Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, prokurorei Rasai Kamantauskienei, nukentėjusiajam G. G., kaltinamajam T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. K. 2010 m. balandžio 15 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje - kieme prie Antanavos g. 12 namo, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl chuliganiškų paskatų, bendrai suduodamas kietu buku daiktu ne mažiau penkių smūgių G. G. į galvą ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus nugaroje, galvos smegenų sukrėtimą, tuo sukėlė G. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to kaltinamasis T. K. 2010 m. balandžio 15 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje - kieme prie Antanavos g. 12 namo,, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, be priežasties prikibdamas prie G. G., bendrai veikdamas, suduodamas ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. K. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išnešęs šiukšles vedžiojo šunį. Sutikęs nukentėjusįjį pajuokavo, kad nerūkytų, nes neaugs, tarp jų kilo kivirčas ir muštynės, sudavė nukentėjusiajam. Jis nukentėjusiajam sudavė į ranką ir į galvą, kas nukentėjusiajam sudavė dar tris smūgius, nežino. Nukentėjusiajam sudavė du smūgius su pagaliu, kurį rado kieme ir tai buvo pagalys, o ne vamzdis. Nurodo, kad tai buvo pagalys ir juo nukentėjusiajam sudavė. Kivirčo metu nukentėjusysis jam sudavė į veidą, bet jis pirmas nukentėjusiajam sudavė, o tik paskui nukentėjusysis jam sudavė į veidą. Iš pradžių jis trenkė nukentėjusiajam per ranką, paskui nukentėjusysis jam sudavė per veidą. Kilo kivirčas, jie susistumdė, paskui jis nubėgęs pasiėmė pagalį, kuriuo nukentėjusiajam sudavė į ranką, paskui jam sudavė į veidą ir po to jis nukentėjusiajam sudavė į galvą. Po to jam po akimi buvo mėlynė. Kieme jis buvo su šunimi, buvo ir dar kažkokių asmenų, bet buvo tamsu ir nieko nematė, nes kieme nėra jokio apšvietimo. Pagalį rado prie laiptinės. Prie nukentėjusiojo buvo dar kažkokių žmonių, bet kas jie tokie, pasakyti negali. Po to bėgo į namus, bėgdamas pagalį numetė į krūvą šakų. Nurodo, kad viskas buvo taip, kaip jis sako, jis niekur nenuvažiavo, paėmė pagalį, bet jokio vamzdžio neturėjo. Gal kažkas jį apkalba, automobilio Mazda bagažinė atsirado iš vidaus ir tikrai negalėjo būti atidaryta. Kai išmetė šiukšles buvo tamsu, jis buvo vienas, todėl ir pajuokavo, kad nerūkytų, nes neaugs ir gavosi konfliktas. Automobilio jis neturi. Iš Aleksoto jis nelabai su kuo bendrauja, beveik visada būna pas draugę, todėl ar kažkas gyvena, kam priklauso automobilis Mazda, pasakyti negali, nežino Tą pagalį rado prie laiptinės. Ar automobilyje Mazda kas nors sėdėjo, nematė. Konflikto metu jo šuo laukė prie laiptinės, šuo nedidelis, nepiktybinis, jį vedžioja be pavadėlio, niekas nepyksta. Kai nukentėjusysis nugriuvo, pamatęs kraują ir iš karto nubėgo link namų numesdamas tą pagalį. Lazdą numetė nubėgdamas. P. B. žino, kodėl jis duoda tokius parodymus, nežino. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad buvo penktadienis, grįžo iš komandiruotės, susitiko su draugais. Du draugai atvažiavo prie M. U. namų ir jis su drauge M. išėjo į lauką pašnekėti su atvažiavusiais draugais. Lauke stovėjo M. U., S. B., D. D. ir jis. Jiems bekalbant pamatė pro šalį einantį kaltinamąjį su draugu, iš jų išgirdo repliką - kažką dėl cigarečių. Jie patylėjo, tačiau nesulaukę jokio atsako kaltinamasis su draugu priėjo prie jų grupelės, priėjo prie jo ir pradėjo kabinėtis prie jo aprangos, nes buvo apsirengęs kostiumą. Jis paprašė pasitraukti ir nesikabinėti, tada jie pasišalino, bet paskui grįžo su mažu pagaliu ir jam buvo suduota per ranką. Jis suprato, kad tai buvo metalinis vamzdis. Kai kaltinamasis jam sudavė vamzdžiu per ranką, jis jam sudavė į galvą, paskui jam sudavė per galvą ir jis nugriuvęs prarado sąmonę. Kai atsikėlė, jo draugai tuos du vaikinukus bandė patraukti nuo jo. Jį nuo kaltinamojo ir jo draugo apgynė draugas D., kaltinamasis pradėjo šalintis nuo jo, pamatęs kad jam bėga kraujas. Paskui, kai jie sėdo į automobilį ir bandė pasišalinti, jo draugė M. nusirašė to automobilio numerius, o tie vaikinai tuo automobiliu nuvažiavo. Neprisimena, ar jam pargriuvus dar buvo suduota. Vaikinai buvo du, T. K. sudavė metaliniu vamzdžiu, bet jie abu lygiagrečiai stovėjo. Tas vamzdis buvo paimtas iš automobilio bagažinės, nes matė kai jie ėjo link to automobilio, kurio bagažinė buvo atidaryta. Sutinka taikytis, jeigu kaltinamasis patenkins jo 10000 litų ieškinį, nes po sužalojimų jam teko išeiti iš darbo. Nurodo, kad kieme buvo minimalus apšvietimas, kiemas nebuvo apšviestas, buvo giedra naktis, kaltinamasis buvo prie pat jo, tikrai turėjo matyti kaip pradėjo bėgti kraujas. Kad jį gulintį ant žemės dar spardė, jam pasakė draugai, kurie matė. Sutinka, kad griūdamas galėjo nusibrozdinti, tačiau ne tiek, kad jį spardė, patvirtino draugai, spardė nenustatytas vaikinukas. Kokiu automobiliu bandė nuvažiuoti, sužinojo iš draugų ir tai buvo raudonos spalvos Mazda 323 automobilis. Kur tas pagalys paskui buvo numestas pasakyti negali, nematė, prieš tai buvo bagažinė atidaryta. Šuns jokio nepastebėjo, buvo praeita pro 12 A namo priekį, kaltinamasis su draugu ėjo pro šalį, o ne iš laiptinės. Jis sudavė kaltinamajam tik vieną smūgį, pirmas smūgis jam buvo per ranką, tada jis sudavė kaltinamajam per veidą, o nenustatytas vaikinas visada stovėjo šone. Kaltinamasis žalos neatlygino, dėl sužalojimo jis neteko darbo, išėjo iš nuomojamo buto, grįžo gyventi pas tėvus, negali dirbti prie kompiuterio ilgiau kaip dvi valandas, buvo intensyvūs galvos skausmai, lankėsi pas gydytojus, geria vaistus, yra pasekmės- intensyvūs galvos skausmai.

Liudytoja M. U. parodė, kad kaltinamasis jai iš matymo pažįstamas, nes jie yra kaimynai. Kuri tai buvo diena pasakyti negali, buvo apie 22 val., ji, G. G., S. B. ir D. D. stovėjo prie mašinos ir rūkė, pro juos praeidinėjo kaltinamasis su draugais ir užkabino dėl rūkymo. Paskui priėjo, jam nepatiko G. kostiumas, tai pradėjo kabinėtis prie kostiumo. Paskui kaltinamasis su draugu nuėjo link mašinos, kuri stovėjo truputį toliau, atsidarė mašinos bagažinę, išsitraukė metalinį strypą. Mašinoje jų laukė kažkoks kitas draugas. Paskui priėjęs prie jų dar kažką pasakė apie kostiumą ir užsimojęs trenkė G.. G. gynėsi, užsidengė ranka, bet gavo ir per ranką. Paskui G. parkrito ant žemės, kaltinamojo draugas pradėjo G. spardyti, ji su S. tą draugą nustūmė nuo G., nubėgusi į namus paskambino 112. Kaltinamasis paskui sėdo į tą automobilį ir nuvažiavo, o ji su S. spėjo pribėgti prie to automobilio ir nusirašyti numerius. Priežasties konfliktui kaip ir nebuvo. Nurodo, kad kaltinamasis kartu buvo su dar vienu asmeniu. Konfliktui priežasčių nebuvo, frazė buvo tik dėl rūkymo ir viskas. Kaltinamasis pradėjo smurtą, antrojo vaikino ji nepažįsta, iš matymo nėra mačiusi. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė pagaliu, atsineštu iš automobilio.

Liudytoja S. B. parodė, kad kur viskas vyko, adreso pasakyti tiksliai negali, viskas buvo Aleksote. Ji, D., M. ir G. stovėjo, kalbėdamiesi rūkė. Du vaikinai praeidami pro šalį užkabino, kad jie rūkė, apsižodžiavo. Tie vaikinai nuėjo iki automobilio, kuris stovėjo netoliese. Jie galvojo, kad viskas tuo ir pasibaigs, bet vaikinai grįžo, prikibo prie G. švarko, kilo muštynės, susistumdė, pargriovė jos draugą G., kelis kartus įspyrė, trenkė su vamzdžiu G. per galvą, jam pradėjo bėgti kraujas. Paskui, pamatę kraują, vaikinai pabėgo iš įvykio vietos. Buvo trenkta su metaliniu vamzdžiu atsineštu iš mašinos. Matė, kad tą vamzdį atsinešė iš mašinos. Kai G. buvo trenkta su vamzdžiu, dar jie pasistumdė, o kai pamatė kraują tai pasišalino iš įvykio vietos, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Būtent kaltinamasis trenkė su tuo metaliniu vamzdžiu G.. Abu asmenys smurtą vartojo prieš G., kaltinamasis stumdėsi, spardė ir sudavė su vamzdžiu G.. Muštynes pradėjo kaltinamasis su draugu dėl aprangos, dėl rūkymo.

2011-04-16 protokolas - pareiškimas patvirtina, kuriame užfiksuota, kad G. G. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Centro PK ir nurodė, kad 2011-04-15, apie 23.00 val. jį sumušė du vaikinai, dėl įvykio prašo nubausti kaltininką (b. l. 2).

2011-04-16 apžiūros protokolas, įvykio vietos planas - schema prie jo patvirtina, kad įvykio vieta yra atvira vietovė prie namo adresu Antanavos g. 12, Kaune (b. l. 3 - 4).

2011-04-18 specialisto išvada Nr. G1107/11(02) patvirtina, kad G. G. padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos rankose, nubrozdinimai nugaroje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis penkių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2011-04-15. Galvos smegenų sukrėtimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo G. G. sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 parų laikotarpiui. (b. l. 21 - 22).

Iš 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, fotolentelės prie jo matyti, kad nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. K. kaip asmenį, jį sumušusį 2011-14-15 (b. l. 23, 24).

Iš 2011-04-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, fotolentelės prie jo matyti, kad liudytoja M. U. ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. K. kaip asmenį, 2011-04-15 sumušusį G. G. (b. l. 28, 29).

Iš 2011-05-11 asmens parodymo atpažinti protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad liudytoja S. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. K. kaip asmenį, 2011-04-15 sumušusį G. G. (b. l. 35 - 36, 37 - 38).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog T. K., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2011 m. balandžio 15 d., apie 23.00 val. viešoje vietoje, kieme prie 12 namo, esančio Antanavos g., Kaune, pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sudavė G. G. ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, bei nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo G. G. sveikatą. Teismas remiasi paties kaltinamojo T. K. duotais parodymais, nukentėjusiojo G. G., liudytojų M. U. ir S. B. parodymais, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad kaltinamasis neginčijamai atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, galėdamas ir turėdamas numatyti savo veiksmų pasekmes (nuėjęs į automobilį atsinešė vamzdį, po to sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas), nukentėjusiajam padarė galvos smegenų sukrėtimą ir šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas). Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos - reiškia, kad veiką kaltininkas padaro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos. Ištyrus įrodymus, nenustatyta, kad tokiems kaltinamojo veiksmams (smūgiai nukentėjusiajam vamzdžiu į galvą ir kitas kūno vietas) būtų buvusi svari dingstis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia tik iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais nuteistasis ne tik sužalojo nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę T. K. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis T. K. anksčiau neteistas (b. l. 70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 73, 75). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi.

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p. sankcija numato vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki penkerių metų. Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už šios veikos padarymą, įvertinant smurtinius kaltinamojo veiksmus, jam skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamasis iš esmės atliko vieną veiką, kuri kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimas ir sveikatos sutrikdymas yra vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).

Nukentėjusysis G. G. pareiškė 10000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 15). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų reiškinius, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas 5 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, be to, tai padaryta viešoje vietoje. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę - šiuo metu yra dirbantis. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo naudai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5000 (penkis tūkstančius) litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.