- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- N-444-1174-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. kovo 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2008 m. kovo 18 d. vairuodamas automobilį, nepasirinko reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį, eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 171 punktų reikalavimus.
2008 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu S. Š. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems mėnesiams.
Šalies argumentai
S. Š. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo pakeisti, paskiriant jam baudą sankcijos numatytose ribose. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nebuvo teistas, už anksčiau padarytą KET pažeidimą paskirtą baudą sumokėjo. Pažymėjo, kad pažeidimą padarė atsitiktinai, sunkesnių pasekmių nesukėlė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga įsidarbinant (yra gavęs pasiūlymą dirbti UAB „Jalsė“). Paaiškino, kad avariją padarė, nes buvo nepalankios eismo sąlygos, slidi kelio danga.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija su skundu nesutiko (b.l. 21).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir sutrumpino S. Š. paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, likusią skundo dalį atmesdamas.
Teismo konstatavimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad S. Š., vairuodamas automobilį, nepasirinko reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė, apgadindamas abu automobilius. Nustatyta, jog administracinė nuobauda paskirta atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat nustatė, jog S. Š. mokosi Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje antrame kurse, jį išlaiko tėvai, turintys prievolę išlaikyti dar vieną vaiką. Vasaros atostogų metu jam pasiūlyta dirbti UAB „Jalsė“ vadybininku, darbas būtų susijęs su transporto priemonės vairavimu (b.l. 8-9). S. Š. vairavimo stažas 4 metai, pažeidimo padarymo metu jis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), praeityje yra baustas ir už greičio viršijimą nuo 20 iki 30 km/val. (b.l. 15-16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis), priimtas nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę taip pat turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), S. Š. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis pažeidė KET 171 ir 53 punktų reikalavimus.
Teismas konstatavo, jog skirdamas nuobaudą, pareigūnas teisingai parinko nuobaudos rūšį, tačiau nenurodė motyvų ir neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30² straipsnis, 31 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog kiekvienas eismo dalyvis turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad specialiosios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, jis taikomas net ir tada, kai teisė vairuoti yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (ATPK 27 straipsnis). Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedirba, yra išlaikomas tėvų, akivaizdu, kad jis neturi galimybės pats iš savo lėšų sumokėti baudas, o kitų asmenų įvykdytos nuobaudos, teismo konstatavimu, paprastai neatlieka prevencinės funkcijos. Asmeninis komfortas, galimybė įsidarbinti, kaip pažymėta nutartyje, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Todėl teismas S. Š. nurodytus motyvus nepripažino pagrindu pakeisti paskirtą nuobaudą į švelnesnę. Pažymėta, jog administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų. Nustatyta, jog S. Š. turi galiojančią nuobaudą, paskirtą už KET pažeidimą, yra linkęs nepaisyti šių taisyklių reikalavimų, jam paskirta bauda prevencijos tikslų nepasiekė, todėl pareigūnas pagrįstai taikė specialiosios teisės atėmimą. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra charakterizuojamas teigiamai, vadovaujantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėmis, nustatytas 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas. Pažymėta, kad pagal ATPK 329 straipsnį nuobaudą paskyręs pareigūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimu sutrumpinti teisės atėmimo terminą.
III.
Apeliaciniu skundu S. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį ir 2008 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimą pakeisti, paskiriant jam sankcijoje numatytą minimalią baudą. Apeliantas mano, kad teismo nutartis nepagrįsta. Pažymi, kad ATPK 27 straipsnis numato piliečiui suteiktos teisės atėmimo skyrimą tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino sistemiškumo sąvoką (pagal Tarptautinių žodžių žodyną „sistemingas" reiškia „nuolat pasikartojantis", o pagal šiuolaikinės lietuvių kalbos žodyną žodis „nuolat" reiškia „be paliovos, visą laiką, dažnai“). Apelianto manymu, aiškinant žodžio „sistemingumas" prasmę lingvistikos požiūriu ir atsižvelgus į ATPK 36 straipsnyje įtvirtintą administracinių nuobaudų galiojimo terminą (1 metai), darytina išvada, kad sistemingu naudojimosi suteikta teise pažeidimas laikytinas tuomet, kai vienerių metų bėgyje padaromi trys ir daugiau tokių pažeidimų. Kadangi šiuo atveju metų bėgyje jis padarė tik antrą tokį pažeidimą, apelianto teigimu, negalima laikyti, kad jis sistemingai pažeidinėja naudojimosi suteikta teise vairuoti transporto priemones tvarką. Apeliantas pažymi, kad jo padarytas pažeidimas nėra priskiriamas prie šiurkščių. Tokią išvadą galima padaryti, atsižvelgus į sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 3 punktą ir KET 270 punktą, kuriame nurodyta, kad jei eismo įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip dvi transporto priemonės, nėra sužalotų asmenų ir ginčo dėl autoįvykio kaltininko, policijai nebūtina pranešti apie įvykį. Apelianto teigimu, nėra atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kai nėra ginčo dėl kaltės tarp eismo įvykio dalyvių ir eismo įvykyje dalyvavo ne daugiau kaip dvi transporto priemonės. Apeliantas pripažįsta, kad atitinkama teisės aktų nuostata įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 9 d., kad pažeidimą jis padarė dar iki minėtos nuostatos įsigaliojimo, tačiau nurodo, kad šiuo metu, esant tokiai situacijai, jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, todėl yra pagrindas skirti jam pačią švelniausią nuobaudą. Mano, kad vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 6 punktu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 53 punkto (pagal jį eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių) bei 172 punkto (pagal šį punktą vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat meteorologines, kelio būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus, nesilaikė reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio automobilio, todėl, priekyje važiavusiam automobiliui sustabdžius, į jį atsitrenkė, eismo įvykio metu apgadindamas abu automobilius. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. S. Š. pažeidimo padarymą pripažįsta, tačiau mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam neskirtinas.
ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.
Šiuo atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo; ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (metų laikotarpiu tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, padarytas pakartotinai; b.l.15; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, KET pažeidimų darymo dažnumą (per dvejus metus padarytas trečias tos pačios rūšies pažeidimas), pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neprivalėjo būti skiriamas. S. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis (UAB „Jalsė“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis 2007 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atliko įmonėje praktiką, be to, jam pasiūlyta padirbėti įmonėje vadybininku; b.l. 8), patvirtinančius, kad pats gali susimokėti paskirtą baudą (tik tokiu atveju būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai). Išdėstytomis aplinkybėmis S. Š. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Nustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, S. Š. skirtina vidutinė ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda – 150 litų.
Pažymėtina, jog galiojusi KET 271 punkto nuostata (analogiška yra ir galiojančių KET 232 punkto nuostata), pagal kurią jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius, nereiškė, kad tokiu atveju eismo įvykį sukėlęs asmuo už administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaudžiamas, apeliantas netinkamai aiškina nurodyto punkto nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti, paskiriant S. Š. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 150 litų baudą.
Nutartis neskundžiama.