Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“,, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 284 straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2019 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2019 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė pakeista į 6 MGL baudą; 2019 m. spalio 11 d. baudą sumokėjo, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi 2016 m. balandžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę; 2017 m. birželio 2 d. bausmę atliko, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. R. 2021 m. birželio 25 d. apie 19.00 val., pėsčiųjų take, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su E. V., E. V. vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. S. į dešinį šoną, po ko, dešine ranka apglėbus kaklą ir suspaudus, jis vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jis nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

E. V. 2021 m. birželio 25 d. apie 19.00 val., pėsčiųjų take, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. R., vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į dešinį šoną, dešine ranka apglėbė jo kaklą ir suspaudė, po ko, M. R. vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jis nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nelabai atsimena to, kas įvyko. Pamena, kad truputį susistumdė su nukentėjusiuoju A. S., tai galėjo būti 2021 m. birželio 25 d., apie 19.00 val., buvo šviesu, susistumdė prie daugiabučių, o patį konfliktą praėjo atsitiktinai. A. S. pažįsta, jis yra kaimynas. Pats konfliktas buvo daugiau žodinis dėl ankstesnių nesutarimų. Jo metu M. R. tik pastūmė nukentėjusįjį. Pripažino, kad įvykio metu buvo nemažai išgėręs, tačiau nepamena, kad būtų mušęs A. S., ar sudavęs jam nors vieną smūgį, mano, kad tam buvo per daug girtas. Konflikto metu abu vos nenukrito, o A. S. stūmė ir E. V., vėliau atvažiavo policija, kurią iškvietė kažkas iš aplinkinių. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai M. R. ir E. V. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. S. pasitvirtino.

Ir nors iš 2021 m. birželio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1191/2021 (02), matyti, kad A. S. kūno paviršiuje, lūpose sužalojimų nėra (1 t., b. l. 80–81), tačiau šiame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu neabejotina, kad fizinis smurtas A. S. atžvilgiu buvo pavartotas ir tai jam neabejotinai sukėlė fizinį skausmą , o kaip matyti iš Alkotesterio „Drager“ kvito išrašo – 2021 m. birželio 25 d. 19.25 val., M. R. nustatytas 1,74 promilių girtumas (1 t., b. l. 152), kas turėjo įtakos jo veiksmams.

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti M. R. ir E. V. kalte dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. S., šių asmenų kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo, iš dalies ir jų pačių parodymais, kurie patvirtinami juos gretinant tarpusavyje, bei tapatinant su byloje esančiais kitais reikšmingais įrodymais. Kaltinamieji M. R. ir E. V. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia pavartojo fizinį smurtą, kuomet E. V. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į dešinį šoną, po ko, dešine ranka apglėbė kaklą ir suspaudė, o tuo metu M. R. vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veidą, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, ir tyčia siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami tiek M. R., tiek ir E. V. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamieji M. R. ir E. V. smurtavo A. S. atžvilgiu, savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Šiuo atveju abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2021 m. birželio 25 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia pavartojo fizinį smurtą, kuomet E. V. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į dešinį šoną, po ko, dešine ranka apglėbė kaklą ir suspaudė, o tuo metu M. R. vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veidą, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą. Iš tokių abiejų kaltinamųjų veiksmų matyti, kad jie suprato, kad smurtauja ir tokiais veiksmais sukėlė fiziškai silpnesniam nukentėjusiajam fizinį skausmą. M. R. ir E. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai.

M. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. 1. 171), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. 1. 157), neįrašytas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitą (1 t., b. l. 159), taigi, yra pakaltinamas, yra nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo spręstas klausimas dėl kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, manytina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą parinktina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis vieną kartą teistam ir bausmę atlikusiam, tačiau vėl nusikaltusiam neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. teismo baudžiamąjį įsakymą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), nors administracine tvarka nebaustam ir dirbančiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. R., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui, tai yra skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstamą veika padarytą žalą, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194–196), paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. V. gynėja, advokatė Raimonda Lazauskienė prašė atleisti kaltinamąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. S., pateikė rašytinį susitarimą, iš kuriuo metu, kad A. S. ir E. V. susitaikė, padarytą žalą E. V. atlygino, vienas kitam pretenzijų neturi, A. S. atleidžia E. V. ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą R. S. palaikė kaltinamojo E. V. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, nurodė, jog šioje dalyje žala yra atlyginta.

Prokurorė siūlė kaltinamajam E. V. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti 40 valandų per mėnesį.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

E. V. Lietuvos Respublikoje teistas du kartus, paskutinį kartą – Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, kuri Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kaltinamasis 2017 m. birželio 2 d. bausmę atliko. Taigi, nors nusikaltimo padarymo metu – 2021 m. birželio 25 d., teistumas pagal šį teismo nuosprendį ir buvo išnykęs, tačiau byloje yra duomenų apie tai, kad E. V. yra teistas ir Didžiojoje Britanijoje dėl nesunkaus kūno sužalojimo, trukdymo vykdyti teisingumą teikiant melagingą informaciją baudžiamojo arba teismo proceso metu, melagingą liudijimą, tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo, dėl ko jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o nuosprendžiai įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 6 d. (1 t., b. l. 119–121), be to, jis jau vieną kartą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o ankstesniais Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais teistas dėl iš esmės analogiško pobūdžio smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnyje, taigi akivaizdu, kad toks jo elgesys yra linkęs kartotis. Taigi, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, o tai yra imperatyvi BK 38 straipsnio sąlyga, dėl kurios nebuvimo šiuo atveju susitaikymas negalimas, tačiau tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam A. S., teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, turinčia reikšmės bausmės skyrimui.

E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. 1. 135–136), dirba UAB (duomenys neskelbtini), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (1 t., b. 1. 108), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. išvadoje Nr. 93TPK-1271/2021, nurodyta, kad E. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.(1 t., b. l. 113–114), taigi, yra pakaltinamas, yra išsiskyręs, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo spręstas klausimas dėl kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, manytina, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą E. V. parinktina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis du kartus teistam, administracine tvarka nebaustam ir dirbančiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. V., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui, tai yra skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 149–151), paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 1850,00 eurų dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 48–49).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl M. R. ir E. V. poelgio patyrė fizinį skausmą, kuris pasireiškė įvykio metu, o taip pat ilgą laiką po įvykio. Po šio sumušimo naktimis negali užmigti, atsinaujino nervinis tikas, nepilnavertiškumo kompleksas, nenoras bendrauti, baimės jausmas išeiti iš namų, nenoras gyventi, jaučiasi niekam nereikalingas, todėl kreipėsi į psichiatrą, kuris skyrė gydymą. Negana to M. R. ir toliau tyčiojasi, nesigaili, neatsiprašė. A. S. kaip žmogaus orumas yra pažemintas. Turtinė žala pasireiškė tuo, jog įvykio metu buvo sugadinti A. S. priklausantys akiniai – 300,00 eurų vertės, marškinėliai – 30 eurų vertės, po įvykio nukentėjusysis vartojo vaistus, padedančius užmigti, vaistus, kurie mažina skausmą, tai kainavo 20,00 eurų. Tad bendra padaryta turtinė žala yra 350 eurų. Prašo priteisti iš žalą padariusių asmenų 1500,00 eurų neturtinei ir 350 eurų turtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą atsisakė ieškinio reikalavimo kaltinamajam E. V., motyvuodami tuo, kad jis padarytą žalą atlygino ir sumokėjo 300,00 eurų, todėl jam pretenzijų neturi, dėl to palaiko kaltinamojo E. V. gynėjos pateiktą rašytinį susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, o kaltinamojo M. R. atžvilgiu sumažino ieškininį reikalavimą iki 1000,00 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bendrai.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje turtinę žalą vertina 350,00 eurų, nurodo, jog ją sudaro nuostoliai dėl sugadintų A. S. priklausančių akinių – 300,00 eurų vertės, marškinėlių – 30 eurų vertės, po įvykio nukentėjusysis vartojo vaistus, padedančius užmigti, vaistus, kurie mažina skausmą, tai kainavo 20,00 eurų.

2021 m. liepos 15 d. liudytoja R. S. elektroniniu paštu pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti akiniai ir suplėšyti marškinėliai (1 t., b. l. 72–76). Apie tai, kad įvykio metu buvo apgadinti akiniai, kurie po M. R. smūgio nukrito ant žemės ir susilankstė jų rėmelis, o taip pat, kad M. R. įvykio metu suplėšė nukentėjusiojo marškinėlius, nurodė ir pats A. S. ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, vienas vertus šioje dalyje darytina išvada, kad turtinė žala dėl šio įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta, kita vertus, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ar jo atstovė pagal įstatymą nepateikė jokių pagrįstų duomenų nei apie sugadintų akinių, nei apie marškinėlių vertę, nepateikė jokių vaistų įsigijimo kvitų ar bent jų vartojimo faktą patvirtinančių dokumentų. Civiliniame procese būtent ieškovas turi pareigą nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir juos pridėti, o jeigu jų pateikti negali, privalo nurodyti tai ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Minėti daiktai nebuvo paimti nei įvykio vietoje, nei vėliau ieškovo pateikti procese, nebuvo apžiūrėti, nepateikta duomenų apie realius akinių rėmelio apgadinimus, jų taisymo galimybę ir stiklų, kurie įvykio metu nebuvo sudaužyti, keitimo būtinybę, todėl teismas neturi objektyvios galimybės spręsti apie realų patirtos turtinės žalos dydį, taigi ir nustatyti jos atlyginimą, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje neturtinę žalą vertino 1500,00 eurų, vėliau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo procese savo ieškininį reikalavimą sumažino iki bendros 1000,00 eurų turtinės ir neturtinės žalos kaltinamojo M. R. atžvilgiu, o reikalavimo E. V. atsisakė, konkrečiai neišskirdamas kokią dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gavo iš kaltinamojo E. V., ieškinyje nurodo, jog dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų įvykio metu, patyrė didžiulį šoką, stresą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi M. R. ir toliau tyčiojasi, nesigaili, neatsiprašė, A. S. kaip žmogaus orumas yra pažemintas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad nukentėjusiajam A. S. dėl abiejų kaltinamųjų – M. R. ir E. V. nusikalstamų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl neabejotina, kad tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad tiek M. R., tiek ir E. V. veiksmai buvo tyčiniai, fizinį smurtą jie panaudojo dėl menkavertės priežasties, fiziškai silpnesnio asmens, kuris turėjo ribotas galimybes pasipriešinti atžvilgiu. E. V. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į dešinį šoną, po ko, dešine ranka apglėbė kaklą ir suspaudė, o M. R. vieną kartą kumščiu sudavė A. S. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jis nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą. A. S. ieškinį reikalavimą reiškia vienam kaltinamajam – M. R., nors faktiškai šiuo atveju atsakomybė dėl neturtinės žalos padarymo yra solidari ir pareiga ją atlyginti faktiškai tenka abiems kaltinamiesiems, visgi negalima paneigti ieškovo teisės reikalauti jos atlyginimo iš bet kurio iš skolininkų, o tai taikytina ir jos priteisimui. Kita vertus šiomis konkrečiomis aplinkybėmis teismas negali priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš abiejų ją padariusių asmenų, jei ieškininis reikalavimas yra reiškiamas tik vieno iš jų atžvilgiu, ir tai nepaneigia to paties skolininko teisės, jam įvykdžius prievolę teikti reikalavimą bendrai žalą padariusiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju neturtinė žala priteistina tik iš M. R., tačiau nustatant jos dydį teismas atsižvelgia, į tai kad dalis jos nukentėjusiajam A. S. jau yra savanoriškai atlyginta kito kaltinamojo – E. V.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nustatant jo dydį – 600,00 eurų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos, kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pats A. S. – 300,00 eurų jau yra savanoriškai atlyginta kaltinamojo E. V., nukentėjusiajam iš M. R. priteisinta 300,00 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks bendrai nustatytas neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Daiktų turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstamą veika padarytą žalą, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 194–196), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 149–151), palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. R. 300,00 (tris šimtus) eurų jo naudai.

Išaiškinti M. R. ir E. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.