- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- ATP-54-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07871-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo J. O. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas J. O. surašytas už tai, kad ji 2014-10-04, apie 22.30 val. būdama girta nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko, t.y. mažametės dukters S. O., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu: namuose nesukūrė saugios aplinkos, šaukė ant mažametės dukters, jos akivaizdoje konfliktavo su vyru, dėl girtumo vaiko akivaizdoje nugriuvo laiptinėje, išėjusi į balkoną rėkavo, šūkavo, tokiu savo elgesiui dukrai nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1 d., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimu konstatuota, jog 2014 m. spalio 4 d. apie 22.30 val. J. O. šaukė ant mažametės dukters, jos akivaizdoje konfliktavo su vyru, išėjusi į balkoną rėkavo ir šūkavo, tokiu savo elgesiu savo mažametei dukrai S. O., gim. (duomenys neskelbtini), nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 21 str. 1 d. Šiais savo veiksmais J. O. teisėtą motinos valdžia panaudojo priešingai savo mažametės dukros interesams, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. Jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Nesutikdama su apylinkės teismo nutarimu J. O. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo 2014-11-19 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad ginčijamas nutarimas priimtas neteisingai konstatuojant faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo visapusiškumo principą. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog tarp asmens pripažinto kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (J. O.) ir asmens teikusio skundą Saulėtekio policijos nuovadai (V. O.) vyksta santuokos nutraukimo procesas ir kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas neįvertino kokių pasekmių siekia J. O. sutuoktinis inicijuodamas šią bylą. Nors gyvenant santuokoje sutuoktiniai yra konfliktavę vaiko akivaizdoje, tačiau nei vienas iš jų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, tačiau prasidėjus skyrybų procesui V. O. ypatingai reikalinga tam tikra persvara prieš sutuoktinę sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, nes J. O. ieškiniu dėl santuokos nutraukimo prašo priteisti dukrai išlaikymą turtu. Kritiškai vertina teismo teiginį, kad J. O. netinkamai elgėsi vaiko akivaizdoje, kadangi konfliktui reikalingi du žmonės, o S. O. parodė, kad konfliktas kilo tarp tėčio ir mamos. Pažymėjo, kad nuo 2014-10-04 S. O. gyvena kartu su tėvu V. O., kuris akivaizdžiai įtakoja mažametės dukros parodymus, kadangi kai kurie paaiškinimai pateikiamai tokiais žodžiais, kurie nebūdingi 8 metų vaikui. Būtent tėvas daro neleistiną ir traumuojantį poveikį vaikui, primindamas spalio 4 d. įvykius ir jų seką, tai patvirtino S. O., nurodžiusi, kad „girdisi įraše, kurį tėvelis davė paklausyti“. Be to, 2014-10-17 apklausoje nurodė, kad „kažkas nukrito iš balkono“, o teismo posėdžio metu patikslino „mama metė šampano butelį“, o paklausus ar matė kaip mama nugriuvo atsakė „ne, bet tėtis sakė“.
Skundo autorės nuomone, visi dalyvaujantys asmenys nurodė, kad spalio 4 d. vakaro įvykių pradžia buvo S. nepaklusnumas. Šį faktą patvirtino pati S. teismo posėdžio metu, jog ji per garsiai leido muziką ir dėl šios priežasties mama ją sudrausmino. Vaikų ugdymo procesas tęstinis. Tėvai privalo ne tik vaikus girti, jais džiaugtis, bet auklėti, kai reikia sudrausminti ir kažką drausti, nubrėžti leistino/neleistino elgesio ribas. Taigi, šiuo atveju J. O. siekė paaiškinti dukrai koks jos elgesys neleistinas ir kaip neturi būti elgiamasi. Todėl būtent faktas, kad pati S. painiojasi vienur nurodo, kad „aš miegojau kai mama įėjo į kambarį ir paprašė pritildyti muziką“ (teismo posėdžio metu), o apklausos metu S. teigė, kad „kai mama paprašė aš nutildžiau muziką“, vertintinas kaip vaiko noras išvengti atsakomybės ir pasekmių už savo netinkamą elgesį. O skambinimas tėvui, kuris išveža dukrą iš tariamai nesaugios aplinkos, vertintinas kaip tėvo netinkamos valdžios vaiko atžvilgiu panaudojimas, griaunantis vaiko ugdymo ir auklėjimo procesą. S. O. psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba teikiama išskirtinai dėl santuokos nutraukimo proceso ir mergaitės pergyvenimų dėl staiga pasikeitusių aplinkybių.
Skunde taip pat pažymėta, kad administracinio teisės protokolas surašytas išskirtinai pagal V. O. skundą, neatsižvelgiant į atsakomybės traukiamo asmens paaiškinimus. Nors J. O. paaiškinimuose teigė, kad ji nebuvo girta, o tiesiog vartoja vaistus, dėl kurių poveikio galėjo atrodyti, kad ji neblaivi, tačiau pareigūnė ATP protokole nurodė, jog neva J. O. „dėl girtumo nugriuvo vaiko akivaizdoje“, tai prieštarauja tiek faktinei situacijai, tiek kitų asmenų - S. O., G. V. - parodymams duotiems Saulėtekio PK tyrėjai ir teismui. Protokolas buvo atneštas V. O. į darbovietę (Kauno m. savivaldybės socialinių paslaugų klientų aptarnavimo skyrių), kadangi buvo klientų aptarnavimo valandos, ji negalėjo net perskaityti kokie jos paaiškinimai yra užfiksuoti. Be to, mano esant esminiams administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams, kadangi neteisingai nurodytas veikos padarymo laikas (grafoje pažeidimo data, laikas, vieta nurodyta – 2014-10-04, 14 val. 0 min. Kauno m.). Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato prevencijos poskyrio viršininkas A. R. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog J. O. skundas vertintinas kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jos veiksmai, tai yra savo netinkamo elgesio suvokimas, apgailestavimas, kad spalio 4 dieną vartojo alkoholinius gėrimus ne tik draugų sodyboje, bet ir namuose, pykčio nevaldymas, kai mažametė dukra S. užsidariusi vonios kambaryje kalbėjo telefonu ir pamačius į butą atėjus sutuoktinį V. O., išbėgimas į laiptinę vienomis kojinėmis ir nugriuvimas joje, po to balkone „dėl neatsargumo netyčia“ iš penkto aukšto numetus šampano butelį su nuorūkomis, kai išėję iš laiptinės šaligatviu link automobilio ėjo vyras su dukra, taip pat šūkavimas jiems einant įrodo, kad J. O. spalio 4 dieną tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko t, y. mažametės dukters S. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
J. O. skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta J. O., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog J. O. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantė, nereiškia, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. O. yra nubausta už tai, kad 2014-10-04, apie 22 val. 30 min. nesukūrė saugios aplinkos mažametės dukros atžvilgiu, konfliktavo su vyru jos akivaizdoje, rėkavo ir šūkavo balkone, kas sukėlė S. O. išgąsti, baimę, nesaugumo pojūtį, dėl ko ji su tėvu V. O. išvyko iš mamos namų. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams yra išaiškinta, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį tėvų elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575 -739/2012).
Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys, t.y. V. O. pareiškimas (b. l. 4), J. O. paaiškinimas (b. l. 5-6), S. O. paaiškinimas (b. l. 7), J. O., V. O., S. O., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 41-49), yra pakankami neabejotinai išvadai dėl J. O. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 181 str. 1 d. J. O. savo veiksmais 2014-10-04 nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai bei harmoningai vystytis bei gyventi savo dukrai S. O..
Kaip matyti iš J. O. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pastaroji savo kaltę iš dalies pripažino, tačiau nurodė, jog jos atžvilgiu buvo įvykdyta provokacija, todėl ir kilo konfliktas. Teigė liepusi dukrai pritildyti radiją, norėdama ją sudrausminti tai pasakė kiek garsiau, dukra puolė skambinti tėvui, kas toliau vyko tiksliai nepamena. Atvažiavus sutuoktiniui labai supyko, su juo susibarė, ji šaukė, rėkė, S. tai girdėjo, buvo susistumdymas. Vyrui su vaiku išėjus iš buto, ji juos vijosi, paslydusi laiptinėje pargriuvo, susilaužė šonkaulius, to niekas nematė. Išėjusi į balkoną pasakė vieną negražų žodį, nes buvo užpykusi, dukra tai girdėjo. Iš balkono netyčia nukrito šampano butelis, nematė kiek toli jis buvo nuo sutuoktinio ir dukters, buvo duslus garsas. Jaučiasi kalta, kad įvyko konfliktas vaiko akivaizdoje, tačiau nepripažįsta, jog konflikto metu buvo neblaivi. Ji vartoja nervų sistemą atpalaiduojančius vaistus, tą vakarą jų buvo išgėrusi (b. l. 41-43).
Liudytojo V. O. išdėstytos įvykio aplinkybės tiek pareiškime policijos komisariatui, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės analogiškos. Pastarasis nurodė, kad jam verkdama paskambino dukra ir pranešė, kad konfliktuoja su mama, buvo užsirakinusi vonioje. Nuvykęs pas žmoną su ja apsižodžiavo, S. sutiko su juo vykti, todėl pradėjo krautis rūbus. J. O. pradėjo jį talžyti mineralinio vandens buteliu, jis ją įstūmė į kambarį, užvėrė duris, tačiau butelis papuolė tarp durų, nepavyko jų užverti. Per minėtą tarpą žmona jį apipylė su kava. Su mergaite išbėgo į lauką, motina juos vijosi ir trečiame aukšte nugriuvo. Sprendė, kad ji buvo neblaivi iš jos elgesio, žvilgsnio, kvapo. Išbėgus į lauką vaikas apsiavė batus, kartu ėjo link automobilio ir matė kaip per balkoną atskrido stiklinis butelis, kuris nubarškėjo šaligatviu. Iš balkono sklido prakeiksmai, buvo rėkiama. Dukra buvo išsigandusi (b. l. 43-45).
Liudytoja S. O. paaiškino, kad su Aiste buvo įsijungusios muziką, Aistė prašė patildyti, ji tai padarė ir užmigo. Pabudo, kai mama nuo jos nutempė antklodę ir pradėjo šaukti, vadinti „karve, višta, kiaule“. Ji išsigando ir pradėjo skambinti tėčiui, tačiau mama atėmė telefoną ir metė į žemę, tačiau ji pačiupo telefoną ir įbėgo į vonią, ten užsirakino. Atvykus tėčiui mama su juo apsižodžiavo, išpylė ant jo kavą, spardė duris, visaip negražiai jį vadino. Tėtis jai liepė bėgti, ji nebuvo apsiavusi batų ir išbėgo, mama juos vijosi, kaip ji nugriuvo nematė, tai sakė tėtis. Jiems išėjus į lauką, mama išlindo iš balkono ir pradėjo visaip kabinėtis, metė butelį, kuris buvo ant palangės, ten mama meta nuorūkų likučius. Ji išsigando. Mama buvo išgėrusi, bet ne tiek, kad taip atsitiktų (b. l. 46-47).
Liudytojo G. V. teigimu jam paskambino S. tėtis ir pasiūlė nuvažiuoti pasiimti mergaitę, kadangi ten kažkas netvarkoje. Jis nuvyko, J. O. buvo susinervinusi, minėjo, kad kalbėjo su vyru. Ji neatrodė apsvaigusi, buvo kažkiek išgėrusi, bet nedaug. Pas girtą žmogų vaiko būtų nepalikęs (b. l. 47-48).
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu bendraujant su S. ji kelis kartus išreiškė, kad bijo, bijo nakvoti pas mamą, tuo metu dėl baimės skambino tėčiui. Skyriuje yra gauti pranešimai dėl spalio 4 d. įvykių. J. O. pranešimas glaustas, V. O. išsamus, panašus į tai, ką pasakojo mergaitė (b. l. 48-49).
Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, jog 2014-10-04 įvykių eiga - J. O. šaukimas ant mažametės dukros, vėlesnis konfliktavimas, stumdymasis su vyru jos akivaizdoje, rėkavimas ir šūkavimas balkone numetant šampano butelį su nuorūkomis, sukėlė S. O. baimės ir nesaugumo pojūtį. Toks elgesys laikytinas priešingu vaiko interesams ir sudaro ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Nors apeliantė pažymi, jog tarp jos ir sutuoktinio vyksta skyrybų byla, todėl jis galimai siekia įgyti pranašumą, be to, konfliktų šeimoje yra buvę ir anksčiau, bet niekas į teisėsaugos institucijas nesikreipė, tačiau tai nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, kilusio konflikto fakto ir netinkamo J. O. elgesio konflikto metu.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas nagrinėjamu atveju byloje nesant objektyvių rašytinių įrodymų patvirtinančių apeliantės neblaivumą, nustačius jog ji vartoja psichiką veikiančius vaistus, S. O. patvirtinus, jog mamos nugriuvimo ji nematė, apie tai jai pasakė tėtis, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė, jog J. O. „dėl girtumo vaiko akivaizdoje nugriuvo laiptinėje“ šalintina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinime J. O. nurodė, jog pripažįsta sukėlusi nesaugumo jausmą savo dukrai, apie tai daug galvoja, daro išvadas, dėl nederamo elgesio labai gailisi. Iš esmės šių paaiškinimo aplinkybių ji neneigia ir apeliaciniame skunde.
Apeliantė taip pat bando įtikinti teismą, jog S. O. yra įtakojama tėčio (V. O.), pastarasis jai primena spalio 4 d. įvykius, kadangi S. teismo posėdžio metu nurodė „kad girdisi įraše, kurį tėvelis davė paklausyti“. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo S. O. atsakydama į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės klausimą nurodė, kad: „Tėtis įrašė garso įrašą, kartais kai vakarais jis paklauso, jis klauso per ausines ir vis tiek aš viską girdžiu, negaliu užmigti“ (b. l. 47). Taigi priešingai, nei nurodo apeliantė garso įrašas nėra viešai skleidžiamas, juolab nėra duodamas tiesioginiam klausymui. Apeliantei taip pat abejonių kelia S. O. sukonkretinti paaiškinimai dėl šampano butelio išmetimo pro balkoną, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pastarosios parodymai šiuo klausimu nebuvo tokie konkretūs: „per balkoną metė butelį kažkokį, šampano ar ko“ (b. l. 45). Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti S. O. parodymų patikimumu.
Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodytas netikslus laikas ir vieta „2014 m. spalio 4 d., 14 val. 0 min., Kauno m. sav.,“ nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimto apylinkės teismo nutarimo, kadangi šie protokolo trūkumai nelaikyti esminiais, galinčiais sutrukdyti teisingai išspręsti bylą, tuo labiau, jog to paties protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ yra pakankamai tiksliai nurodytas pažeidimo laikas, atskleistos visos reikšmingos įvykio aplinkybės.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Atsižvelgiant į tai, patikrinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad J. O. teisėtai ir pagrįstai buvo nubausta administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. padarymą. J. O. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014-11-19 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir J. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.