- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-575-1461-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3–4) S. J. už tai, kad jis, būdamas UAB „AGENTUS“ (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi leido dirbti V. P. (V. P.), A. Š., V. J. ir M. R. be darbo sutarties bei neturint jiems verslo liudijimų, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 93–94) S. J. pripažino padariusiu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 13 000 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. P. ir M. R. 2008 m. lapkričio 20 d. gyvenamojo namo statybos objekte, esančiame Kaune, šalia Veiverių gatvės, tikrai dirbo, patys nurodė dirbantys Įmonėje, tačiau darbo pažymėjimų ar jokių sutarčių su Įmone jie nepateikė, todėl Įmonės direktoriaus, leidusio nelegalų darbą, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bauda, laikantis nurodytame ATPK straipsnyje numatytos baudos vidurkio. Pažeidėjo pateiktos versijos apie tai, kad protokole nurodytų asmenų Įmonės darbuotojų sąraše nėra ir protokole nurodytų statybų Įmonė taip pat nevykdo, negali paneigti nei pažeidimo fakto, nei jo kaltės, nes darbo sutarčių, darbo pažymėjimų, įrašų darbuotojų sąrašuose nebuvimas ar vykdomų darbų neoficialumas ir yra pagrindiniai nelegalaus darbo požymiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apklaustas liudytojas M. R. teismo posėdyje visiškai pakeitė parodymus, anksčiau tvirtinęs, kad jis dirba Įmonėje, dabar jis teigė, kad apie Įmonę jis net nėra girdėjęs, tačiau tokį Įmonės pavadinimą jis ištarė nevalingai, būdamas streso būsenoje ir išsigandęs darbo inspektorių. Tokie nenuoseklūs, prieštaringi ir netikėtini šio liudytojo parodymai negali paneigti pažeidimo fakto ar pažeidėjo kaltės. Liudytojų M. B. ir I. V. B. prieštaringi parodymai taip pat neturi jokios įrodomosios vertės, nes sklypo, kuriame statomas namas savininkas M. B. tvirtino, kad visais statybos reikalais rūpinasi jo mama, o ši liudytoja teigė, kad namą stato ir rangovus samdo pats sūnus, o ji jam tik padeda, be to, ji gerai neatsimena visų samdytų įmonių ar privačių asmenų. Be to, liudytojas M. B. tvirtino, kad namo statybų vidaus darbai dar nepradėti, liudytojas M. R. prisipažino tinkavęs vidaus sienas, o liudytoja I. V. B. teismui tvirtino, kad daroma vidaus apdaila baiginėjama. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esant abejonėms dėl kitų 2 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų nelegalaus darbo fakto ir šias abejones vertinant pažeidėjo naudai, administracinės bylos teisena šioje dalyje nutrauktina ir jis baustinas tik dėl 2 asmenų nelegalaus darbo.
Šalies argumentai
S. J. apeliaciniu skundu (b. l. 98–105) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti. S. J. nurodo, kad VDI pareigūnai aplaidžiai atliko savo darbą, netikrino sutiktų darbininkų tapatybės, kai kurie apklausti asmenys neegzistuoja. VDI pareigūnai nenustatė ir tikslaus statybų objekto adreso. Protokole užfiksuoti duomenys vertintini kritiškai. VDI pareigūnai iš anksto nusistatę nubausti darbdavį, tinkamai nesiaiškino reikšmingų bylos aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. ir V. P. 2008 m. lapkričio 20 d. turėjo verslo liudijimus, todėl turėjo teisę būti objekte nesudarę darbo sutarties su kokia nors įmone. Nagrinėjamoje byloje nei VDI, nei teismas nesiėmė jokios iniciatyvos tirti pažeidimo aplinkybes ar tikrinti S. J. versiją, kad Įmonė apskritai nevykdė darbų objekte, kuriame buvo atliktas VDI patikrinimas. Be to, namo, kuriame fiksuotas nelegalaus darbo faktas, savininkas ir jo motina patvirtino, kad jokia įmonė apskritai nevykdė veiklos name, darbus atlikdavo darbininkai „pagal patentus“. Pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti, su kuo konkrečiai tarėsi darbininkai, jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pirmine VDI pateikta medžiaga ir VDI pareigūnų parodymais. Nėra jokių įrodymų, išskyrus paaiškinimą, apie V. P. nelegalaus darbo faktą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 109–110) prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. VDI nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir išsamiai. VDI pareigūnai neturėjo galimybių nustatyti tikslaus patikrinimo vietos adreso, nes tikrinamas objektas neturėjo jokio identifikacinio numerio, o gatvės nebuvo paženklintos gatvių pavadinimais. Pakartotinio patikrinimo metu adresas buvo nustatytas, identifikacinių numerių iki šiol nėra. Tikslus adresas neturi ir neturėjo ypatingos reikšmės nelegalaus darbo faktui nustatyti. Galima preziumuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darė įtaką M. R., dėl to šis pakeitė savo pozicija teikdamas parodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo veiką, M. R. ir V. P. verslo liudijimus įsigijo tą pačią dieną, kai buvo atliktas patikrinimas, tai patvirtina faktas, jog verslo liudijimai įsigyti ne šių asmenų nurodytų gyvenamųjų vietų, bet Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, skyriuje. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų aktyvių priemonių. Namo savininko ir jo motinos parodymai prieštaravo vieni kitiems. VDI siekė patikrinti galimai nelegalaus darbo faktą, bet ne konkrečią įmonę. V. P. paaiškinimas yra pakankamas įrodymas, leidžiantis konstatuoti jo nelegalaus darbo faktą. S. J. nepagrįstai abejoja VDI ir teismo objektyvumu ir nešališkumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2415/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis byloje Nr. N575-5028/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. N62-631/2010). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3–4) nebuvo užfiksuotas tikslus administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos adresas, nurodyta tik „statybos objekte privačių namų kvartale, esančiame šalia Veiverių gatvės“. VDI nurodytas argumentas, kad VDI pareigūnai neturėjo galimybių nustatyti tikslaus patikrinimo vietos adreso, nes tikrinamas objektas neturėjo jokio identifikacinio numerio, o gatvės nebuvo paženklintos gatvių pavadinimais, yra nepagrįstas, kadangi bandant nustatyti tam tikrą vietą yra ir kitų identifikacinių požymių, kuriuos galėjo surinkti VDI pareigūnai: žemės sklypo kadastrinis numeris, kuris egzistavo patikrinimo metu (b. l. 53–54), vaizdo fiksavimo galimybės, kitų techninių priemonių panaudojimo galimybė. Dėl nurodytų aplinkybių buvimo, administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas surašytu netinkamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, yra laikytinas kaip surašytas netinkamai, jo trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (b. l. 105). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, vertina, kad netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neleidžia apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nuosekliai įvertinti administracinio teisės pažeidimo bylos bei tinkamai kvalifikuoti byloje susiklosčiusių teisinių santykių, todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra atmestinas, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka prieštarautų proceso efektyvumo principui ir nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas, nenurodžius administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius, negalima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, administracinė byla grąžintina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.
Nutartis neskundžiama.