- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 1-2986-673/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16842-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Kaltinamasis
- I. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2016-09-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. -1 m. 8 mėn. l/at, remiantis BK 75 str. - bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn., 2016-09-15 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2) 2018-07-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., bausmę subendrinus su 2016-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 1 metams ir 11 mėn. PN, lygtinai paleistas 2019-02-07, iš Probacijos tarnybos sąrašų išbrauktas 2019-12-23, teistumas neišnykęs,
kaltinamas, padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. gegužės 2 d. apie 00.20 val., I. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), netoli gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra garsiai leido muziką, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia pastūmė D. Ž., įspyrė jam į kairę ranką, jį vijosi ir prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebė už kairės rankos, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į nugarą, padarydamas D. Ž. poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, nežymiai sutrikdydamas sveikatą ir sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis I. D. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai leido muziką, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia pastūmė D. Ž., įspyrė jam ranką, vijosi ir pasivijęs sugriebė už rankos, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į nugarą. Suvokia, kad nukentėjusįjį sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą, įvykį matę žmonės turėjo jaustis blogai. Žinojo, kad namuose yra mažametis vaikas. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Ankstesnį nusikaltimą, numatytą BK 135 str., padarė taip pat būdamas neblaivus. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - vieša vieta (1 t., b. l. 25-29).
BPC E. Ž. pranešė, kad į kiemą atėję trys vaikinai sumušė jos tėvą (1 t., b. l. 38).
Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2020-05-01 apie 23.00 val., išėjo į gatvę paprašyti D., jog nekeltų triukšmo ir leistų ilsėtis. Praeidamas pro (duomenys neskelbtini) namą, kur gyvena D. močiutė, per langą matė, jog namuose yra D.. Pas juos nėjo, nuėjo tolyn, o kiek paėjęs apsisuko ir ėjo namo. Praeidamas pro namą matė, kad kieme stovi I. D., A. D., A. R. ir M. D.. I. išėjo į gatvę ir tada jis paprašė, kad jie nekeltų triukšmo. I. įsižeidė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, abu susistumdė. Pirmas pradėjo stumdytis I. D.. Žodinio konflikto metu I. D. jį pastūmė, tačiau jis nenugriuvo. Tada I. vieną kartą įspyrė jam į kairę ranką, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Spyris buvo stiprus, jis susiėmė už kairės rankos. Po įvykio apie savaitę laiko jis dar juto skausmą. Pamatęs, kad iš kiemo atbėga kiti ten buvę asmenys, jis išsigando ir pradėjo bėgti link namų. Kai pribėgo prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartų, I. sugriebė jam už kairės rankos, už striukės, jis paslydo ant akmenukų ir griuvo ant žemės, susitrenkdamas kairės rankos alkūnę, juto skausmą. Gulėdamas ant žemės pajuto vieną spyrį į nugarą. Jam buvo spirta vieną kartą, tačiau kas įspyrė - nematė. Spyrio metu juto skausmą. Po įvykio dar apie savaitę laiko jam skaudėjo nugarą, o ant kairės rankos alkūnės, kurią susižalojo griūdamas, matėsi kraujosruva (1 t., b. l. 50-51).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 68).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnale nurodyta, jog D. Ž. įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 45).
Liudytojas A. D. parodė, kad 2020-05-02 apie 00.20 val., jo draugė E. Ž. paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą vaikšto jaunimas, su savimi nešiojasi garso kolonėlę ir garsiai leidžia muziką. Jis ir daugės tėvas D. Ž. išėjo į gatvę ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuo metu gatve link jų ėjo M. D., A. D., I. D. ir A. R.. Jie kalbėjo necenzūriniais žodžiais, juos įžeidinėjo, grasino sumušti. Kolonėlę turėjo A., jis ėjo link jo, A. jį pastūmė ir bandė bėgti, bėgdamas dėl girtumo nugriuvo, pametė kolonėlę, kurią jis paėmė. Kiti likę trys užsipuolė D. Ž.. Kas sudavė D. Ž. nematė, nes buvo tamsu. D. Ž. garsiai sušuko – bėgam ir jis kartu su D. Ž. atbėgo iki namų. Prie namų I. D.sugriebė D. už rankovės ir jį parvertė ant žemės prie D. Ž. namo tvoros. Kiti tik rėkė, kad grąžintume kolonėlę, bet kolonėlės jiems negrąžino, tada I. metė akmeniu į jo automobilį, bet nepataikė. Visi jaunuoliai buvo girti (1 t., b. l. 80-87).
A. D. garso kolonėlę pateikė policijos tyrėjui, kolonėlė buvo apžiūrėta ir grąžinta I. D. (1 t., b. l. 89-98).
Liudytoja E. Ž. parodė, kad 2020-05-02 apie 00.20 val., ji namuose migdė mažametę dukrą, kai gatvėje išgirdo triukšmą, keiksmažodžius, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai informavo. Gatvėje prie jos namų buvo garsiai dainuojama, rėkaujama, leidžiama garsi muzika, keikiamasi. Policijos pareigūnai neatvažiavo, triukšmas nesiliovė. Ji išėjo nufilmuoti, tačiau buvo iškeikta. Grįžusi į kambarį girdėjo, kaip prie jų vartų tyčia toliau triukšmaujama, garsiai leidžiama muzika. Vėl paskambino į policiją, paskambino ir draugui A. D., prašė jo atvažiuoti, nes buvo išsigandusi, nuo D. nukenčia ne pirmą kartą. Pažadino tėvą, kurio paprašė sudrausminti triukšmaujantį jaunimą, nes mažametis vaikas negalėjo miegoti. Tėvas išėjo į lauką, atvažiavo A. D.. Lauke girdėjo konfliktą tarp I. ir savo tėvo. I. šaukė, kad gaidys jam nieko negali padaryti. Išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas būtų nukritę. Paprašė draugo nueiti pažiūrėti ar jos tėvui viskas gerai. Girdėjo, kaip kažkas bėgo ir griuvo. Į kiemą įbėgusio tėvo rūbai buvo murzini, jis šlubavo. A. pasakė, kad jos tėvas buvo pastumtas, griuvo, kad jam buvo įspirta. Tėvas sakė, kad jį mušė I., pastūmė, įspyrė. Kuomet buvo kieme, I. keikė jos tėvą, grasino, jog jis negyvens, kad bus užmuštas, padegtas. Matėsi, kad I. buvo akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 102-103).
Liudytojas A. R. parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakare, buvo tamsu, vėlus metas, kartu su draugu I. D., jo seserimi M. D. ir broliu A. D. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) kaimą. A. su savimi nešėsi kolonėlę, garsiai leido muziką. Jis ir I. buvo išgėrę alkoholio. Jis pats buvo labai girtas. Apie tą vakarą kilusį konfliktą tarp I. ir D. Ž. nieko papasakoti negali, kadangi dėl girtumo visiškai nieko neprisimena, tačiau po kelių dienų kalbėjosi su I. ir jis pasakojo, kad tarp jo ir D. kilo konfliktas dėl gatvėje garsiai leidžiamos muzikos (1 t., b. l. 116-117).
Iš CD su vaizdo įrašu apžiūros protokolo matyti, kad nurodyta, jog peržiūrėtoje vaizdo medžiagoje nukentėjusysis buvo keikiamas jaunuolio, kuris jam žadėjo keršyti (1 t., b. l. 73-77).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 2 d. apie 00.20 val., I. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), netoli gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra garsiai leido muziką, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia pastūmė D. Ž., įspyrė jam į kairę ranką, jį vijosi ir prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) sugriebė už kairės rankos, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į nugarą, padarydamas D. Ž. poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, nežymiai sutrikdydamas sveikatą ir sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra tokia vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, vieša vieta.
Kaltinamasis kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, atliko veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko jis turėjo jausti fizinį skausmą, suvokia, jog nukentėjusysis buvo sužalotas, taip pat supranta, kad įvykį matę asmenys turėjo jaustis blogai.
Kaltinamojo kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtino ištirti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie patvirtina kaltiname nurodytos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos turinį. Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti aprašyti rašytiniai įrodymai: pranešimo BPC duomenys, įvykio vietos apžiūra. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.
Taigi išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatytą, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, jis panaudojo fizinį smurtą prieš žmogų, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą, išgąsdino kitus asmenis, privertė juos jaustis blogai.
Kadangi dėl tokio kaltinamojo elgesio viešoje vietoje nukentėjusysis buvo sužalotas, jautė fizinį skausmą, įvykį matę kiti asmenys jautėsi nemaloniai, buvo kviečiama policija, akivaizdu, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įrodymų visuma nustatyta, kad viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, praeityje teistas ir už smurtinį nusikaltimą, turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius smurtinius veiksmus žmogaus atžvilgiu atlieka viešoje vietoje, matant/stebint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, turėjo suprasti ir suprato, jog dėl jo pavojingos smurtinės veikos nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata ir/ar sukeltas fizinis skausmas bei to siekė, privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.
Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusysis buvo sužalotas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, įvykį matę kiti jautėsi nemaloniai, buvo kviečiama policija, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.
Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje pateiktų aukščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad I. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas du kartus, tame tarpe už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi neišnykusį teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl priklausomybės nuo alkoholio.
Kadangi kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė nusikaltimą, teismas mano, jog bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais - mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusius teistumus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į kaltinamojo teismui deklaruotą pasiryžimą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant ir atidedant vidutiniam laikui, nes teismas dar kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga ir paties kaltinamojo pripažinimas, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis nebuvo sulaikytas. Byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas.
CD, saugomas byloje (1 t., b. l. 71), paliktinas toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidos (1,68 Eur) iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligą (-as) (gydytis dėl alkoholio/narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo).
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
CD, saugomą byloje, toliau palikti saugoti byloje.
Pašto išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).