Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aštuonių klasių išsilavinimo, pensininkas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. Č. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Č. 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 17 val. savo sugyventinės B. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir jis pats gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė B. P. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Č. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Č. 2012 m. sausio 8 d. apie 18.30 val. savo sugyventinės B. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir jis pats gyvena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tampė B. P. suėmęs jai už rūbų krūtinės srityje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė B. P. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis pripažino, kad du kartus sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, paaiškino, kad su nukentėjusiąja gyvena apie keturiolika metų, prieš tai gyveno Klaipėdoje, kur turėjo butą, jį pardavęs atsikraustė pas B. P., 2011 m. rugsėjo 20 d. su nukentėjusiosios dukters vyru gėrė alkoholinius gėrimus, nesijautė esąs girtas, grįžęs namo ėmė klausinėti sugyventinės, kur yra pinigai už parduotą butą, prašė juos parodyti, sudavė nukentėjusiajai ranka į galvą, mano, penkis kartus nesudavė, po to išėjo pas kaimyną, vėliau B. P. sakė, kad atleidžia, dovanoja. Po to buvo kitas įvykis, buvo nuėjęs pas B. P. dukrą susimalti grūdų, vėliau su jos vyru išgėrė, B. P. atėjo pas dukrą, pasiėmė dviratį, kuriuo jis buvo atvažiavęs, ji varėsi dviratį, o jis ėjo iš paskos, grižus į namus, virtuvėje kilo konfliktas, konfliktai visada kyla dėl pinigų, jis apstumdė nukentėjusiąją, uždaužė ranka, dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją neprisipažino.

Nukentėjusioji B. P. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu keturiolika metų, jis geria labai retai, ankčiau jos niekad nebuvo mušęs, 2011 m. rugsėjo 20 d. ji kasė bulves, grįžusi nusiprausė, po to iš kažkur grįžo išgėręs J. Č., pradėjo ją mušti, trenkė į galvą gal tris keturis, o gal penkis kartus, negali pasakyti konkrečiai kiek kartų, galvoje buvo gumbas, skaudėjo, į gydytoją nesikreipė, 2012 m. sausio 8 d. vakarą J. Č. buvo išėjęs pas jos dukrą, ji nuėjo pasiimti dviračio, J. Č. girtavo su žentu, pasiėmusi dviratį ėjo namo, J. Č. ėjo iš paskos šaukdamas, buvo piktas, jau grįžus namo, išsivijo ją į kiemą, tampė už megztinio, keikė necenzūriniais žodžiais, atrodo, kad sakė „vieną kartą pabaigsime“ ar „baigsime“, nelabai girdėjo, sudavė per galvą du ar tris kartus, negali pasakyti kumščiu ar delnu, galvojo, kad jis gali sumušti, sužaloti, sūnus iškvietė policiją. Žandikaulį jai skaudėjo ne nuo J. Č. smūgių, prieš savaitę tvarte buvo įspyrusi karvė, kuri yra spirianti. J. Č. jos atsiprašė, jie susitaikė, nori, jog byla būtų nutraukta.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2012 m. sausio 8 d. vakare jis atėjo pas mamą, girdėjo, kad J. Č. garsiai šaukė, keikėsi, žodžių neprisimena, matė, kaip J. Č. mamą pastūmė, kad ji būtų mušama, nematė, jam pasakius, kad baigtų, J. Č. pasitraukė nuo mamos ir kažkur išėjo, anksčiau nėra matęs, kad mamą muštų, policiją prašė iškviesti mama.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2012 m. sausio 8 d. apie 18.30 val. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad sugyventinis J. Č. muša B. P., smurto poveikis pasireiškė mušimu kumšiu, koliojimu necenzūriniais žodžiais (11, 12 b.l.).

Specialisto išvada nustatyta, kad B. P. objektyvių išorinių sužalojimo žymių nenustatyta (21 b.l.).

J. Č. buvo kaltinamas 2011 m. rugsėjo 20 d. ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavęs nukentėjusiajai į galvą ir taip sukėlęs jai fizinį skausmą. Įvertinant kaltinamojo parodymus, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. jis tikrai nesudavė penkių kartų, o nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, nurodė, kad smūgių neskaičiavo, tikra buvo dėl trijų smūgių sudavimo, atsižvelgiant į tai, jog abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, kaltinamasis J. Č. sukėlė fizinį skausmą B. P., tyčia ne mažiau tris kartus kumščiu suduodamas jai į galvą, ir ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. J. Č. buvo kaltinamas, kad 2012 m. sausio 8 d. tyčia ne mažiau du kartus kumščiu sudavė B. P. į krūtinę ir galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis J. Č. pripažino apstumdęs nukentėjusiąją, uždaužęs jai ranka, liudytojas A. P. nurodė matęs, kad J. Č. pastūmė nukentėjusiąją, todėl patikslintina, kad J. Č. 2012 m. sausio 8 d. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė B. P. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja. Neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų. Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams kaltinamojo J. Č. atžvilgiu taikytinas BK 38 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

J. Č. buvo kaltinamas BK 145 straipsnio 1 dalįyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tuo, kad, sakydamas žodžius „vieną kartą aš tave pabaigsiu“ grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 2 straispsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vetinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis, tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas (LAT 2010-02-02 nutartis baudž. byloje Nr.2K-26/2010).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Č. nepripažino, kad būtų sakęs grasinančius žodžius nukentėjusiajai, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė neprisimenantis, kad būtų sakęs žodžius „vieną kartą aš tave pabaigsiu“, nukentėjusioji B. P. parodė, kad nelabai girdėjo, ką J. Č. sakė: „vieną kartą pabaigsime“ ar „baigsime“. Nukentėjusioji nurodė bijojusi, kad J. Č. gali ją sumušti, jis buvo piktas, keikė ją necenzūriniais žodžiais, jau buvo jai įdaužęs į galvą, skeryčiojosi rankomis, taigi darytina išvada, kad jos baimė kilo būtent dėl minėtų kaltinamojo veiksmų, tačiau ne dėl to, kad kaltinamasis būtų pasakęs grasinančius žodžius. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad J. Č. būtų pasakęs grasinančius žodžius nukentėjusiajai, bet kokios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl J. Č. dėl jam pareikšo kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti bei įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas, panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. Č. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

J. Č. paskirtus rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti bei įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, panaikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.