Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Nerijus Brinevičius Baudž. byla Nr. 1A-223-593/2016

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-01-1-23520-2015-3

2016 m. gegužės 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Olego Šibkovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kerpienei, nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. – 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 215 str.1 d. – 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 214 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, bei paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-06-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat S. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jos naudai 800 eurų neturtinės žalos iš A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. už tai, kad apgaulės būdu, veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis taip savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015-04-25, apie 13.14 val., iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus į S. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakius, kad jos banko sąskaita naudojasi daug žmonių dėl to vykdomas tyrimas, tokiu būdu apgaule išviliojus S. M. elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais neteisėtai pasinaudojant tą pačią dieną prisijungus prie SWEDBANK elektroninės bankininkystės per kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš S. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 500 eurų į J. A. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią A. J. gavo apgaule, t. y. nurodęs, kad bus pervesti pinigai už telefoną, tokiu būdu A. J. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus, padarydamas S. M. turtinę 500 eurų žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė A. J. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš A. J. apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę pagal jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus kaltinimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. teigdamas, kad apie daromą nusikaltimą jis nieko nežinojo, nes telefoną 500 eurų gavo už parduotą telefoną ,,Samsung“, o pinigus į jo nurodytą J. A. sąskaitą pervedė kitas nuteistasis, kuriam jis šios sąskaitos numerį davė pinigams už parduotą telefoną pervesti. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir rašytinei bylos medžiagai.

Iš nukentėjusiosios S. M. parodymų matyti, kad kažkas paskambino telefonu, prisistatė saugumo tarnybos darbuotoju iš Vilniaus departamento, nurodė, kad jos sąskaita naudojasi sukčiai, tokiu būdu plaunami pinigai, aiškino, kad nurodytą procesą reikia sustabdyti. Ji padiktavo elektroninės bankininkystės duomenis, po to, supratusi apgaulę, paskambino į banką ir sąskaitą užblokavo. Nuo duomenų padiktavimo iki skambučio į banką praėjo apie 5-10 min., tačiau jos sąskaitoje buvę 500 eurų jau buvo pervesti, kurie vėliau grąžinti iš J. A. sąskaitos. Iš S. M. banko sąskaitos išrašo bei pateiktos informacijos apie prisijungimų prie nukentėjusios sąskaitos laiką matyti, kad 2015-04-25 500 eurų buvo pervesti į J. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedimas atliktas prisijungus 2015-04-25 13.58 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Raštu dėl informacijos pateikimo, nustatyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė galutiniam vartotojui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais buvo skambinta nukentėjusiajai išklotinėmis, nustatyta, kad nukentėjusios naudojamu telefono numeriu bei telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendrauta 2015-04-25, 13.14 val. pokalbis truko 405 s, 13.48 val. pokalbis truko 218 s, 14.19 val. pokalbis truko 24 s, 15.12 val. pokalbio trukmė 708 s, naudojantis minėtais numeriais bendrauta ir su J. A., be to J. A. skambinta naudojantis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 25 d. 13 val. 57 min. Minėtų numerių IMSI kontrole nustatyta, kad SIM kortelės su minėtais numeriais buvo dėtos į tą patį telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Iš liudytojos J. A. parodymų matyti, kad paskambinęs A. J. prašė leisti pasinaudoti sąskaita, aiškino, kad pardavė ar nori pirkti telefoną. Sąskaitos numerį davė, į ją buvo pervesti 500 eurų, kad pervesti pinigai, paskambinęs pasakė A. J.. Pats A. J. taip pat neneigė, kad susitarė su J. A. dėl banko sąskaitos, tačiau manė, kad į gautą J. A. sąskaitą turėjo būti pervesti pinigai už įkalinimo įstaigoje parduotą mobilaus ryšio telefoną. Tačiau tokios A. J. nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai, nes bylos duomenimis nustatyta, kad nuo kontakto su nukentėjusiąja iki pinigų pervedimo į A. J. gautą J. A. banko sąskaitą praėjo labai trumpas laiko tarpas, t. y. J. A. skambinta 2015-04-25, 13.57 val., o pervedimas iš nukentėjusios sąskaitos atliktas 2015-04-25, 13.58 val. Tuo tarpu iš banko pateiktos informacijos bei telefono numerių išklotinės matyti, kad tuo pačiu telefonu bendrauta tiek su J. A., tiek su nukentėjusiąja S. M..

Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas A. J. nurodė, jog balandžio 25 d. J. A. skambino keletą kartų. Po to, kai gavo duomenų, jog pinigai pervesti, skambino tam, kad pasitikslintų ar tikrai jie pervesti. Prieš tai, jai skambino prieš keletą valandų. Visais atvejais skambino iš skolintų telefonų. Pasitikslinimui skambino iš tame būryje esančio asmens telefono. Atėjęs į būrį paprašė telefono, asmuo, kuris jam davė telefoną, prieš tai juo nekalbėjo – telefonas buvo laisvas. Pasitikslinęs, jog pinigai pervesti, pasakė J. A., jog ką su jais daryti pasakys vėliau. Vėliau sužinojo, kad sąskaita blokuota.

Ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. balandžio 25 d. 13 val. 14 min. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambinama S. M., tik pabaigus pokalbį šiuo telefonu, su S. M. bendraujama telefonu abonento Nr. 8 630 28158, po to vėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tik baigus pokalbį minėtu telefono abonentu, šiuo abonentu jungiamasi prie S. M. internetinės bankininkystės (13 val. 58 min.) ir tuo pat metu – 13 val. 57 min. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš to paties, iš kurio prieš keletą minučių baigta kalbėti su S. M., skambinama J. A.. Kaip matyti iš pokalbių laiko, J. A. A. J. skambino kaip tik tuo metu, kai iš kito abonento vyko prisijungimas prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės, kas paneigia nuteistojo versiją, jog J. A. jis skambino po to, kai jam pasakė, kad pinigai už parduotą telefoną pervesti į jos sąskaitą, o prieš keletą valandų skambino, norėdamas pasitikslinti sąskaitos numerį. Šie duomenys taip pat paneigia A. J. versiją, jog telefoną jam paskolino nuteistasis iš to paties būrio, nes telefonas buvo laisvas. Priešingai, iš prisijungimų laikų matyti, kad būtent A. J. skambinimo J. A. metu – 13 val. 57 min. – vyko nusikalstama veika, t. y. tuo metu, kai asmuo kalbėjęs telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip banko darbuotojas) su jam paskambinusia S. M., iš karto perdavė telefoną A. J., kad šis paskambintų J. A., o tuo pat metu – 13 val. 58 min. buvo jungiamasi prie M. banko sąskaitos ir pinigai siunčiami J. A.. Įvertinus šias aplinkybes A. J. teiginys, jog jis nieko nežinojo ir nesuprato apie daromą nusikalstamą veiką yra nepagrįstas, o aiškinimas apie tai, jog telefoną paskolino, nes jis tuo metu buvo laisvas – nelogiškas, nes būtent tuo metu, t. y. jungimosi prie nukentėjusiosios sąskaitos – bet kuriuo momentu galėjo prireikti skambinti M. tikslinant kodus, ar kokiais nors kitais klausimais.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nusikaltimo darymo metu A. J. buvo nusikaltimo darymo vietoje ir metu ir tuo pat metu vyko prisijungimas prie elektroninės bankininkystės.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. J. veiksmų laikas bendraujant su J. A. bei aiškinant apie pinigų pervedimą, sutampa su nenustatytų asmenų veiksmais nukentėjusios atžvilgiu bei neteisėtu jos mokėjimo ir tapatybės duomenų įgijimu ir naudojimu, kas neabejotinai patvirtina, kad A. J. veikė pasiskirsčius vaidmenimis ir suderintai su nenustatytais asmenimis, esančiais (duomenys neskelbtini). Aukščiau pateikti duomenys ir jų vertinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad A. J. suprato kokiu tikslu reikalinga J. A. sąskaita, taip pat A. J. žinojo, kad sąskaita būtina neteisėtai panaudojant svetimas mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės duomenis į ją pervedant pinigus. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nuo nusikalstamų veiksmų pradžios A. J. veikė suderintai su kitais nenustatytais asmenimis, o jo vaidmuo buvo reikšmingas apgaule įgyjant svetimus pinigus, taip pat įgyjant ir naudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad apie daromą nusikaltimą jis nieko nežinojo, o 500 eurų į J. A. sąskaitą buvo pervesti už parduotą telefoną ,,Samsung“ yra atmetami kaip paneigti bylos medžiaga. Tai, kad nenustatyti kiti šių nusikaltimų bendrininkai, šiuo atveju nešalina A. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors, nuteistasis teigia, kad pataisos namuose per kratą buvo rastas telefonas „Samsung“, tačiau nebuvo atlikta balso ekspertizė, nors to jis prašė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas tik telefonas „Samsung“, tačiau pokalbio įrašas nukentėjusiajai kalbant su asmenimis (asmeniu), kuriems (kuriam) ji padiktavo prisijungimo kodus, nebuvo darytas, Todėl nesant garso įrašo – nėra su kuo lyginti A. J. balso ir nėra ir nebuvo pagrindo skirti kokią nors ekspertizę.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., todėl naikinti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas sudaro 60,80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.