- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-284-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00609-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistajam D. D., gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjos adv. Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;
pritaikius LR BK 64 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos su 2011-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-09-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, visiškai jas sudėjus, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas - 1 (vieneriems) metams;
priteista iš D. D. 1000 (vienas tūkstantis) litų nukentėjusiajam M. B. neturtinei žalai atlyginti; priteista iš D. D. Valstybinio draudimo fondo valdybai Šiaulių skyriui 708,57 (septyni šimtai aštuoni litai 57 ct) ligos pašalpos; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str.1 d. už tai, kad jis 2011 m. birželio 4 d. apie 17.10 val., viešojoje vietoje - S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto, esančio Veiverių g. 132, Kaune, teritorijoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, kaltinamasis D. D., elgdamasis įžūliai - tyčia vieną kartą smogdamas kumščiu nukentėjusiajam M. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kaktos kairėje - nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. D. gynėja advokatė skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendį ir prašo jį pakeisti, perkvalifikuoti D. D. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaltinamasis kaltę dėl suduoto smūgio pripažino, nurodė, kad jis buvo išprovokuotas suduoti M. B. dėl jo nepagarbaus elgesio su G. J., tačiau teismas šių parodymų nevertino, apsiribodamas tuo, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino. Tačiau tai yra tik faktinių bylos aplinkybių pripažinimas, tačiau ne kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas. Kyla abejonės, ar ginamojo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl viešosios tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo viešąją tvarką ir rimtį, ir nori taip veikti. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau neanalizavo kaltininko subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Teismas turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai paskatino pavartoti smurtą, ir tik tuomet daryti išvadą dėl D. D. veikos kvalifikavimo. BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kuomet veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai viešosios tvarkos pažeidimo sudėties nekonstatuoja. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjęs iš dalies pripažino faktą, kad buvo kalbėta su moterimi, kuri buvo su D. D., ji buvo pikta ant jo, reiškė jam pretenzijas. Taigi, nukentėjęs pripažino konfliktinę situaciją su moterimi, todėl yra kritiškai vertintini liudytojo D. K. parodymai, kad jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo merginos nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, kaltinamojo versija dėl provokuojančio elgesio nebuvo tiriama. Neapklausti pašaliniai asmenys, liudytoja G. J. bei su ja buvusi draugė, neapklaustas liudytojas V. I.. Be to, teismas D. D. paskyrė per griežtą bausmę. Nors ir nurodė, kad jis prisipažino visiškai kaltu, tačiau nesvarstė gynybos prašymo pripažinti lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Be to, teismas neįvertino veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, tai yra to, kad kaltinamąjį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, ir tai, kad jam suduota buvo nesmarkiai (po smūgio liko tik kraujosruva). Teismas klaidingai nurodė, kad kaltinamasis nedirba, nors nuosprendžio įžanginėje dalyje parašyta, kad jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad jis nėra atlyginęs žalos, tačiau neatsižvelgė, kad kaltinamojo veiksmais turtinė žala padaryta nebuvo. Be to, visiškai nemotyvuotas nuosprendyje pasirinktas bausmių subendrinimo būdas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo D. D. gynėjos advokatės skundą nukentėjusysis M. B. prašo skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai paskyrė bausmę D. D. ir ją subendrino su 2011-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Gynėja skunde neteisingai analizuoja nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, iš to seka nepagrįsta išvada, kad ne kaltinamasis yra kaltas, o pats nukentėjusysis. Yra absurdiškas skundo teiginys, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą. Jokio konflikto tarp jo ir kitų asmenų nebuvo. Tai paliudijo bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. K.. Advokatės užimta pozicija tėra tik jos ir nuteistojo gynybinė versija, tikslu sušvelninti ginamojo atsakomybę padarytame nusikaltime. Nukentėjusiojo ir liudytojo nesieja jokie giminystės ryšiai, todėl liudytojui nebuvo jokio pagrindo ir tikslo meluoti ar kaip kitaip apkalbėti nukentėjusįjį, jis nebuvo šališkas ir teisingai davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Teismas teisingai įvertino visos bylos medžiagą ir priėmė teisingą sprendimą byloje. Nuteistojo įžūlus elgesys netoleruotinas, kadangi jokio konflikto tą dieną nebuvo, nukentėjusysis su G. J. nesipyko ir tai yra parodyta teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. Gynėjos manymu, apklausus apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. N. Z. ir G. J., nusikalstamos veikios kvalifikacija nepasitvirtino, akivaizdu, kad D. D. smūgį sudavė M. B., išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio, įžeidžiant draugę G. J..
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. gynėjos advokatės skundas tenkintinas.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė įrodymus, jų nevertino, neištyrė kaltinamojo veiksmų motyvų ir priežasties ir padarė nepagrįstą išvadą dėl D. D. veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 284 str. 1d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.10 punktas numato, kad teismas turi pagrįsti nusikalstamos veikos kvalifikavimą, surašydamas išsamius motyvus. Teismo motyvai dėl veikos kvalifikavimo yra neišsamūs, neargumentuoti.
Žemesnės instancijos teismas
D. D. buvo kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. Apklaustas kaltinamuoju, jis savo kaltę dėl smūgio sudavimo pripažino, tačiau nurodė, kad smūgį sudavė išprovokuotas nukentėjusiojo dėl jo nepagarbaus elgesio su G. J.. Šių parodymų teismas nevertino, apsiribodamas tuo, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad visiškas kaltės pripažinimas yra pripažinimas faktinių aplinkybių, o ne veikos kvalifikavimo. O būtent kaltinamojo išdėstytos įvykio aplinkybės kelia abejones, ar jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė:
D. D. 2011 m. birželio 4 d. apie 17.10 val., S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto, esančio Veiverių g. 132, Kaune, teritorijoje, po įvykusio eismo įvykio, atvykus policijai ir jam aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, o nukentėjusiajam M. B. kalbant nepagarbiai su kaltinamojo žmona G. J., kaltinamasis D. D. iš asmeninių paskatų gindamas savo žmonos garbę tyčia vieną kartą smogdamas kumščiu nukentėjusiajam M. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais D. D. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. 2011-06-04 smogė jam, buvo konfliktas. Sudavė jam, bet buvo už ką. Buvo „Bike show“ šventėje Dariaus ir Girėno oro uosto teritorijoje. Šventės metu tarp jo automobilio ir vietoje stovėjusių kelių motociklų įvyko eismo įvykis. Vieno motociklų savininkas buvo kaip vėliau sužinojo M. B.. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai. Sėdėjo policijos automobilyje, o visi jo draugai bei M. B. stovėjo lauke. Būnant automobilyje išgirdo, kaip M. B. kalbėjo su jo žmona, ją įžeidė. Tada jis staiga išlipo iš policijos automobilio, priėjo prie M. B. ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jam į veido kairę pusę. 10 000 litų net nesiruošia atlyginti. Sutinka atlyginti 200 litų. Girdėjo kaip jo žmoną nukentėjusysis įžeidė necenzūriniais žodžiais, dėl to jam sudavė. Žmona norėjo rašyti pareiškimą, bet iš jos nepriėmė (b.l.99).
Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2011-06-04 atvyko į šventę, vykusią Dariaus ir Girėno oro uoste. Savo motociklą pastatė ir išėjo. Grįžęs apie 17.00 val. pastebėjo, kad motociklas yra apgadintas, įvykęs eismo įvykis, kurio kaltininkas buvo iki tol nepažįstamas D. D.. Dėl šio įvykio į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, D. D. elgėsi agresyviai, buvo piktas, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis D. D. visiškai nieko nesakė, į jį nereagavo. D. D. siūlė susitarti ir nekviesti policijos pareigūnų. Jis su tuo nesutiko, gal dėl to D. D. ir buvo piktas. Atvykus policijos pareigūnams, jie pasikvietė eismo įvykio kaltininką sėsti į tarnybinį automobilį. Jis stovėjo prie policijos automobilio išorinės dalies. Viena iš su D. D. buvusių moterų buvo pikta ant jo, nors jis jai visiškai nieko nesakė. Moteris kalbėjo nelogiškai, nerišliai, reiškė pretenzijas jam, nors jis visiškai nieko nepadarė. Netrukus be jokios priežasties D. D. išlipo iš policijos tarnybinio automobilio, apėjo aplink jį ir kažką garsiai šaukdamas priėjo prie jo. Jam tik atsisukus D. D. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę, į smilkinio sritį. Iškart po smūgio D. D. atsitraukė, daugiau nesmūgiavo. Policijos pareigūnai sulaikė D. D.. Reiškia 10 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Dirba direktoriaus pavaduotoju, gauna į rankas 2000 litų. Skaito, kad 10 000 litų nėra daug. Gulėjo ligoninėje, nes tą vakarą jį pykino. Galvą skaudėjo, parą laiko gulėjo ligoninėje, paskui dvi savaites buvo nedarbingas. Kentėjo galvos skausmą. Buvo šventė, daug žmonių, dragai. Nesmagu kai visų akivaizdoje tau suduoda. Ieškinio nemažina. Kaltinamasis stipriai jam sudavė. Nėra niekada gavęs. Koliojosi jo atžvilgiu. Jokio konflikto su jo žmona nebuvo. Jis stovėjo šalia, kai moteris su vaiku įbėgo į aptvertą teritoriją, kažką jai apsauga pasakė. Kai trenkė net nesureagavo, nenutuokė, kad gali jam suduoti (b.l.100).
Liudytojas D. K. parodė, kad dirba oro uoste patruliu. Įvyko eismo įvykis. Kaltinamasis vairuodamas mikroautobusą, važiuodamas atbulas įvažiavo į motociklus. Kaltinamasis buvo neblaivus. Formino įvykį sėdėdami mašinoje. Kaltinamasis apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, kai kaltinamasis staiga išlipo ir sudavė nukentėjusiajam stovėjusiam lauke. Kaltinamasis provokavo nukentėjusįjį. Jokio konflikto tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo žmonos nebuvo (b.l.100).
Specialisto išvada Nr.G 737/11 (04) nustatyta, kad M. B. konstatuota kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio skruosto sritį /b.l. 12/.
Liudytoja A. N. Z. parodė, kad ji 2011-06-24 buvo Dariaus ir Girėno oro uoste, Kaune, vykusioje šventėje, ten atvyko su sūnumi Luku ir G. J.. D. D. atvyko autobusiuku. Jiems atėjus, už šventės teritorijos aikštelėje 3 iš ten buvusių motociklų buvo nuversti, vyko aiškinimasis. Jie nematė, kas nuvertė motociklus. D. D. pasakė, kad autobusiuku jis užkliudė motociklus. Buvo motociklų savininkai atėję, D. su jais bandė tartis. Iki policijos atvykimo ilgai buvo aiškinamasi, vaikinai tvarkingai aiškinosi, sumas minėjo, jų merginos buvo aršios, pyko, kam jie dar tariasi. Konfliktas prasidėjo tada, kai vaikinai paprašė nerealių sumų už motociklų įbrėžimus. Tuomet liudytoja paprašė dvylikamečio sūnaus mobiliojo ryšio telefonu nufotografuoti tuos įbrėžimus, po ko vienas iš motociklininkų pradėjo vaikytis jos sūnų, neleido fotografuoti. Liudytoja pradėjo rėkti ant vaikino, kad šis nesivaikytų jos vaiko. Prasidėjo keiksmai, kilo konfliktas. Po kokių 30-40 minučių atvažiavo policija, paprašė D. atsisėsti į policijos automobilį, D. pakluso ir atsisėdo policijos automobilio gale. Vaikinas, kuris barėsi, stovėjo prie pareigūnų automobilio durelių. Liudytoja palydėjo sūnų namo, liko su G.. Tas vaikinas ant G. (D. draugės) pradėjo šaukti - „stora kiaulė“ ir panašiai. Pareigūnai į tai visiškai nereagavo. D. D. išlipo iš automobilio, pastūmė tą vaikiną. Vaikinas nenugriuvo. D. atsisėdo atgal į pareigūnų automobilį. Iki atvykstant pareigūnams D. D. nervinosi, vaikščiojo, stovėjo prie jų, sakė - „ką dabar daryti“. Kai D. D. sudavė tam vaikinui smūgį, D. paprašė liudytojos paimti raktus nuo autobusiuko. Jai nuėjus paimti raktų, pareigūnas išplėšė raktus iš jos rankų, neleido paimti. Netrukus liudytoja su G. liudytojos automobiliu nuvažiavo į eismo priežiūros tarnybą, paskui į policiją Kęstučio g. Tą dieną liudytoja buvo blaivi.
Liudytoja G. J. parodė, kad ji dalyvavo 2011-06-04 vykusioje „Bike show“ šventėje, atvažiavo D. D.. G. J. su A. Z. ir jos vaiku vaikštinėjo. Atėję prie D. D., jau po auto įvykio, kurio metu D. D. automobiliu apvertė kelis šiauliečiams vaikinams priklausius motociklus. D. D. buvo labai susinervinęs, nežinojo ką daryt. Moterys ėjo prie tų vaikinų ir bandė tartis, kad kažkiek pinigų iškart sumokėt. Jie prašė labai daug pinigų, 3000-4000 Lt. Liudytoja pasakė, kad tiek visas motociklas kainuoja, prašė įvertinti žalą realiai. Konfliktas prasidėjo tuomet, kai ji paprašė A. sūnaus nufotografuoti nulūžusią lemputę. Tuomet vaikinai pradėjo vaikytis A. vaiką. Liudytojos pasiėmė vaiką ir palydėjo jį iki mikroautobuso. Kas iškvietė policiją, nežino. Po gero pusvalandžio atvažiavę policijos pareigūnai įsisodino D. į policijos automobilį, pradėjo rašyti protokolą, tuo metu vaikinai plūdosi keiksmažodžiais. Su vienu iš jų liudytoja sukonfliktavo. Kuomet vaikinas ant jos pasakė „stora K“ , tai išgirdęs D. išlipo iš mašinos ir pastūmė delnu į kaktą, apsisuko ir vėl nuėjo į mašiną. Liudytoja iš karto važiavo į policiją, vairavo A.. Jos abi buvo blaivios, policijoj parašė pareiškimą.
D. D. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jei nebūtų buvę įžeidimo liudytojos, jis smūgio nebūtų sudavęs, nes jau sėdėjo policijos automobilyje. Jis tikrai nekonfliktavo, pasikarščiavo ir sudavė po tų žodžių G. J..
Specialisto išvada Nr.G 737/11 (04) nustatyta, kad M. B. konstatuota kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į kairio skruosto sritį. /b.l. 12/.
Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad G. J. kreipėsi su pareiškimu į policiją, kad M. B. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos įžeidimo (b.l. 113).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro tokias išvadas. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai vertino įrodymus, juos tik nuosprendyje išdėstydamas. Visiškai nevertino kaltinamojo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, nesiėmė procesinių priemonių patikrinti kaltinamojo iškeltos versijos, ir tai sutrukdė padaryti pagrįstas išvadas dėl kaltinamojo veiksmų teisinio kvalifikavimo.
Kaltinamasis D. D. buvo nuoseklus aiškindamas įvykio aplinkybes. Jis nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiajam M. B. sudavė į veidą, kad nukentėjusysis žodžiais įžeidinėjo jo žmoną G. J.. Apeliacinės instancijos teismas patikrino kaltinamojo iškeltą versiją, papildomai apklausdamas liudytojus. Liudytoja G. J. patvirtino, kad nukentėjusysis M. B. jos atžvilgiu kalbėdamas ją įžeidinėjo žodžiais. Liudytoja N. Z. patvirtino, kad nukentėjusysis M. B. žodžiais įžeidinėjo kaltinamojo žmoną G. J.. Byloje esantis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą M. B. dėl G. J. įžeidimo patvirtina, kad G. J. kreipėsi į policiją dėl jos įžeidimo.
Nukentėjusysis M. B. pripažino, kad viena iš su D. D. buvusių moterų buvo pikta ant jo, nors jis jai visiškai nieko nesakė. Moteris kalbėjo nelogiškai, nerišliai, reiškė pretenzijas jam, nors jis visiškai nieko nepadarė. Iš šio nukentėjusiojo parodymų seka, kad jis bendravo su moterimi, tačiau teigia, nieko nepadaręs.
Liudytojas D. K. apylinkės teisme teigė, kad konflikto tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo žmonos nebuvo. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas netvirtino, kad konflikto tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo žmonos nebuvo ( b.l.21). Liudytojas V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis negirdėjo nukentėjusiojo ir moterų pokalbio, nes neklausiau, kadangi pildė automobilyje dokumentus (b.l.23). Apylinkės teismas liudytojo D. K. parodymų dėl esminės aplinkybės – buvo ar nebuvo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir G. J. – netikrino.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymų visetą, daro išvadą, kad žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo žmonos G. J. buvo, kuris reiškėsi iš nukentėjusiojo M. B. išsakytais įžeidžiančiais žodžiais G. J. atžvilgiu. Darytina išvada, kad kaltinamojo D. D. veiksmus – smūgio sudavimas nukentėjusiajam M. B. – iššaukė žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo M. B. ir jo žmonos G. J.. Kaltinamojo veiksmai kilo iš asmeninių paskatų, siekiant apginti žmonos garbę. Kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į viešos tvarkos pažeidimą, bet iš asmeninių paskatų į nukentėjusiojo sveikatą.
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau šis teismas kaltininko subjektyviųjų požymių - kaltės, motyvo, tikslo visiškai neanalizavo. Kaip reiškėsi visuomenės rimties sutrikdymas šis teismas visiškai neargumentavo. Buvo minėta, kad tai vertinamasis požymis, todėl teismas turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ir tik tuomet padaryti teisiškai argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt).
Esant panašioms aplinkybėms, kai viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo - viešosios tvarkos pažeidimo - sudėties nekonstatuoja, o veiksmus kvalifikuoja pagal pasekmes. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2005,2K-216/2007irkt).
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. D. nusikalstamą veiką iš LR BK 284 str. 1d. perkvalifikuoja į LR BK 140 str. 1d.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam yra pagrįstai priteistas, jo dydis nustatytas tinkamai ir nėra pagrindo jo mažinti.
Teismas, skirdamas D. D. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje. Parinkdamas bausmės rūšį, numatytą įstatymo sankcijoje, atsižvelgia į kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos sunkumo laipsnį, į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas pripažįsta D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailisi. Taip pat atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgia į tai, kad dirba ir charakterizuojamas teigiamai (b.l.127). Todėl jam skiriama įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
D. D. bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendžiu yra atlikęs, todėl ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gruodžio 28d. nuosprendį.
Pripažinti D. D. kaltu pagal LR BK 140 str. 1d. ( perkvalifikavus iš LR BK 284 str. 1d.) ir jį nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ir atlyginti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo LR BK 64 str. 1d. 4d. pagrindu su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendžiu paskirta ir teismo nutartimi 2011-09-29 pakeista bausme.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.