Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2-50/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-28
Bylos Nr.
1S-2-50/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Juozapas Surblys
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-2-50/2008
Procesinio sprendimo kategorija 2.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šilutės rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria panaikintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-30 nutarimas ir perduotas A. Š. skundas nagrinėti iš naujo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-06-18 Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje gautas iš Klaipėdos apygardos prokuratūros persiųstas A. Š. 2007-06-12 skundas. Skunde, be kitų klausimų, kurių sprendimui baudžiamojo proceso nuostatos nėra taikomos, taip pat nurodyti ir faktai dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei galimo dokumento klastojimo. Atsakydama į šį A. Š. skundą, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2007-06-19 rašte Nr. V6-2966 A. Š. nurodė, jog dėl pažeistos teisės gauti žemės sklypą pageidaujamoje konkrečioje teritorijoje ir dėl pareigūnų veiksmų sprendžiant su tuo susijusius klausimus jis turi teisę kreiptis į teismą administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi prokuratūra skunde išdėstytų klausimų nėra įgaliota spręsti, o baudžiamasis procesas dėl galimo dokumento suklastojimo negali būti pradėtas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi A. Š. skundą dėl prokurorės 2007-06-19 rašto Nr. V6-2966 panaikinimo, 2007-07-13 nutartimi įpareigojo Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą A. Š. 2007-06-12 skundą nagrinėti iš naujo BPK nustatyta tvarka.

Išnagrinėjusi A. Š. 2007-06-12 skundą, prokurorė 2007-07-19 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, bei atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str., kadangi suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Savo sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. prokurorė motyvavo tuo, jog nors Rusnės kadastro vietovės laisvo valstybinio fondo žemės sklypų sąrašas ir žemės plotų suma (2005-01-17) skyrėsi nuo Laisvos valstybinės žemės (toliau – LVŽ) plotų žiniaraščio sklypų sąrašo ir plotų sumos, skelbtų internete 2005-01-01, 2007-01-01, tačiau realus ir tikras dokumentas yra tik Rusnės kadastro vietovės laisvo valstybinio fondo žemės sklypų sąrašas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005-02-17 įsakymu Nr. 13.6-534. 2007-01-01 internete paskelbtas LVŽ plotų žiniaraščio sklypų sąrašas galėjo būti ir nepakoreguotas, be to, nors projekto svarstymui naujai pateiktame plane atsirado naujų sklypų, kurių nebuvo pirminiame variante, dėl to ir buvo suklaidintas A. Š., tačiau akivaizdu, kad tai buvo tik projektas, kuris laikas nuo laiko buvo papildomas, nes jis dar nebuvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu. A. Š. būtų buvę leista pasirinkti naują sklypą, tačiau A. Š. norėjo gauti būtent vieną iš dviejų sklypų, kurie nebuvo asmeninio ūkio žemės paskirties, o tik tokios paskirties žemę A. Š. turėjo teisę gauti. Tuo tarpu A. Š. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog A. G. savanaudiškais tikslais slėpė ar klastojo dokumentaciją, dėl to jis patyrė didelę žalą, taip pat nepateikė ir jokių tikslių duomenų, kad A. J. specialiai būtų teikęs klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nulėmė, anot pareiškėjo, netinkamą aukštesnės institucijos sprendimo, priėmimą, o tai užtrauktų A. J. baudžiamąją atsakomybę. Visa tai yra tik pareiškėjo nuomonė, nes ir visos kompetentingos institucijos, į kurias A. Š. kreipėsi, pateikė jam nepalankius atsakymus, taigi pareiškėjas nepagrįstai kaltina A. G. ir A. J. piktnaudžiavimu tarnyba. Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. dėl 1999-04-03 Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999-08-24 įsakymu Nr. 1734, dokumentų bylos žiniaraščio suklastojimo (A. Š. nurodė, kad šiame dokumente suklastotas jo parašas) prokurorė motyvavo tuo, jog nuo 1999-04-23 praėjo daugiau nei 5 metai, ir yra pasibaigęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už aptariamą nusikaltimą senaties terminas. Prokurorė taip pat nurodė, jog jeigu šis dokumentas turi esminę reikšmę ir gali nulemti kitų, vadovaujantis juo, priimtų sprendimų teisėtumą, dokumento tikrumo klausimas gali būti sprendžiamas teisme kartu su kitais pareiškėjo reikalavimais. Šį prokurorės nutarimą A. Š. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2007-09-10 nutartimi atmetė A. Š. skundą. Nutartyje nurodoma, kad prokurorė visapusiškai ištyrė A. Š. skundą bei pateiktus dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. G. savanaudiškais tikslais slėpė ar klastojo dokumentus, o A. J. tyčia teikė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nulėmė, anot pareiškėjo, netinkamą aukštesnės instancijos sprendimo priėmimą. Teigė, kad tokius pareiškėjo įtarimus sąlygojo jo subjektyvus žemėtvarkos projekto papildymo rengimo procedūrų ir pareigūnų veiksmų vertinimas. Be to, nurodė, kad nėra duomenų apie būtiną piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymį – didelę turtinę ar kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Nutartyje teigė, jog prokurorė, vertindama galimą pareiškėjo parašo suklastojimą Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 1999-04-03, tinkamai pritaikė BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunktį, kuriame nurodyta, kad asmeniui, padariusiam neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 300 str. numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuo šio nusikaltimo padarymo praėjo 5 metai, ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Klaipėdos apygardos teismas 2007-09-27 nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2007-09-10 nutartį, kuria atmestas A. Š. skundas dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-07-19 nutarimo, ir panaikino Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007 m. liepos 19 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. skundo, bei perdavė A. Š. 2007 m. birželio 12 d. skundą (dalį dėl prašymo ištirti, ar pareigūnų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių) Šilutės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas nurodė, kad iki 2007-09-01 galiojusi BPK 168 str. 1 d. redakcija numatė, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Tuo tarpu prokurorė, 2007-07-19 nutarimu atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Š. skundą, padarė prielaidą, kad pareiškėjo nurodyti faktai apie galbūt įvykdytus nusikaltimus neteisingi, šių faktų reikiamai nepatikrinusi (tuo tikslu pareiškėjas ir prašė atlikti tyrimą) ir įvertinusi juos tik paviršutiniškai. Prokurorės nutarime padarytos nemotyvuotos išvados, jog nenustatyta, kad A. G. ir A. J. piktnaudžiavo tarnyba. Atitinkamą išvadą prokurorė daro remdamasi tuo, kad „pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog A. G. savanaudiškais tikslais slėpė ar klastojo dokumentaciją, dėl ko jis patyrė didelę žalą, o taip pat jis nepateikė ir jokių tikslių duomenų, kad A. J. specialiai būtų teikęs klaidinančią ar tikrovės neatitinkančią informaciją“. Valstybinio kaltinimo procese baudžiamąjį procesą inicijuojančio asmens pateiktų duomenų kiekis bei informatyvumas negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apygardos teismas taip pat nurodė, jog negalima besąlygiškai sutikti ir su prokurorės nutarimo argumentais, motyvuojant atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo senaties termino pasibaigimu. BK 95 str. 4 d. nustato, jog senaties eiga nutrūksta, asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką. Iš pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad skunde minimą dokumentų suklastojimą galėjo padaryti asmenys, kurie vėliau dar ir piktnaudžiavo tarnyba, be to, dokumentai galėjo būti klastojami bei kitaip piktnaudžiaujama, veikiant vieninga tyčia. Visų šių aplinkybių tinkamai neištyrus (neišsiaiškinus, ar dokumentas tikrai suklastotas, o jei taip, tai kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jį suklastojo), išvada apie senaties termino suėjimą yra skubota ir pakankamai nepagrįsta, kadangi šiuo atveju senaties termino pasibaigimo faktas nėra akivaizdus, taigi BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas negali būti laikomas besąlygiška kliūtimi baudžiamajam procesui pradėti, o po nurodytų faktų patikrinimo gali būti taikomas tik pradėtam procesui nutraukti.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra 2007-10-30 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str., kadangi faktai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi akivaizdžiai neteisingi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 1d., nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senatis. Prokurorė nurodė, jog negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų priimti sprendimai, kurių pagrindu buvo parengtas ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999-08-24 įsakymu Nr.1734 patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuoti 0,35 ha asmeninio ūkio žemės sklypai A. Š., kaip vėliau paaiškėjo, jo nepageidaujamoje vietoje. Pats A. Š. norėjo, neteisingai interpretuodamas teisės aktus, įgyti asmeninio ūkio žemę toje teritorijoje, kurioje jis žeme nėra naudojęsis, ir kurioje tokia žemė pagal galiojančius teisės aktus negali būti suteikta. Atsižvelgiant į tai, kad šioje situacijoje faktai dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi yra akivaizdžiai neteisingi, nebuvo spręstas ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas dėl A. Š. parašo suklastojimo 1999-04-23 žiniaraštyje, kadangi nuo šio fakto yra praėję daugiau kaip 5 metai, t. y. suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, bei ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumento klastojimo atsisakyta pradėti.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-11-30 nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2007-10-30 nutarimą ir perdavė A. Š. skundą nagrinėti iš naujo bei nurodė, jog pagal BPK 168 str. 1d. prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tada, kai nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Iš prokurorės veiksmų matyti, jog ji tokią išvadą padarė įvertinusi nemažą kiekį dokumentų, tai rodo, kad faktiškai ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Nors prokurorė ir surinko papildomos medžiagos, padedančios išsiaiškinti reikalingas aplinkybes, tačiau kai kurios reikšmingos aplinkybės vis dėlto nėra aptartos. Pareiškėjas nurodo, kad viešai susipažinti buvo pateikti neteisingi žemės sklypų žemėlapiai - 2005-01-01 ir 2007-01-01 žiniaraščiuose nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra 800,63 ha, o 2005-02-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo priede Nr. 2 šios žemės plotas Rusnės kadastro vietovėje nurodytas 815,08 ha. Akivaizdu, jog skirtinguose dokumentuose tie patys duomenys pateikti skirtingi. Tik išsamiai patikrinus visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jas ištyrus ir įvertinus, galima daryti išvadą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti.

Šalies argumentai

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-11-30 nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-30 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi teismas, vertindamas A. Š. skundo ir jo patikslinimui surinktą medžiagą, neteisingai įvertino prokurorės nutarime išdėstytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Skunde nurodoma, jog prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neatliko nė vieno ikiteisminio tyrimo veiksmo, išskyrus pateiktos informacijos patikslinimo gavimą iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės žemėtvarkos skyriaus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. toks informacijos patikslinimas sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą yra galimas ir nelaikytinas jokiu kitu ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimu. Pats pareiškėjas pateikdamas skundą, pateikė daug dokumentinių priedų, kuriuos išanalizavus bei patikslinus keletą aplinkybių, prieita prie išvados, kad pareiškėjo skunde faktai dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi yra akivaizdžiai neteisingi. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, jog A. Š., nurodęs, kad viešai susipažinti buvo pateikti neteisingi žemės sklypų žemėlapiai - 2005-01-01 ir 2007-01-01 žiniaraščiuose nurodytas laisvos valstybinės žemės fondo plotas yra 800,63 ha, o 2005-02-17 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo priede Nr. 2 šios žemės plotas Rusnės kadastro vietovėje nurodytas 815, 08 ha bei kad tik išsamiai patikslinus visas aplinkybes būtų galima spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo. Prokuroras pažymi, kad realus ir tikras dokumentas yra tik Rusnės kadastro vietovės laisvo valstybinio fondo žemės sklypų sąrašas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005-02-17 įsakymu Nr. 13.6-534, o 2007-01-01 internete paskelbtas LVŽ plotų žiniaraščio sklypų sąrašas galėjo būti ir nepakoreguotas. LVŽ plotai yra koreguojami atsižvelgiant į pareiškėjų išreikštą valią dėl žemės suteikimo. Be to, net jei šis sąrašas ir būtų pakoreguotas, A. Š. pagal galiojančius teisės aktus asmeninio ūkio žemė negalėjo būti suteikiama LVŽ fondo žemėje, tad šis netikslumas dėl LVŽ plotų skirtumo projektiniame variante, skelbtame internete, ir realiai įsakymu patvirtintame įtakos, nagrinėjant asmeninio ūkio žemės suteikimo A. Š. klausimą, neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros skundas atmestinas, paliktina galioti Apylinkės teismo nutartis.

Skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį panaikinti. Spręsdamas klausimą dėl Apylinkės prokuratūros nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo teismas nesprendžia asmenų kaltumo ar nekaltumo problemos, tačiau, atsižvelgdamas į nagrinėjimo dalyko esmę – pateiktus duomenis, vertina, ar buvo užtikrintas baudžiamojo proceso įstatymo paskirties (Kodekso 1 str.) įgyvendinimas, ar yra aplinkybių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje, be to, vertina, ar duomenys kaip faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad prokuratūroje klausimas dėl ikiteisminio tyrimo buvo nagrinėjamas, renkami duomenys, tačiau reikšmingos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos. Tokios teismo išvados iš dalies buvo atspindėtos Apygardos teismo 2007-09-27 nutartyje, kuria buvo panaikinta to paties Apylinkės teismo nutartis bei Apylinkės prokuratūros nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Š. skundą: nutartyje buvo teigiama, kad prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pakankamai pagrįstas, nes iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti tokius duomenis (faktus), kuriuos privalo nustatyti ir fiksuoti tyrimo pareigūnai. Dar daugiau – iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti nusikalstamų veikų, dėl kurių prašoma atlikti ikiteisminį tyrimą, motyvus. Iš tikrųjų, to reikalauti iš pareiškėjo nebuvo galima, toks reikalavimas yra priešingas ne tik teisėtumui, bet ir proceso etikai.

Kaip minėta, nei teismas, nei prokuroras, nagrinėdamas ikiteisminio tyrimo galimybių klausimus, nevykdo teisingumo funkcijų – nedaro išvadų apie asmenų kaltumą ar nekaltumą, nes į bylą surinktus duomenis kaip įrodymus gali vertinti tik teismas, priimdamas nuosprendį. Nors ir nėra pagrindo priekaištauti prokurorei, kad ji, priimdama 2007-10-30 nutarimą, mėgino išspręsti asmenų kaltumo ar nekaltumo klausimą, tačiau nutarime analizuojama ir netgi vertinama daugybė duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti atlikus ikiteisminio tyrimo procesą.

Esant tokiai padėčiai, Apylinkės teismo sprendimas panaikinti minėtą nutarimą ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo yra teisingas teisės – baudžiamojo proceso įstatymo paskirties – esmės prasme, todėl kitokio sprendimo priėmimui priežasčių nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis toliau neskundžiama.

Teisėjas Juozapas Surblys