- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- e2SP-2244-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00033-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- J. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2019 m. kovo 5 d. gautas pareiškėjo J. M. prašymas grąžinti per klaidą ne tam gavėjui pervestus pinigus į nurodytą jos sąskaitą.
Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydama teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-1097-1023/2019, ji sumokėjo 250,60 Eur žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nors pinigai turėjo būti pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. eL2-1097-1023/2019 2019 m. sausio 9 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš J. M., kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteista išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo permoka – 543,06 Eur, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 16 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei priteista iš J. M. valstybei 8,00 Eur žyminio mokesčio.
Nors pareiškėja prašymu prašo grąžinti civilinėje byloje Nr. eL2-1097-1023/2019 sumokėtą 250,60 Eur žyminį mokestį, tačiau iš minėtos bylos duomenų matyti, jog nurodyta suma negali būti laikoma priteistu iš jos valstybės naudai žyminiu mokesčiu, kurio dydis yra tik 8 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2019 m. sausio 16 d. teismo įsakymu iš skolininkės J. M. valstybei priteista atlyginti ir 8,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau ši suma žymiai skiriasi nuo prašyme nurodytos galimai per klaidą sumokėtos sumos – 250,60 Eur.
Pačiame prašyme pareiškėja nurodė, kad sumokėta pagal civilinėje byloje Nr. eL2-1097-1023/2019 priimtą teismo įsakymą VMI, nors turėjo būti sumokėta VSDFV Mažeikių skyriui. Iš bylos duomenų aišku, jog mokėtojas suprato, kad byla yra išnagrinėta, galutinis sprendimas įsiteisėjęs, todėl sumos, priteistos sprendimu, turi būti mokamos sprendime nurodytiems asmenims, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir valstybei. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 250,60 Eur suma nėra už procesinio veiksmo atlikimą sumokėtas žyminis mokestis, o per klaidą į mokesčių surinkėjo sąskaitą sumokėtos lėšos, kurių grąžinimo klausimas nepriskirtinas vertinti teismui. Be to, pareiškėja nepateikė mokėjimą patvirtinančio dokumento, todėl nėra žinoma ar išvis toks mokėjimas buvo atliktas.
Iš pareiškėjos prašymo turinio sprendžiama, jog pareiškėja siekia susigrąžinti per klaidą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą pervestą 250,60 Eur sumą. Pažymėtina, kad bendra mokesčių permokų grąžinimo tvarka aptarta Mokesčių administravimo įstatyme. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyta, kad permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, o neįskaitytos sumos grąžinamos mokesčių mokėtojui. Iš šio įstatymo ir aptartos teisės normos turinio spręstina, jog mokesčių permokos grąžinimo klausimas priskirtinas mokesčių administratoriaus kompetencijai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir sąlygas, laikytinas specialiu, nurodytos normos atžvilgiu (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnis), įstatymu. CPK 87 straipsnis apibrėžia būtent žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir sąlygas, nustato teismo kompetencijos, sprendžiant su žyminio mokesčio grąžinimu susijusius klausimus, ribas. Iš aptartų teisės normų išplaukia, kad įstatymai teismui suteikia teisę spręsti tik dėl į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo CPK 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas yra saistomas nurodyto straipsnio pirmoje dalyje išvardintų atvejų, kuomet žyminis mokestis, ar jo dalis, yra grąžinama ir savo nuožiūra neturi teisės spręsti dėl į mokesčių surinkėjo sąskaitą pervestų lėšų, nepriklausomai nuo to kaip jos įvardintos pareiškėjos prašyme, grąžinimo. Pati pareiškėja prašyme nurodo, jog mokėjimas buvo skirtas ne mokesčių inspekcijai, o VSDFV, taigi pripažįsta, jog prašo grąžinti ne žyminį mokestį, o pinigus (lėšas) skirtas skolai pagal teismo įsakymą padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas neturi įgaliojimų remdamasis CPK 87 straipsniu priimti sprendimų įpareigojančių VMI grąžinti sumokėtas lėšas, tuo labiau pats grąžinti lėšas, kurių neadministruoja.
Pareiškėjai išaiškintina, kad mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) tvarką be aukščiau nurodytų teisės normų reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes ir nustačius, jog lėšas pareiškėja galimai (nesant pateikto patvirtinančio sumokėjimą dokumento) įmokėjo į mokesčių surinkėjo sąskaitą per klaidą, teisę susigrąžinti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtas lėšas pareiškėja gali įgyvendinti nurodyto teisės akto pagrindu, pateikdama mokesčių administratoriui nustatytos formos prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.