Tauragės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 35 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2016 m. rugsėjo 6 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

7) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

8) Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2019 m. balandžio 11 d. teismas nutartimi panaikino paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

9) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 49 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. birželio 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš R. Z. priklausančios, gyvenamojo namo virtuvėje ant spintelės buvusios piniginės, pagrobė R. Z. priklausiusius pinigus – 440 Eur, taip nukentėjusiajam R. Z. padarydamas 440 Eur turtinę žalą. Šiais savo tyčiniais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Paaiškino, kad jis su nukentėjusiuoju R. Z. yra draugai, kartais pas jį pasisvečiuoja. Neprisimena kokią dieną ir kokiu laiku nuėjo pas R. Z. į namus. Buvo neblaivus. Tuo metu ten taip pat buvo R. draugas T., pavardės nežino. Vėliau T. išvažiavo. Būnat svečiuose matė, kad ant spintelės yra padėta juodos spalvos piniginė. R. išėjus į lauką nusprendė patikrinti ar piniginėje yra pinigų. Pinigų rado, tikslios sumos neskaičiavo, bet pamena, kad buvo kupiūrų po 50, 20 Eur. Pinigus paėmė ir įsikišęs į kišenę išėjo. Pavogtus pinigus išleido per porą dieną, tikslios sumos neskaičiavo, bet sutinka, kad galėjo pavogti 440 Eur sumą. Teigė, kad dėl vagystės nukentėjusiojo R. Z. atsiprašė, jis jam atleidęs, dėl žalos atlyginimo geranoriškai susitarė, pažadėjo per mėnesį laiko atlyginti padarytą žalą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, mano, kad jei būtų buvęs blaivus, taip pasielgęs nebūtų.

3. Kaltinamojo R. B. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusysis R. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 24 d. iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė 500 Eur sumą, iš kurios išleido 60 Eur, piniginėje buvo likę 440 Eur. Piniginę su pinigais pasidėjo virtuvėje esančios spintos lentynoje. Tą dieną pas jį lankėsi R. B.. Pažymėjo, kad pastarasis dažnai pas jį svečiuojasi. Žino, kad pinigus iš piniginės pavogė R. B., nes jis pats dėl to prisipažino, kuomet atvyko su policijos pareigūnais. Su pastaruoju dėl žalos atlyginimo yra susitarę, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

3.2. Liudytoja N. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti 2024 m. balandžio 26 d., kuomet į parduotuvę atėjo R. B., kuris apsipirkęs atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kiek pamena, turėjo dvi kupiūras po 20 Eur.

3.3. Liudytojas T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, atvyko pas savo dėdę R. Z. į namus. Pastarasis jam nurodė, kad iš jo namų dingo pinigai. Kaip įtariamąjį vagyste dėdė nurodė R. B.. Pažymėjo, kad pinigų dingimo dieną jis savo dėdės namuose nesisvečiavo, tik iš dėdės pasakojimo žinojo, kad tą dieną, R. B. pas jį buvo užėjęs.

3.4. 2024 m. balandžio 26 d. R. Z. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. apie 04.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasigedo 440 Eur, kurie buvo juodos spalvos piniginėje. Padaryta 440 Eur turtinė žala.

3.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės, matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta piniginė.

3.6. Iš 2024 m. balandžio 26 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Z. pateikė grynųjų pinigų išėmimo kvitą, kurio turiniu nustatyta, kad R. Z. 2024 m. balandžio 24 d. 10:23 val. iš (duomenys neskelbtini) išsiėmė 500 Eur sumą.

3.7. Iš 2024 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. B. įvykio vietoje parodė kur buvo padėta piniginė, iš kurios pavogė pinigus.

3.8. 2024 m. birželio 7 d. susitarimu, kuriuo nukentėjusysis R. Z. ir įtariamasis R. B. susitarė, kad R. B. R. Z. nuo 2024 m. birželio 7 d. per mėnesį laiko atlygins 440 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. nukentėjusiojo pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, liudytojų parodymais, foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. Z. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga. R. B. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi jis pagrobė nedidelės vertės – 440 Eur vertės svetimą turtą, t.y. pagrobė 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą viršijantį, tačiau neviršijantį 10 MGL dydžio sumos turtą (BK 190 straipsnio 2 dalis), todėl jis baustinas už veikos numatytos, BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. B. įvykdė vagystę, o būtent: 2024 m. balandžio 24 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš R. Z. priklausančios, gyvenamojo namo virtuvėje ant spintelės buvusios piniginės, pagrobė R. Z. priklausiusius pinigus – 440 Eur, taip nukentėjusiajam R. Z. padarydamas 440 Eur turtinę žalą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę skirti 30 parų arešto bausmę.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas turtinio pobūdžio baigtas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes (nuosavybės, turtinės teisės), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį baustas 5 kartus, tačiau už turtinio pobūdžio administracinius pažeidimus nebaustas. Byloje nėra duomenų apie R. B. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

10. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstamos aplinkybės, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

14. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

15. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 178 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, R. B. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis bei įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, esantį Ulonų g. 8A, Alytus.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.