- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-407-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00859-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- S. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-407-227/2017
Jurgita Šimonėlytė Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00859-2016-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Visagino apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-1027/2017 pagal ieškovės S. P. ieškinį ir atsakovo G. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė S. P. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2012 m. rugpjūčio 4 d., Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje, įrašo Nr. 135, dėl atsakovo G. D. kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės ir nurodytus ieškinyje kilnojamuosius daiktus už 1720 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą Nr. 26, Visagine, esantį Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Vairas“, 1500 Eur vertės ir kilnojamojo turto už 3355 Eur. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovui 3482,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį natūra, iš atsakovo ieškovei priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 4840,99 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Prašė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P., atsakovui – D., priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamojo turto už 1695 Eur, o atsakovui - butą, esantį (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės bei kilnojamojo turto už 905 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovei 4605 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį natūra. Taip pat prašė pripažinti, kad 1564 Eur vertės garažą Garažų eksploatavimo bendrijoje „Vairas“ pajus 2012 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P., atsakovui – D., priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 2012 m. rugpjūčio 4 d. Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje, akto įrašo Nr. 135, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant pavardę – P., atsakovui – D.. Ieškovės ieškinio dalį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Padalino santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini),10 000 Eur vertės ir kilnojamuosius daiktus, kurių vertė už 1 907,50 Eur, o atsakovui- asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 1821,63 Eur. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 5042,94 Eur kompensaciją už ieškovei priteisto turto vertę, viršijančią jos dalį bendrame turte. Atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4840,99 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. 5400 Lt arba 1564 Eur vertės Garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ pajus buvo įgytas G. D. asmeninės nuosavybės teise. Priteisė ieškovei iš atsakovo 26,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad šalių santykiai pablogėjo dar iki 2015 m. lapkričio 6 d., kuomet jie pradėjo gyventi atskirai, tarp jų kildavo nesutarimai dėl negalėjimo susilaukti vaikų. Teismas sprendė, kad šalys ilgą laiką konfliktavo, negerbė viena kitos, nerėmė moraliai, nesistengė šalinti konfliktų priežasčių ir jų spręsti abipusių nuolaidų derybų būdu, nerado bendro sutarimo dėl šeimoje iškylančių sunkumų, taigi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2, 3 d.). Pažymėjo, kad pripažinus santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės neturtinė žalas nepriteisiama. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą motyvavo dėl 2015 m. lapkričio 6 d. sumušimų patirtais išgyvenimais. Kadangi šioje byloje teismas gali spręsti tik su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, todėl šį reikalavimą paliko nenagrinėtu. Teismas vadovavosi CK 3.117 straipsnio 1 dalies, 3.123 straipsnio nuostatomis, sprendė, kad turtas dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po ½ kiekvienai šaliai.Spręsdamas dėl garažo įtraukimo į dalintino turto sąrašą pažymėjo, kad garažas pagal pareiškimą naujai įformintas R. D., Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau daiktinės teisės į šį turtą neregistruotos, atsakovui nėra ir nebuvo registruotos nuosavybės teisės į jį. Pripažino, kad ieškovė, prašydama įtraukti į dalintino turto balansą garažą, nepateikė įrodymų, kad šis turtas yra sutuoktinių nuosavybė santuokos nutraukimo metu ir dėl to turi būti sprendžiamas jo padalijimo klausimas. Dėl tos pačios priežasties atsakovo prašymą pripažinti, kad santuokos metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo Garažų eksploatavimo bendrijos „Vairas“ pajų, atmetė kaip nepagrįstą.Teismas santuokos metu šalių bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įgytą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 Eur, priteisė ieškovei natūra, įpareigojant kompensuoti atsakovui šio ½ dalį pinigais. Įvertino, kad ieškovė nurodo nuolat gyvenanti ir dirbanti Visagino mieste, atsakovas nuolat būna komandiruotėse, buto įsigijimui pinigų davė ieškovės brolis. Teismas sprendė, kad turto dalijimas natūra nebūtų tinkamas, kadangi atsakovas neginčijo ieškovės teiginio dėl negalimumo 2 kambarių bute įrengti atskirus įėjimus, o šalių gyvenimas kartu viename būste, naudojimasis bendro naudojimo patalpomis būtų komplikuotas šalių tarpusavio priešiškų santykių dėl smurto šeimoje fakto, įvertinus šalių elgesį vienas kito atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dabartinis jo darbas susijęs su nuolatinėmis ilgalaikėmis komandiruotėmis, tik ateities planai yra perimti iš tėvo ūkininkavimo veiklą. Įvertino šalių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, nustatė, kad, nors atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės, tačiau ieškovė taip pat dirba, gauna pajamas, nurodė galėsianti sumokėti kompensaciją, o pusė buto kainos nėra tokia didelė suma, kad ieškovė pagal pajamas negalėtų jos išmokėti bei, įvertinus būsto Visagine kainas, nėra per maža atsakovui įsigyti kitą būstą. Teismas kilnojamąjį turtą padalino jo vertę nustatant pagal šalių pateiktų verčių vidurkį, šalių sutartą kainą ar vieno iš šalių nurodytą kainą įvertinus nusidėvėjimą. Į bendrą dalintiną turtą neįtraukė dvivietės lovos, kurią pirko K. B., įtampos keitiklio, atsižvelgus į jo funkcinę paskirtį, planšetinio kompiuterio, kurį atsakovui padovanojo brolio. Sprendė, kad viso santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto yra už 3729,13 Eur. Ieškovei priteisė kilnojamuosius daiktus už 1907,50 Eur, atsakovui – už 1821,63 Eur. Pažymėjo, kad tokiu būdu bendro dalintino turto vertė – 13 729,13 Eur, turtą dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti turto už 6864,56 Eur. Kadangi ieškovei atitenka turto už 11 907,50 Eur, todėl iš jos atsakovui priteisė 5042,94 Eur kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.).Pripažino nepagrįstu ieškovės teiginį, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę. Atsižvelgė į tai, kad internetiniuose puslapiuose skelbiamais duomenimis, ieškovės prašomų kompensuoti mokėjimų detalėse mokėjimai buvo atlikti degalinėse, atsakovo paaiškinimais, ieškovės nurodytose parduotuvėse prekiaujama ne tik cigaretėmis, bet ir maisto produktais, kitomis prekėmis, kurių jam reikia nusipirkti būnant ilgalaikėje komandiruotėje. Pažymėjo, kad atsakovo pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti ir atsakovas materialiai išlaikė šeimą, šeimos reikmėms išleisdavo apie pusę gaunamų pajamų. Pripažino nesant teisinio pagrindo konstatuoti pagal CK 3.123 str. 4 d. esamą galimybę sumažinti vieno iš sutuoktinių dalį iš bendro turto dėl netinkamo sutuoktinio elgesio. Įvertino, kad ieškovė sumokėjo 535 Eur žyminio mokesčio, patyrė 600 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, taip pat prašė priteisti 23,16 Eur už atsakovo G. D. 2015 ir 2016 metų sąskaitų išrašus. Pripažino, kad mokėtinas žyminis mokestis sudarė 325 Eur (31 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 294 Eur už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą) (CPK 80, 85 straipsniai). Atsakovas sumokėjo 208 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pripažino, kad atsakovo priešieškinio suma 7864 Eur, mokėtinas žyminis mokestis 208 Eur (31 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 177 Eur už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą bei reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe) (CPK 80, 85 straipsniai). Sprendė, kad šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.Pažymėjo, jog patikslinto ieškinio ir priešieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo buvo patenkinti iš dalies (po 50 proc.), atsižvelgiant į dalintino ir šalims priteisto turto vertinę išraišką, reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo išsprendimą patenkinta ieškovės 75 proc., atsakovo - 25 proc. turtinio pobūdžio reikalavimų. Sprendė, kad už reikalavimą nutraukti santuoką ieškovei tenka – 300 Eur (patenkinta iš dalies (50 proc.); už reikalavimą dėl turto – 300 Eur (patenkinta iš dalies 75 proc.), atsakovui už reikalavimą nutraukti santuoką tenka – 700 Eur (patenkintas iš dalies (50 proc.); už reikalavimą dėl turto – 700 Eur (patenkinta iš dalies (25 proc.)). Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovo priteistina 611 Eur, atsakovui iš ieškovės – 584,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų už atsakovo sąskaitų išrašus ieškovei nepriteisė. Atlikus bylinėjimosi išlaidų savitarpio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteista 26,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistas butas, ir šį butą priteisti atsakovui natūra priteisiant ieškovei iš jo 5000 Eur piniginę kompensaciją arba šalims priteisti po ½ dalį buto natūra, taip pat priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti iš ieškovės 113 Eur žyminio mokesčio, 380 Eur už apeliacinio skundo paruošimą. Nesutinka, kad 2 kambarių butas daugiabučiame name negali būti dalinamas natūra tarp santuoką nutraukiančių sutuoktinių, o aplinkybė, kad šalių santykiai konfliktiški nėra pakankamas argumentas butą natūra priteisti būtent ieškovei. Įstatymų leidėjas prioritetą suteikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalinimui natūra, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Nors ieškovė dirba savo gyvenamojoje vietoje, o atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau jis po keturių savaičių kelionėse dvi savaites būna namuose ir jam reikalinga pastovi gyvenamoji vieta. Teismui lemiamą įtaką turėjo tai, kad ieškovė dirba savo gyvenamojoje vietoje, tuo aiškiai diskriminavo atsakovą dėl jo darbo pobūdžio.Teismas, ginčo butą priteisdamas natūra ieškovei, neįvertino aplinkybių, jog šiuo metu butu naudojasi tik atsakovas, o ieškovė ir liudytoja apklausta ieškovės motina pripažino, kad ieškovė šiuo metu gyvena su tėvais jų bute. Taip pat teismas neįvertino ieškovės galimybės išmokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, nenustatė, iš kokių lėšų ir per kokį laikotarpį tai būtų padaryta. Nesutinka, kad šalių finansinės galimybės vienodos, kadangi atsakovas per metus gauna apie 4142 eurų dydžio darbo užmokestį, 14 000 eurų dienpinigių, tėvas atsakovui yra padovanojęs dideles pinigų sumas ir atsakovas gali 5000 eurų kompensaciją išmokėti ieškovei per 10 dienų. Tuo tarpu ieškovės mėnesinės pajamos yra 343 eurai ir 5000 eurų dydžio kompensacijos išmokėjimui ji turėtų skirti 15 mėnesių visą gaunamą darbo užmokestį. Darbo užmokesčio dydis patvirtina, jog ieškovė nėra finansiškai pajėgi sumokėti priteistos kompensacijos, iš ieškovės kas mėnesį gali būti išieškoma po 20 procentų jos gaunamo darbo užmokesčio, kas neužtikrins atsakovo teisės įgyti kitą būstą.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi buvo atmesta apie 80 procentų ieškovės pareikštų reikalavimų.
Atsiliepimu į atsakovo G. D. apeliacinį skundą ieškovė S. P. prašo skundo netenkinti, priimti jos naujai teikiamus įrodymus, kuriuos ji gavo jau po teismo sprendimo priėmimo ir kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovui reikalaujant priteisti šalių bendrą butą natūra tik jam, jokių buto padalinimo variantų bei piniginės kompensacijos ieškovei sumokėjimo laiko ir tvarkos nustatymo variantų jis pirmosios instancijos teisme nepasiūlė. Aplinkybės, iš kokių lėšų ir per kokį laikotarpį būtų padaryta apeliantui piniginės kompensacijos už butą apmokėjimas teismo ir nebuvo tirtos, nes to neprašė apeliantas, jo atstovė. Ieškovė posėdžių metų parodė, kad sumokės tokią piniginę kompensaciją G. D., kokia iš jos bus priteista byloje. Atsakovas, nesulaukęs sprendimo įsiteisėjimo, reikalavo sumokėti priteistą kompensaciją, į ką ieškovė atsakė SMS žinute, jog pinigai bus pervesti iš karto sekančią dieną ir pasiūlyta pasiimti daiktus. Ieškovė turi pakankamai pinigų sumokėti priteistą kompensaciją, tą patvirtina 2017-03-10 Swedbank AB raštas dėl sąskaitos likučio. Iš pateikiamos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vidutinės gaunamos darbo užmokesčio dydis per mėnesį sudaro 446,61 Eur. Atsakovas nesikreipė dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo laiko ir tvarkos nustatymo, tik apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl ieškovės galimybės sumokėti kompensaciją. Nesutinka su apeliantu, kad jis butu naudojasi vienas, kadangi bute nuo 2016 m. kovo mėnesio atsakovas negyvena, turi kitą gyvenamąją vietą, ką patvirtina žyminio mokesčio mokėjimo kvitas. Dėl darbo pobūdžio atsakovas retai būna Lietuvoje, teismo proceso metu dalyvavo tik 2 posėdžiuose. Butą prižiūri ieškovė, moka komunalinius mokesčius, o bute negyvena, nes po sumušimo bijo jame nakvoti, be to, 2017-01-31 ieškovei atvykus į butą, jai ten neleido būti atsakovas su broliu, dėl ko teko kreiptis į policiją. Pažeisdamas CPK 312 straipsnio nuostatas apeliantas skunde kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo nurodytas jo priešieškinyje bei nebuvo nagrinėjamas byloje pirmosios instancijos teisme, skunde reikalauja šalims priteisti po ½ dalį buto. Patenkinus tokį reikalavimą šalių santykiai tik pablogėtų, gyvenimas bute taptų neįmanomas dėl konfliktų, tektų kreiptis dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliantas nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis butą, esantį 8 aukšte daugiabučių name, turinti vieną įėjimą, virtuvę, tualetą ir vonią galima padalinti natūra į dvi lygias dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės S. P. pateikti nauji rašytiniai įrodymai: 1) ieškovės mobilaus ryšio telefono 2017-03-09, 13.13 val. SMS žinutės tekstas persiustas telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) su vertimu iš rusų kalbos į lietuvių kalbą; 2) 2017-03-10 Swedbank AB raštas dėl ieškovės S. P. 2017-03-10 sąskaitos likučio; 3) Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2017-03-13 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 4) ieškovės S. P. 2017-01-31 pareiškimo kopija; 5) Utenos AVPK Visagino policijos komisariato 2017-02-02 raštas Nr. 89-S-2840 Dėl pranešimo, kuriuos ji prašo priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.Sutiktina su ieškove, kodėl šių dokumentų: 2017-03-10 Swedbank AB raštas dėl ieškovės S. P. 2017-03-10 sąskaitos likučio; Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro 2017-03-13 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, S. P. 2017-01-31 pareiškimo kopija; Utenos AVPK Visagino policijos komisariato 2017-02-02 raštas Nr. 89-S-2840 Dėl pranešimo pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei skundo pateikimo. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina. Atsisakytina priimti ieškovės mobilaus ryšio telefono 2017-03-09, 13.13 val. SMS žinutės tekstą, persiustą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, kadangi pateikto teksto turinys neįskaitomas, taip pat nėra aišku, ar žinutė buvo išsiųsta būtent atsakovui, jo naudojamu telefonu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka tik su ta sprendimo dėl santuokos nutraukimo dalimi, kuria buvo padalintas šalims priklausantis ginčo butas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teismas, konstatavęs, jog ginčo buto padalinti natūra neįmanoma, priteisė butą ieškovei, o atsakovui piniginę kompensaciją už jam priklausančią buto dalį. Atsakovas skunde teigia, jog toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes: a) įmanoma padalinti ginčo butą natūra; b) jam(atsakovui), dirbančiam tolimųjų reisų vairuotoju, reikalinga turėti būstą; c) ieškovė bute negyvena ir d) pagal savo gaunamas pajamas negalės jam artimiausiu metu išmokėti piniginės kompensacijos.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015).Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buvusiems sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra tiek dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretaus turto netikslinga atskirti dėl techninių savybių, tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Apeliantas skunde neginčija to, jog jo su ieškove santykiai yra pakankamai priešiški, bet mano, kad tai nėra pakankamas pagrindas priteisti visą butą ieškovei. Byloje nustatyta, kad šalių daugiabučiame name įgytas butas yra dviejų kambarių, buto bendras plotas - 53.17 kv. m., naudingas plotas 33.87 kv. m., ieškovė nurodė, kad bute nėra galimybės įrengti atskirus įėjimus ir šios aplinkybės atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo. Apeliantas skunde teigdamas, kad galima butą padalyti natūra, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų: planų / projektų , t.y. nurodė jokių galimų naudojimosi butu variantų. Pažymėtina, kad tokį reikalavimą jis iškėlė tik apeliaciniame skunde. Taip jis priešieškiniu neprašė buto dalinti natūra paskiriant kiekvienam po atitinkamą jo dalį, o pageidavo, kad visas butas būtų priteistas jam vienam. Tai leidžia spręsti, kad pats apeliantas sutiko, jog butu naudotis šalys bendrai negalėtų. Abejotina, ar buto padalijimas natūra, šalims paskiriant po kambarį, užtikrintų šalims, kaip savininkams, galimybes nekliudomai naudotis savo turtu, jų teisę į privatų asmeninį gyvenimą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių gyvenimas kartu viename būste, naudojimasis bendro naudojimo patalpomis būtų komplikuotas šalių tarpusavio santykių, ypač dėl smurto šeimoje fakto. Šiuo atveju pagrįstai buvo įvertinti ir kiti subjektyvaus pobūdžio veiksniai, susiję su šalių finansinėmis galimybėmis tiek išmokėti piniginę kompensaciją, tiek įsigyti būstą Visagino mieste, įvertintos ginčo buto įsigijimo aplinkybės, šalių darbo pobūdis. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuolat gyvena ir dirba Visagino mieste, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nuolat būna išvykęs į komandiruotes, nors teigia, kad ruošiasi perimti iš tėvo ūkį ir pastoviai gyventi Visagine, tačiau ūkio perėmimas numatomas neapibrėžtoje ateityje, nekonkretizuojant laike. Sutiktina su apeliantu, kad vien jo darbo pobūdis (ilgalaikės komandiruotės) savaime nereiškia, kad jam nėra reikalingas nuosavas būstas Visagine, tačiau taip pat įvertintina, kad 40 000 Lt buto įsigijimui davė ieškovės brolis, su kuriuo ieškovė apžiūrėjo butą, vyko pas notarą sudaryti sutarties, buto ieškojo arčiau jos tėvų buto, jos tėvai ir giminaičiai padėjo butą suremontuoti, ieškovė teigia prižiūrinti butą, mokanti komunalinius mokesčius, į butą bijanti eiti tik dėl buvusio smurtavimo atvejo, ką patvirtina ir aplinkybė, jog policijoje dėl atsakovo elgesio bute, ieškovės prašymu, su juo įvyko pokalbis. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pirko butą, įvertindama jo buvimo vietą pagal savo asmeninius poreikius, norėdama gyventi kuo arčiau savo šeimos, butą išsirinkti padėjo taip pat ieškovės brolis, ji siekia ir ateityje gyventi šiame konkrečiame bute, tuo tarpu atsakovui buto buvimo vieta nėra tokia reikšminga. Tai, kad ieškovė šiuo metu negyvena bute, nesudaro pagrindo netenkinti jos reikalavimo priteisti jai ginčo butą natūra. Tikėtina ieškove, kad šalių gyvenimas viename bute dėl santykių konfliktiškumo yra neįmanomas. Nepaisant to, ieškovė išlaikė butą, mokėjo mokesčius už jį. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2016-05-31 atsakovas uždirbo 4142,27 Eur, taip pat jam buvo išmokėta 14 029 Eur dienpinigių, todėl, manytina, kad ieškovei sumokėjus 5000 Eur piniginę kompensaciją už ½ buto, atsakovui nekiltų didelių sunkumų įsigyti Visagino mieste gyvenamąjį būstą. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, jis gauna pakankamai dideles darbines pajamas, pinigų gauna iš savo tėvo, 5000 Eur galėtų ieškovei išmokėti per 10 dienų laikotarpį, todėl, byloje nesant ginčo dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) vertės (10000 Eur), manytina, kad jis, gavęs iš ieškovės piniginę kompensaciją, galėtų įsigyti būstą artimiausiu metu ir jo teisė į gyvenamąjį būtą nenukentėtų. Apeliantas abejoja, ar ieškovė galės išmokėti jam piniginę kompensaciją, ar tai nebus per didelė našta ieškovei, kurios gaunamos pajamos yra nedidelės.Pastebėtina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl aukščiau išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė negalėtų įvykdyti atsakovui prievolės sumokėti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti (CPK 18 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pati pripažįsta, kad teismo sprendimu priteistą piniginę kompensaciją privalės išmokėti įsiteisėjus teismo sprendimui, tą ketino padaryti iš karto, po sprendimo įsiteisėjimo, tačiau apeliantas pateikė skundą. Pastebėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymo atidėti kompensacijos išmokėjimą ar išdėstyti mokėjimą konkrečiam laikotarpiui, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė banko sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra priteista kompensacija atsakovui, jos darbo užmokestis yra padidėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės finansinės galimybės neleidžia atsakovui išmokėti priteistos piniginės kompensacijos. Be to, 5000 Eur suma negalėtų būti laikoma ypatingai didele suma, kurios nebūtų galima pasiskolinti iš kredito įstaigų ar artimųjų giminaičių, esant tokiam poreikiui, įvertintina, kad ieškovės brolis buto įsigijimui jau buvo praeityje ieškovei paskolinęs reikalingą sumą.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinko sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo būdą, atsižvelgė į kasacinio teismo nurodytus kriterijus ir, padalydamas turtą ne natūra, įvertino atsakovo galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa, turimas lėšas, taip pat pagrįstai sprendė, jog nenustatytos aplinkybės, jog ieškovė būtų nepajėgi sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Šiuo atveju teismas, priteisdamas ieškovei ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su galimybe ir priimtinumu padalinti turtą natūra, ir padarė išvadą, jog šalių interesus labiau atitiks teismo parinktas padalijimo būdas. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, tikėtina, kad padalijus butą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, išlaikymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių psichoemocinei būsenai ir neatitiktų nei vienos iš šalių interesų.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigia, kad ieškovės reikalavimai atmesti 80 procentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudarė 325 Eur (31 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 294 Eur už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą), o atsakovo – mokėtinas žyminis mokestis sudarė 208 Eur (31 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 177 Eur už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą bei reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe). Ieškovė sumokėjo 535 Eur žyminio mokesčio (210 Eur permoka), patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat prašė priteisti 23,16 Eur už atsakovo G. D. 2015 ir 2016 metų sąskaitų išrašus. Atsakovas sumokėjo 208 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Byloje neginčijama, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir būtinos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio ir priešieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo buvo patenkinti iš dalies (po 50 proc.). Atsižvelgdamas į dalintino ir šalims priteisto turto vertinę išraišką, reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo išsprendimą, teismas sprendė, kad buvo patenkinta ieškovės 75 proc., atsakovo 25 proc. turtinio pobūdžio reikalavimų.Su tokiu skaičiavimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi buvo 100 proc. patenkintas atsakovo neturtinis reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovės – tik 50 proc., nes ji reiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Taip pat ieškovė prašė priteisti jos naudai, atskaičiavus kompensaciją atsakovui, turto bei piniginių lėšų viso už 13078,49 Eur, o teismo sprendimu turto, atskaičius kompensaciją, priteista turto tik už 6864,56 Eur, tokiu būdu patenkinta tik 53 proc. turtinio reikalavimo. Ieškovė prašė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos, tačiau šis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovės reikalavimų patenkinta apie 50 proc. Atsakovas be neturtinio reikalavimo taip pat prašė priteisti jam turto, atskaičius kompensaciją, už 6300 Eur, sprendimu nors ir netenkintas reikalavimas priteisti atsakovui butą natūra, tačiau priteista turto bei kompensacija už 6864,57 Eur. Tokiu būdu pripažintina, kad jo turtinis reikalavimas patenkintas pilnai. Atsakovas taip pat prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe 1564 Eur vertės pajų, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas. Tokiu būdu pripažintina, kad atsakovo reikalavimai patenkinti 67 proc. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė turėtų atsakovui atlyginti 139,36 Eur žyminio mokesčio, 938 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas ieškovei atitinkamai - 162,50 ir 300 Eur išlaidas. Išlaidos už atsakovo sąskaitų išrašus ieškovei nepriteisiamos, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė atsakovo sąskaitų išrašus išreikalavo siekdama, kad jai būtų priteista piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o šis reikalavimas atmestas. Atlikus įskaitymą pripažintina, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 614,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovei grąžintina 210 Eur žyminio mokesčio permoka, kadangi ji sumokėjo daugiau nei reikalauja įstatymas. Apeliacinį skundą dėl buto priteisimo atmetus, apeliantui iš priešingos šalies nepriteistinas sumokėtas žyminis mokestis. Sprendžiant dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant apeliacinį skundą, priteisimo įvertintina, kad pagrindinis skundo objektas buvo ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, o buto padalijimas šalims nutraukiant santuoką, apeliantas nedetalizavo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, jo naudai turėtų būti priteisiamos. Taip pat atsižvelgtina į atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovui priteistina 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovei prašant, jai iš atsakovo priteistina dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų – 260 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl buto padalijimo nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo butą ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kiek buvo patenkinta ir atmesta ieškinio bei priešieškinio reikalavimų, dėl ko neteisingai paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje dalyje sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti priteisiant atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 614,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistu.
Grąžinti S. P. 210 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-06-15 AB Lietuvos pašto 521-ame klientų aptarnavimo skyriuje.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.