- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- 1-226-1037/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- V. V.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2017 m. liepos 26 d. apie 12.40 val., būdamas V. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini), iš vonios-katilinės kambaryje padėtų V. S. kelnių kišenės pagrobė ten buvusius pastarojo pinigus — 150 Eur.
Kaltinamasis V. V., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. buvo pas V. S. namuose. Lauke prie namo tvarkė savo automobilį. Buvo išgėręs, neturėjo pinigų. Eidamas pro katilinę ant fotelio pamatė padėtas V. S. kelnes. Iš vienos kelnių kišenės buvo išlindęs popierinių banknotų kamputis. Kambaryje tuo metu buvo vienas, priėjo prie kelnių ir iš kišenės ištraukė pinigus. Kišenė nebuvo užtraukta ar užsegta. Tuo metu nežiūrėjo, kiek pinigų ištraukė. Pinigus įsidėjo į kišenę ir toliau darbavosi prie savo automobilio. Nuėjęs į netoli esančią parduotuvę nusipirko alkoholio už 50 Eur, grįžęs toliau darbavosi prie savo automobilio. Po kažkiek laiko V. S. nuėjo į katilinę ir pastebėjo, kad trūksta pinigų. Klausė, kas paėmė, tačiau jis neprisipažino. Tuomet V. S. iškvietė policiją. Jis išsigando ir išmetė paimtus pinigus koridoriuje, prie šaldiklio. Atvažiavus policijai jį apieškojo, tačiau pinigų pas jį nerado ir jis netrukus išėjo namo. Vėliau paaiškėjo, kad V. S. matė, kaip jis užmetė likusius pinigus, ir vėl iškvietė policiją. Tuomet jam jau einant namo jį sustabdė policija ir jis viską prisipažino. Išleistus 50 Eur V. S. žada grąžinti spalio mėnesį, kai gaus algą. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 56, 59).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, be paties kaltinamojo prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiojo V. S. apklausos protokolais, kuriuose nurodoma, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 11 val. jis savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vonios-katilinės kambaryje persirengė rūbus. Džinsinių kelnių kairės pusės kišenėje buvo 1100 Eur, o dešinėje - 68 Eur. Apie 11.40 val. jis iš dešinės kelnių kišenės padavė 8 Eur savo sugyventinei D. K., kad ši nueitų nupirkti bulvių. Prie D. K. perskaičiavo kišenėse buvusius pinigus, tada jie nebuvo dingę. D. K. išėjus apsipirkti, jis nuėjo į garažą remontuoti automobilio. Namuose dar buvo jo motina R. S., jos sesuo J. P., jo draugas V. V., kuris netoli jo ardė automobilį. V. V. kartais prie jo prieidavo, buvo kambaryje, kuriame jis laikė pinigus. Apie 12.40 val. nuėjo į vonios-katilinės kambarį nusiplauti rankų, pastebėjo, kad jo kelnės, kuriose buvo pinigai, yra liestos, jos buvo padėtos po megztiniu. Pastebėjo, kad dešinėje kišenėje buvo 60 Eur, o kairėje buvo 950 Eur, t. y. trūko 150 Eur. Matė, kad V. V. užmetė pinigus koridoriuje už šaldytuvo, ten kartu su policijos pareigūnais rado 100 Eur. V. V. sakė, kad 50 Eur nebeturi, nes už juos pirko alkoholio. Dėl šių pinigų jis V. V. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 1-12, 17).
Liudytoja D. K. nurodė, kad V. S. yra jos sugyventinis. 2017 m. liepos 26 d. apie 11.30 val. ji susiruošė važiuoti į miestą, o sugyventinis dirbo katilinėje. Kartu su juo darbavosi ir V. V. V. S. jai iš kelnių, kurios buvo padėtos katilinėje ant fotelio, kišenės davė smulkių pinigų. Duodant pinigus V. V. buvo netoliese ir galėjo matyti, kur V. S. laiko pinigus. Gavusi pinigus ji išvažiavo į miestą. Maždaug po valandos laiko jai paskambino sugyventinis ir pasakė, kad dingo pinigai, klausė, ar ji jų neėmė, liepė grįžti namo. Jai grįžus, V. S. visų klausinėjo, kas paėmė pinigus, niekam neprisipažinus Valdemaras iškvietė policiją. Policijos pareigūnai visus apklausė, apieškojo patalpas ir išvažiavo. Po to V. V. išėjo namo. Po kiek laiko sugyventinis pasakė, kad matė, kaip V. V. užmetė pinigus už šaldiklio, vėl iškvietė policiją. Jie tų pinigų nelietė, laukė, kol atvažiuos policija. Atvažiavę policijai, pareigūnai paėmė pinigus — 100 Eur ir išvažiavo ieškoti V. V. Po pietų policija atvažiavo kartu su V. V., šis prisipažino paėmęs pinigus. Po to sugyventinis jai pasakė, kad 50 Eur V. V. išleido alkoholiui (b. l. 20-21).
Iš apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis iš V. S. priklausančių kelnių paėmė pinigus (b. l. 13-15). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos nurodyta vieta ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis.
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad V. V. 2017 m. liepos 26 d., 15.39 val. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b. l. 52).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – V. S. priklausantį turtą — 150 Eur. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) dydžio sumos. V. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Baudžiamąjį nusižengimą V. V. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikų pavojingas pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. V. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, 2017 m. liepos 7 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, susijusius tiek su viešąja tvarka, tiek ir su eismo saugumu, baudų nemoka (b. l. 31-32, 42-48).
Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. paskyrus prokuroro prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Kaltinamasis prašo leisti viešųjų darbų bausmę atlikti savaitgaliais. Šis jo prašymas netenkintinas. Kaltinamasis nedirba, kitų duomenų ir įrodymų, kodėl negali atlikti viešųjų darbų darbo dienomis, nepateikė. Be to, vykdant paskirtą bausmę savaitgaliais, jos vykdymas užsitęstų.
Parenkant bausmės dydį buvo įvertinta tai, jog kaltinamojo V. V. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo kaltės formą bei rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia) (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.