Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-982-1005/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
AN15.-982-1005/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00454-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pažeidėjas
B. R.
Nukentėjusysis
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-982-1005/2018 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00454-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija:19.10. ROIK: 18088529096. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 13 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. R. ir jo atstovui pagal įstatymą A. R.,

nukentėjusiajam M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. R., a. k(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad pažeisdamas KET 9 ir 62 punktus jis 2018 m. liepos 2 d. 18.21 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo šaligatvio krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumai dėl ko sudarė kliūtį priešpriešais atvažiavusiam kitam dviratininkui (M. J.) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas M. J. vairuojamas dviratis, žmonės nenukentėjo.

Teismo posėdžio metu B. R. parodė, kad dėl nusižengimo padarymo prisipažįsta iš dalies. Mano, kad dėl to, kad dviračiais susidūrė su nukentėjusiuoju yra ir paties nukentėjusiojo kaltė, todėl jam žalos atlyginti neprivalo. Įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) namu pažiūrėjo ar į kiemą nesuka mašinos. Kai atsisuko pamatė iš priekio už kokių 8 metrų atvažiuojantį dviratininką. Parodo, kad abu važiavo arčiau šaligatvio vidurio. Greitis buvo mažas, jei būtų stabdę, jie abu būtų tikrai sustoję. Jie abu susimėtė į vieną pusę, paskui į kitą pusę, o paskui susidūrė priekiniais ratais. Susidūrimas įvyko abiem dviračiams judant. Smūgis buvo silpnas, nei vienas nuo dviračio nenukrito. Nukentėjusiojo dviračio ratas persikreipė. Įvykį matė liudytoja, kuri tuo metu ėjo per perėją. Nukentėjusysis pamatęs sugadintą ratą keikėsi, paskui siūlė tartis dėl žalos atlyginimo. Jis nukentėjusiajam siūlė 15 ar 20 Eur, kuriuos turėjo su savimi. Nukentėjusysis nesutiko, tada jis pasakė, kad yra nepilnametis ir paskambino tėvui. Neužilgo atėjo tėvas, o nukentėjusysis iškvietė policiją.

Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad įvykio tiesiogiai nematė, bet mano, kad dėl susidūrimo yra abiejų dviratininkų kaltė, todėl jo sūnus žalos nukentėjusiajam atlyginti neturi. Pažymi, kad nukentėjusysis remontuodamas dviratį pakeitė abu ratus, nors buktuotas buvo tik vienas ratas. Jo sūnaus dviračiui po susidūrimo buvo perkreiptas vairas, bet jis vairą atstatė pats be jokių išlaidų.

Teismo posėdžio metu M. J. parodė, kad B. R. nėra jam pažįstamas, jaunuolį žino tik iš įvykio. Patvirtina, kad susidūrė dviračiais, kaip, kad nurodė teisme B. R., tik B. R. neteisingai nurodo susidūrimo aplinkybes. Jis (M. J.) važiavo šaligatviu dešine puse, o ne ties viduriu, kaip, kad nurodė B. R.. Iš priekio gal už 10 metrų pastebėjo atvažiuojantį jaunuolį, kuris staiga metėsi į jo pusę. Jie abu važiavo lėtai. Pamatęs susimėčiusį jaunuolį iš karto nesustojo, kadangi mano, jog buvo per mažas atstumas sustoti. Jis vengdamas susidūrimo pasuko į kairę, jaunuolis taip pat pasuko į kairę. Tada jis vengdamas susidūrimo grįžo į savo pusę ir sustojo, o jaunuolis metėsi į jo pusę ir atsitrenkė į jo dviratį. B. R. neteisingai nurodo, kad prieš pat susidūrimą abu dviračiai judėjo. Po smūgio persikreipė jo dviračio priekinis ratas. Jaunuolis jo atsiprašė ir siūlė 30 Eur, prašė nekviesti policijos, pasakė, kad yra nepilnametis. Jis su tokio dydžio žalos atlyginimu nesutiko, kadangi nežinojo, kiek kainuos dviračio remontas. Jaunuolis paskambino savo tėvui, kuris neužilgo atėjo į įvykio vietą. Jaunuolio tėvas pradėjo reikšti pretenzijas, aiškinti, kad jis pats „pakišo“ dviratį ir dabar nori pasipelnyti. Pamatęs, kad susitarti nepavyks, jis iškvietė policiją. Nepastebėjo ar dviračių susidūrimą matė kiti asmenys, tačiau matė, kad tuo metu, kai policija formino įvykį moteris liudytoja iš pradžių priėjo prie B. R. ir jo tėvo, o paskui prie pareigūnų. Prašo teismo B. R. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jam priteisti iš B. R. 89,10 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi tiek kainavo dviračio remontas. Turtinės žalos dydį patvirtinančius dokumentus pateikia teismui bei pažymi, kad buvo priverstas pakeisti abu dviračio ratus, siekdamas atstatyti prieš įvykį buvusią dviračio išvaizdą ir vertę.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad nei B. R., nei M. J. nepažįsta. 2018 m. liepos 2 d. apie 18 val. ėjo per perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje į užkandinę ir jai prieš akis už 2-3 metrų ant šaligatvio susidūrė du priešingomis kryptimis važiavę dviratininkai: jaunuolis ir vyriškis. Susidūrimas įvykio abiem dviratininkams lėtai važiuojant. Tuo metu į tai nesigilino, bet po pusvalandžio išėjusi iš užkandinės ir pamačiusi atvykusią policiją suprato, kad privalo įvykdyti pilietinę pareigą ir papasakoti, ką matė. Paaiškinimą dėl įvykio, kuris buvo pagarsintas teisme, parašė, kadangi to prašė policininkė.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad dviratininkų susidūrimas įvyko 2018-07-02 šaligatvyje adresu (duomenys neskelbtini). Schemoje yra užfiksuota dviratininkų važiavimo kryptis. (b. l. 9)

Šalies argumentai

B. R. 2018-07-02 paaiškinime (b. l. 15) nurodo, kad važiuodamas šaligatviu trumpam pažiūrėjo į gatvę ir iš priekio atvažiuojantį dviratį pamatė likus 5-10 metrų iki jo. Abu važiavo arčiau šaligatvio vidurio. Pamatę vienas kitą, nukentėjusysis rodė, kad suks tai į vieną, tai į kitą pusę, B. R. nesupratęs nukentėjusiojo darė taip pat ir taip susitrenkė. B. R. 2018-07-10 paaiškinime (b. l. 14) nurodo, kad kitą dviratininką pamatė likus apie 2-5 metrai iki jo (tiksliai negali pasakyti), dviratininkas važiavo apie 1 metrą nutolęs nuo kelkraščio. M. J. suko į kairę, B. R. irgi suko į kairę, tada M. J. suko į dešinę, o B. R. irgi suko į dešinę, tada M. J. suko vėl į kairę, o B. R. tiesiai pasuko vairą ir įvyko susidūrimas abiem dviračiams važiuojant. M. J. 2018-07-02 paaiškinime (b. l. 16) nurodo, kad pastebėjo link jo priešpriešais atvažiuojantį jaunuolį, kuris buvo nusisukęs į parko pusę. Staiga atsisukęs jaunuolis pamatė jį ir susimėtė. M. J. vengdamas susidūrimo pasuko į dešinį šoną ir sustojo. Jam sustojus jaunuolis su savo dviračio priekiniu ratu atsitrenkė į jo dviračio priekinį ratą. M. J. 2018-07-03 paaiškinime (b. l. 17) nurodo, kad važiavo šaligatviu arčiau dešinio šaligatvio krašto ir B. R. pastebėjo maždaug 10 metrų atstumu. B. R. susimėtė ir metėsi į jo pusę. Vengdamas susidūrimo M. J. pristabdė dviratį ir pasuko į kairę pusę, tačiau B. R. metėsi į tą pačią pusę. Tada M. J. grįžo į savo pusę ir sustojo, o B. R. dar kartą metėsi į jo pusę ir nespėjęs sustoti atsitrenkė su savo dviračiu.

Iš aptartų administracinėn atsakomybėn traukiamo B. R. parodymų matyti, kad B. R. nuosekliai teigia, kad tiek jis, tiek M. J. prieš susidūrimą važiavo šaligatviu arčiau vidurio. Tuo tarpu M. J. tai neigia ir aiškina, kad važiavo dešine puse arčiau šaligatvio krašto. B. R. teigia, kad susidūrimo metu abu dviratininkai važiavo, tuo tarpu M. J. aiškina priešingai ir teigia, jog tuo metu, kai įvyko susidūrimas jis savo dviratį jau buvo sustabdęs ir B. R. į jo dviratį atsitrenkė. Teismo vertinimu, tiek B. R., tiek M. J. yra suinteresuoti byloje duoti sau naudingus parodymus. Liudytoja J. G., tiek tyrimo metu duodama paaiškinimą (b. l. 13), tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad matė, kad abu dviratininkai atsitrenkė važiuodami. J. G. parodė, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiojo nepažįsta ir liudija šioje byloje vykdydama pilietinę pareigą, todėl teismui nėra pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

B. R. yra kaltinamas pažeidęs KET 9 ir 62 punktus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 62 punktas numato, kad dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Iš B. R. ir M. J. parodymų matyti, kad abu dviratininkai važiavo lėtai. B. R. teigimu, pamatę kliūtį jie abu turėjo galimybę sustoti, kadangi tai leido atstumas (8 metrai) ir techninės galimybės. M. J. nurodo, kad B. R. pamatė už kokių 10 metrų, tačiau mano, kad sustoti atstumas buvo per mažas. Įvertinus B. R. ir M. J. teisme nurodomus atstumus (8-10 metrų), teigtina, jog dviračių susidūrimo buvo galima išvengti, jeigu dviratininkai būtų stabdę savo dviračius. Nagrinėjamu atveju abu dviratininkai mėgino išvengti susidūrimo laviruodami, tačiau savo veiksmais tik klaidino vienas kitą ir galiausiai susidūrė. Teismo vertimu, abiejų dviratininkų laviravimas patvirtina, kad KET reikalavimus galėjo pažeisti ne kuris nors vienas, o abu dviratininkai. Po susidūrimo M. J. dviračio priekinis ratas buvo apgadintas. B. R. dviračio sugadinimai byloje nėra užfiksuoti, tačiau A. R. teisme parodė, kad po susidūrimo buvo persikreipęs sūnaus dviračio vairas, kurį jis pats atstatė. Teismo nuomone, aplinkybė, kad per susidūrimą buvo apgadintas tik M. J. dviračio priekinis ratas, o B. R. dviračio priekinis ratas liko nepažeistas (ar buvo minimaliai pažeistas) niekaip nepatvirtina M. J. parodymų, kad prieš dviračių susidūrimą jis jau buvo sustojęs ir B. R. į jį atsitrenkė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dviem važiuojantiems dviratininkams susidūrus neišvengiamai turi būti apgadinti abu dviračiai. Lygiai taip pat negalima daryti kategoriškos išvados, jog atsitrenkimo atveju tik vienas dviratis bus apgadintas. Sugadinimus gali nulemti tokie faktoriai, kaip judėjimo greitis, susidūrimo kampas, dviratininkų svoris ar net medžiaga, iš kurios pagaminti dviračiai. Taigi, dviračio rato sugadinimai, kurie yra užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 11-12) yra pakankami tik išvadai, kad susidūrimo smūgis išties buvo silpnas, tačiau neleidžia spręsti ar abu dviratininkai judėjo ar vienas iš jų buvo sustojęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad B. R. pažeidė KET 9 ir 62 punktų reikalavimus ko pasekoje sudarė kliūtį priešpriešais atvažiavusiam dviratininkui M. J. ir su juo susidūrė bei apgadino M. J. vairuojamą dviratį. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, B. R. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutrauktina, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną turtinės žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Taip pat, teismas nesprendžia M. J. prašymo jo kelionės išlaidas į teismą pripažinti procesinėmis ir išieškoti iš B. R. ar jo atstovų pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 627 straipsnio 2 dalimi straipsniais,

nutarė:

B. R. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas