- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-179/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio Lironta“
- Atsakovas
- Panevėžio pataisos namams
- Kategorijos
- 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio Lironta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-290-198/2008 pagal ieškovo UAB „Panevėžio Lironta“ ieškinį atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio Lironta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Panevėžio pataisos namų 224351,51 Lt kompensaciją už patalpų, esančių Staniūnų g.67b, Panevėžyje, pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog pagal šalių sudarytą 2001 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartį iš atsakovo buvo išsinuomavęs patalpas, kurias per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2007 m. pagerino, investuodamas į jas 224351,51 Lt (be PVM), t.y. įrengė priešgaisrinės apsaugos sistemas, centrinio šildymo bei ventiliacijos sistemą, sanmazgus, perdengė stogą, atvedė 100 kw elektros kabelį bei kitaip pagerino patalpas ir infrastruktūrą. Atsakovas 2002 – 2006 metais atliktus nuomojamų patalpų pagerinimus priėmė, tačiau nesutinka kompensuoti pagerinimų kainos ir 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ieškovui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo atlikti pagerinimai (stogo perdengimas, grindų betonavimas, šildymo, vėdinimo, elektros instaliacijos įrengimas, privažiavimo, tvoros įrengimas ir kt.) negali būti atskirti nuo patalpų iš esmės nesumažinant jų vertės, todėl nuomotojo leidimu išsinuomotas patalpas pagerinus turi teisę CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti kompensacijos už patalpų pagerinimą. Ieškovas teigė, jog nuomotojas (atsakovas), esant jo sutikimui, privalo atlyginti išnuomotų patalpų pagerinimo išlaidas, atsiradusias ne tik kaip kapitalinio remonto išdava, bet ir atliekant einamąjį remontą, kurio metu ne tik palaikoma esama patalpų būklė, bet ji dar ir papildomai pagerinama. Atsakovo sutikimas dėl išnuomotų patalpų pagerinimo išreikštas 13-ame nuomos sutarties punkte, kuriuo šalių susitarimu 2001 m. gruodžio 31 d. buvo papildyta šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio numatė, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Be to, 2001m gruodžio 31 d. šalims papildžius sutartį 13 punktu, šalys susitarė, kad Panevėžio pataisos namai neprieštarauja patalpų pertvarkymui, pritaikant jas nuomininko reikmėms, inžinierinių tinklų įvedimui ir kitiems darbams, kuriuos nuomininkas atlieka savo lėšomis, nepažeidžiant kapitalinių laikančių konstrukcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nuomininkas UAB „Panevėžio Lironta“ nuo pat nuomos sutarties sudarymo turėjo tikslą privatizuoti nuomojamas patalpas ir šio tikslo siekė nuosekliai šiais veiksmais: praėjus 10 dienų po nuomos sutarties sudarymo inicijavo sutarties papildymą 13 p., plėtė veiklą, išsinuomodamas daugiau patalpų, savo iniciatyva be nuomotojo leidimo dėl vykdomos veiklos investavo savo lėšas ir tuo pagrindu VĮ Valstybės turto fondui, atsakovui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė prašymą dėl pastatų privatizavimo tiesioginių derybų būdu. Ieškovas, vykdydamas komercinę veiklą ir ją plėsdamas, ketino privatizuoti nuomojamas patalpas ir kaip verslininkas turėjo būti apdairus ir suprasti, jog investuodamas lėšas į nuomojamas patalpas be atsakovo leidimo veikia savo rizika dėl patirtų per didelių išlaidų atliekant einamąjį patalpų remontą pagal Nuomos sutartį. Atsakovas (nuomotojas) leidimo pagerinti nuomojamas patalpas ieškovui nedavė. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs tikruosius ieškovo ketinimus sudarant nuomos sutartį, inicijuojant sutarties sąlygų pakeitimą bei savo naudai aiškinant 2008 m. gegužės 8 d. paaiškinamojo rašto esmę. Todėl, teismo nuomone, pagrįstas atsakovo argumentas, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies, t.y. atsakovo, naudai. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos nuomos sutarties 5.6 p. nustatyta, jeigu nuomininkas šalių susitarimu pagerina patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas. CK 6.501 straipsnio 1dalis numato, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Be paminėtų sutartinių įsipareigojimų, šalių ginčo sprendimui taikytinas Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas. Šio įstatymo 14 str. 5 d. numato, kad, nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Iš to seka, jog nei sutartis, nei LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nenumato atsakovui pareigos sumokėti ieškovui jo turėtas išlaidas už išnuomoto daikto pagerinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 224351,51 Lt kompensaciją už patalpų pagerinimus, 6 procentų metines palūkanas nuo visos ieškovo prašomos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad:
1. Teismas tikruosius apelianto ketinimus įvardijo kaip nuoseklų siekimą privatizuoti išsinuomotas patalpas. Tačiau toks teismo vertinimas iš esmės nėra pagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais.
2. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostata, nes nuomos sutartis sudaryta 2001 m. gruodžio 21 d., o minėto įstatymo nuostata, numatanti, kad nuomininkui pagerinusiam išnuomotą valstybės ar savivaldybės turtą, už pagerinimą nėra atlyginama, įsigaliojo tik 2002 m. gegužės 23 d. Todėl teismas ginčo santykiams taikė civiliniams ginčo santykiams netaikomą įstatymą.
3. Kadangi šiuo metu nei įskaitymas, nei privatizavimas tiesioginių derybų būdu nėra įmanomas, ieškovas pasirinko vienintelį galimą savo teisių gynimo būdą – reikalauti atitinkamų išlaidų kompensavimo.
4. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atitinkamų darbų patalpose atlikimą. Teismas vienodai vertino ir atsakovo paaiškinimus bei atliktų darbų aktus bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo buvo patvirtintos pateiktuose darbų perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose esančios apsirikimo klaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad:
1. Apeliantas neginčija ir nepateikia jokių duomenų, kad teismas vertindamas įrodymus padarė kokius nors pažeidimus, o nesutinka tik su teismo padaryta išvada, todėl jo skundas visiškai nepagrįstas, nes jame kvestijonuojamas tik bylą nagrinėjusio teismo vidinis įsitikinimas.
2. Apeliantas pateikdamas savąjį bylos aplinkybių vertinimą pakartotinai bando suklaidinti teismą nurodydamas žinomai neteisingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jis nurodo, kad praėjus 10 dienų po nuomos sutarties sudarymo nuomininkas inicijavo sutarties papildymą 13 p., kuriuo nuomotojas sutiko dėl patalpų pagerinimo. Ši aplinkybė, atsakovo nuomone, nėra niekaip susijusi su teismo padaryta išvada dėl ieškovo nuoseklaus siekimo privatizuoti patalpas.
3. Nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai vertina sutarties šalių sudarytą sutarties papildymą 13 punktu, kuriuo nuomotojas išreiškė savo sutikimą dėl patalpų pagerinimo. Apeliantas pats inicijavo sutarties papildymą 13 punktu. Kadangi sutarties papildymas buvo parengtas ieškovo, jo nuostatos turi būti aiškinamos atsakovo naudai.
4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl patalpų atlaisvinimo bei iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Todėl neatsitiktinai apeliantas ginčija tik tuos teismo motyvus, kurie įrodo ieškovo nesąžiningumą, nes tai turėtų prejudicinę reikšmę Panevėžio m. apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ir sąlygotų ieškovo (šioje byloje atsakovo) reikalavimų patenkinimą, todėl apeliantas siekia tik pakeisti sprendimo motyvus susijusius su jo sąžiningumo vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje ginčas vyksta dėl išlaidų, kurias ieškovas investavo į iš atsakovo išsinuomotas patalpas, esančias Staniūnų g. 67b Panevėžyje.
Ieškovas teigia, kad jis pagerino minėtas patalpas į jas investuodamas 224351,51 Lt. Kadangi atsakovas 2008 m. balandžio 7 d. pranešė ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą, ieškovas reikalauja kompensuoti patalpų pagerinimo išlaidas.
Atsakovas laiko, kad iš esmės ieškovas patalpų nepagerino, o tik jas buvo atitinkamai įsirengęs vykdyti savo veiklai. Atsakovui ieškovo įranga nėra reikalinga ir trukdo jam naudoti patalpas pagal paskirtį (kaip garažus). Atsakovas taip pat nurodo, kad visus ieškovo laikomus pagerinimus jis gali pasiimti.
Ieškovas savo reikalavimą priteisti kompensaciją už patalpų pagerinimą grindžia šalių sudaryta 2001 m. gruodžio 21 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartimi (5.6 p.) (b. l. 10-16, t. 1) bei LR CK 6.501 straipsnio 1 dalimi. Ieškovo teigimu jis pagerinimus atliko 2002-2007 metais.
LR CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą turtą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. 2001 m. gruodžio 21 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties 5.6 p. yra numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Jeigu nuomininkas šalių susitarimu pagerino patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą pinigais arba medžiagomis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitas sąlygas.
Taigi, tiek CK 6.501 straipsnio 1 dalis, tiek ir sutartis nenustato besąlyginės nuomotojo pareigos atlyginti nuomininkui jo padarytus patalpų pertvarkymus. CK 6.501 straipsnio 1 dalis akcentuojama į tai, kad nuomininkas turi teisę tik į būtiną pagerinimui turėtų išlaidų atlyginimą, o taip pat į tai, kad tokie pagerinimai buvo atlikti nuomotojo leidimu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas išsinuomojo iš atsakovo garažus. Patalpų pertvarkymus atliko ne tikslu jas kaip tokias pagerinti, o tikslu pritaikyti savo veiklai. Tokiam patalpų pertvarkymui, t. y. pritaikant ieškovo reikmėms atsakovas neprieštaravo, tačiau šalys susitarė, kad tai bus atlikta ieškovo lėšomis (sutarties papildymas b. l. 14, t. 1). Ieškovas veiklą vykdė išsinuomotose patalpose nuo 2002 metų pradžios ir atitinkamai atlikdavo tam tikrus patalpų remonto ar kt. darbus, kurie buvo reikalingi tik jo veiklai vykdyti. Be to ir sutartimi (sutarties 5.5 p., b. l. 11, t. 1) šalys nustatė, kad nuomininkas savo lėšomis kas 3-5 metai atlieka nuomojamų patalpų vidaus santechnikos įrenginių bei inžinerinių tinklų einamąjį remontą.
Tik lėšos išleistos kapitaliniam remontui, t. y. pastato pagrindinėms laikančiosioms konstrukcijoms atstatyti šalių susitarimu gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Tačiau kad buvo atliktas būtent išnuomotų patalpų pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų atstatymas įrodymų į bylą nėra pateikta.
Visi kiti patalpų remonto darbai, pagal šalių pasirašytą sutartį atliekami nuomininko sąskaita. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų apie atliktus patalpų remonto darbus, ne visi darbai už kuriuos ieškovas reikalauja kompensacijos iš atsakovo buvo atlikti atsakovui priklausančiose patalpose. Didelė dalis darbų buvo atlikta remontuojant patalpas esančias Staniūnų g. 67c, priklausančias ieškovui, o ne atsakovui priklausančiose patalpose Staniūnų g. 67b (t. 1, b. l. 38, 40, 41-42, 44, 49, 51, 52 ir kt.).
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo būtinų išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidų, o atlyginti patalpų pritaikymo ieškovo veiklai išlaidas atsakovas neįsipareigojo ir neprivalo (LR CK 6.501 str.).
Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo tikrieji ketinimai buvo nuoseklus siekimas privatizuoti išsinuomotas patalpas.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus kategoriškai teigti, jog ieškovas nuosekliai siekė privatizuoti išsinuomotas patalpas nėra pagrindo, bet kad ieškovas norėjo privatizuoti šias patalpas, patvirtina pateiktas į bylą jo prašymas (b. l. 28-30, t. 1). Tačiau patalpų privatizavimo klausimas neturi įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad šiam ginčui negali būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostata, nes nuomos sutartis sudaryta 2001 m. gruodžio 21 d., o minėta nuostata įsigaliojo tik 2002 m. gegužės 23 d.
Teisėjų kolegija sutinka, kad ši įstatymo nuostata netaikoma toms sutartims, kurios buvo sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau ieškovo reikalavimai netenkintini ne minėto įstatymo pagrindu, o dėl to, kad neįrodė, jog jis atliko patalpų pagerinimą ir, kad konkrečiam pagerinimui atlikti turėjo nuomotojo leidimą (CK 6.501 str.). Kaip jau buvo minėta, atsakovas neprieštaravo tik dėl patalpų pritaikymo ieškovo reikmėms ir jo sąskaita.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad jis negalėjo įskaityti pagerinimams panaudotų lėšų į nuomos mokestį neįrodo jo reikalavimų pagrįstumo.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų įvertinimu, nes jo manymu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra laikomas padidintą įrodomąją galią turinčiu įrodymu.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo atlyginti jo turėtas išlaidas nepagrįstumo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Netenkinus apeliacinio skundo, CPK 93 straipsnio pagrindu iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Lironta“ atsakovui Panevėžio pataisos namams 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir į valstybės biudžetą 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.