Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-4501/2022 Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00505-2011-1 (S)

2022 m. rugsėjo 19 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. V. įgaliotos atstovės V. V. kasaciniu skundo, dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas nuteistojo T. V. įgaliotos atstovės V. V. kasacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 367 straipsnio 1 dalį, apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį remiantis šio Kodekso 369 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas. Taigi šioje normoje nurodyti asmenys, turintys kasacinio apskundimo teisę. Kaip matyti, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali paduoti kasacinį skundą savo vardu tuomet, kai asmeniui (jų šeimos nariui, giminaičiui) yra paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju, duomenų, patvirtinančių, kad T. V. atitinka šį procesinį statusą ir, kad dėl to jo šeimos narys - V. V. įgyja kasacinio apskundimo teisę, kartu su kasaciniu skundu nepateikta. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 55 straipsnio 2 dalį, įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, taip pat nepateikta.