Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-31 · Byla Nr. ATP-893-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
ATP-893-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00453-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Advokatai
Mindaugas Šeškauskis, Mindaugas Šeškauskioa
Byla Nr. ATP-893-317/2014
Proceso Nr. 4-22-3-00453-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. A. atstovo-advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimu nubaustas už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 3 d., 130² str., ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė nuobauda – 20 (dvidešimties) parų areštas su transporto priemonės Toyota Yaris, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 31 d. 17.55 val. Kėdainių r. sav., kelyje Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis, 19.00 km, vairavo automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus (nustatytas 3,37 promilių girtumas) bei turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 1 d., nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to pakėlė akmenis, kurie pakilę atsitrenkė į priešpriešais važiavusio automobilio priekinį stiklą ir jį apgadino.

Šalies argumentai

Z. A. atstovas-advokatas Mindaugas Šeškauskis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl Z. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio Toyota Yaris, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Skunde nurodoma, kad automobilio, kurį vairavo V. S. savininkė Z. A., dar 2014 m. gegužės 25 d. kartu su dukterimi išvyko atostogauti į Ispaniją, o elgdamasi atidžiai bei rūpestingai, jai nuosavybės teise priklausantį ir užrakintą automobilį Toyota Yaris, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugiai paliko nuomojamame garaže (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį taip pat užrakino. Automobilio raktus bei dokumentus, taip pat garažo raktus, ji paliko savo namuose (duomenys neskelbtini), Kaunas. Buto raktus perdavė savo draugui M. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kad šis prižiūrėtų butą jai išvykus. Ji nedavė M. K. sutikimo naudotis jos automobiliu. Be to, M. K. turi nuosavą automobilį Mazda 626 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) todėl jokio poreikio jam naudotis apeliantės automobiliu nebuvo. Nors Z. A. 2013 m. buvo leidusi M. K. nuvykimui į darbą pasinaudoti savo automobiliu, kai jo asmeninis automobilis buvo remontuojamas, tačiau šiuokart tokio leidimo nedavė. Grįžusi į Lietuvą po atostogų, 2014 m. birželio 2 d., Z. A. iš draugo M. K. sužinojo, jog 2014 m. gegužės 31 d. V. S., vairuodamas jos automobilį Toyota Yaris, padarė administracinės teisės pažeidimą, ko pasėkoje jos automobilis buvo konfiskuotas.

Skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, kurioje akcentuota, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimu, kuriame įtvirtina teismų teisė skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, taip pat ir ATPK 30¹ str., reglamentuojančiu galimybę švelninti nuobaudas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Automobilio savininkas turi įrodyti, jog ėmėsi visų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo bei, kad automobilis buvo paimtas prieš jo valią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011).

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstyta išvada, kad iš byloje esančių dokumentų neseka išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią bei juo buvo disponuojama neteisėtai. Teismo posėdis, kuriame priimta skundžiama nutartis truko labai trumpai, teisėja net nesuteikė galimybės automobilio savininkei pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ji įvykio padarymo metu buvo užsienyje ir negalėjo sutrukdyti neteisėtai pasinaudoti jos automobiliu. Neatsižvelgta, jog Z. A., išvykdama į užsienį daugiau nei savaitei, užrakintą automobilį paliko nuomojamame, užrakintame garaže, taip siekdama jį apsaugoti nuo vagysčių ir kitokio neteisėto panaudojimo, elgdamasi su savo turtu atidžiai bei rūpestingai. Apeliantė niekam nedavė jokių sutikimų naudotis jai priklausančiu automobiliu, neperdavė nei automobilio raktelių nei jo dokumentų, kas patvirtina, kad automobiliu buvo savavališkai pasinaudota be jos valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-3213/2010). Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens Z. A. iš viso net nepažįsta. Apeliantas nesutinka, kad tai, jog Z. A. nesikreipė į teisėsaugos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reiškia, kad automobilis nebuvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo naudojamasi teisėtai. Tačiau automobilio savininkė automobilio paėmimo metu buvo užsienyje ir net nežinojo, jog jos automobilis yra paimtas ir juo naudojamasi be jos žinios ir tikrai be jos sutikimo, todėl negalėjo sutrukdyti tokiems veiksmams, ar išreikšti nesutikimo, o grįžusi iš užsienio sužinojo apie jau įvykusį automobilio konfiskavimą, todėl kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl automobilio vagystės, kai žinojo, kad automobilis konfiskuotas ir saugomas policijos aikštelėje, neturėjo jokio pagrindo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Teismas administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį V. S. nubaudė griežčiausia ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str. nuobauda – administraciniu areštu, su Z. A. priklausančio automobilio Toyota Yaris konfiskavimu. Pažeidėjas nedirba ir nemoka baudų, nes neturi pajamų, iš kurių galėtų jas mokėti, todėl nėra jokios tikimybės, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo atlygintų automobilio savininkės dėl automobilio konfiskavimo patirtą žalą.

Apeliantas sutinka, kad taikant pažeidėjui administracinę atsakomybę, yra siekiama nubausti pažeidėją, užkirsti kelią tolimesniems pažeidimas, auklėti visuomenę. Tokiu atveju būtų visiškai pateisinamas pažeidėjui priklausančio daikto konfiskavimas, kuris atitiktų proporcingumą ir tikslingumą apribojant pažeidėjo teisę į nuosavybę. Tačiau, jo teigimu, šiuo atveju neigiamos pasekmės kyla ne pažeidėjui, bet visiškai su pažeidimu nesusijusiam asmeniui, tokia teismo paskirta bausmė taikant automobilio konfiskavimą, nepagrįstai pažeidžia už administracinio teisės pažeidimo padarymą neatsakingo asmens teises į nuosavybę. O skunde išdėstyti argumentai leidžia spręsti, jog konfiskuoto automobilio savininkė nėra atsakinga už jai priklausančio daikto panaudojimą administracinio teisės pažeidimui padaryti.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir apylinkės teismo nutarimą pa­likti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Z. A. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčo dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130² str. nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.

V. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130² str.

ATPK 127 str. 3 d., sankcijose nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, už šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų padarymą paskiriamas administracinis areštas, privalomas ir transporto priemonės konfiskavimas.

ATPK 130² str. sankcija taip pat imperatyviai reikalauja skirti transporto priemonės konfiskavimą kartu su bet kuria sankcijoje numatyta nuobaudos rūšimi.

Kaip matyti iš minėtų straipsnių sankcijų, transporto priemonės konfiskavimas yra ne alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, gali neskirti, o privaloma, skiriama kartu su administracine nuobauda – bauda arba areštu.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs kokius pažeidimus padarius gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriami ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130² str., padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.

Tokia praktika įtvirtinta ir teismų jurisprudencijoje – nubaudus asmenį pagal minėtus ATPK straipsnius, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad savininkas turi pareigą turtą naudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to nebūtų padaryta žalos, ir ši pareiga išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas ir formaliai pagrįstai nusprendė V. S. už ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus paskyrus subendrintą 20 parų areštą konfiskuoti ir transporto priemonę, kuria buvo padaryti teisės pažeidimai – Z. A. priklausantį automobilį Toyota Yaris, v. n. (duomenys neskelbtini). Z. A. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis prašo netaikyti automobilio, priklausančio Z. A. konfiskavimo, kadangi ji nėra atsakinga už jo panaudojimą teisės pažeidimui daryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-4/2012). Tokią praktiką įtvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Konstitucinis Teismas minėtame 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime yra pažymėjęs, kad kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas turėtų ginti savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.

Sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto privalomo daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, vis dėlto yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t.y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrinęs savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas aplinkybes ir nepagrįstai nenustatė išskirtinės situacijos. Automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, Toyota Yaris, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pažeidėjui, o visiškai su juo nesusijusiam asmeniui - Z. A.. Pirmosios instancijos teismo posėdyje transporto priemonės savininkė Z. A. paaiškino, kad ji pažeidimo laiku buvo išvykusi į užsienį, automobilis buvo paliktas garaže. Raktus nuo buto turėjo jos draugas M. K., tačiau ji jam nebuvo suteikusi leidimo naudotis automobiliu. Apeliaciniame skunde patikslinta, jog Z. A. M. K. prašė tik prižiūrėti butą, jokių kitų įgaliojimų, taip pat ir valdyti jos automobilį nei jam pačiam, nei perleisti šią teisę kitam asmeniui, ji nebuvo suteikusi. Kaip patvirtino ir pats pažeidėjas V. S., automobilį jam perdavė ne jo savininkė Z. A., o jos draugas. Z. A. nieko nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos automobilio panaudojimą pažeidimui padaryti, nes tuo metu buvo ne Lietuvoje. Prie apeliacinio skundo pateikta lėktuvo bilieto kopija patvirtina, kad Z. A. pažeidimo padarymo metu, 2014-05-31, buvo išvykusi iš Lietuvos, todėl pagrįstai galima manyti, jog ji objektyviai negalėjo žinoti apie jos automobilio panaudojimą pažeidimui padaryti ir būti dėl to atsakinga.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 2 d. tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises. Nuosavybės teisė tik savininkui suteikia savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, taigi ji turi didesnę galią prieš kitas daiktines teise, tarp jų ir valdymo teisę. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad Z. A. – M. K., o tuo labiau V. S. – buvo suteikusi teisę naudotis jos automobiliu. Z. A. nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl jos automobilio neteisėto naudojimosi, neturėtų būti vertinamas kaip nesiėmimas reikiamų priemonių apsaugoti savo nuosavybę, kad ja nebūtų pasinaudota priešingais teisei tikslais. Apie tai, kad aptariamas automobilis buvo panaudotas teisės pažeidimo metu, Z. A. sužinojo tik grįžusi į Lietuvą, t. y. 2014-06-02, tuo metu automobilis jau buvo sulaikytas policijos ir nugabentas saugoti į saugojimo aikštelę, taigi, nors formaliai Z. A. galbūt ir turėtų pagrindą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jos automobilio neteisėto valdymo, tačiau toks kreipimasis jau negalėtų užkardyti padaryto pažeidimo.

Įvertinus visas ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek M. K., perduodamas automobilį V. S., tiek ir pats V. S.-jį priimdamas valdyti, elgėsi savavališkai, prieš savininkės valią, neturėdami tam suteiktų įgaliojimų, o pati automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti neabejotinai konstatuoti, kad automobilio savininkė Z. A. nebuvo atsakinga už minėto automobilio panaudojimą, o pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta administracinė nuobauda dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, pirmiausia nepagrįstai pažeis jos teises ir teisėtus interesus. Nors savininkui ir išlieka teisė išreikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, tačiau, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, V. S. jau ne kartą yra baustas piniginėmis baudomis už įvairius teisės pažeidimus, paskirtų nuobaudų nemoka, nedirba, todėl mažai tikėtina, kad žala dėl prarasto automobilio Z. A. bus atlyginta.

Vadovaujantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina ir teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad transporto priemonė – automobilis Toyota Yaris, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantis Z. A., šiuo atveju konfiskuota nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimas keistinas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, panaikinant jo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė – automobilis Toyota Yaris, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir ši transporto priemonė grąžintina savininkei Z. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą pakeisti:

Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė – automobilis Toyota Yaris, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. A., ir šią transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui – Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas