Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkės), Raimondo Blauzdžiaus (pranešėjo), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant vertėjai Ramunei Kunigėlytei, pareiškėjui K. R., jo atstovei advokato padėjėjai Eglei Samuchovaitei, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Remiasi Civilinės metrikacijos taisyklių 73 punktu, kuriame numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. Civilinės metrikacijos taisyklių 59 punkte nustatyta, kad norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir asmens tapatybės dokumentą, o užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą registruoti santuoką, privalo taip pat pateikti savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą, išverstą į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka legalizuotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių. Nurodė, kad turi visus reikiamus dokumentus, kurie reikalingi jo santuokos įtraukimui į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, išskyrus Pakistano piliečio paso originalą. Teisę susituokti garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 12 straipsnis, numatantis, kad vyras ir moteris, sulaukę sutuoktinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir kurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.5 str. 1 dalyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat teise į šeimos gynybą. Teigia, kad neteisėtai neveikdamas ir sudarydamas kliūčių įtraukti mečetėje sudarytą santuoką į apskaitą, Migracijos departamentas nepagrįstai suvaržo jo teisę susituokti ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnį.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kyla EŽTK ir Aprašo teisės normų kolizija, todėl turėtų būti taikomos EŽTK nuostatos, o asmenys, kurie pateikia prašymus suteikti prieglobstį diskriminuojami dėl nacionalinės kilmės (EŽTK 14 str.) (b. l. 47-49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – 2008-06-11 sprendimas Nr. (15/6-8)10K-26033, kuriuo Migracijos departamento pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 9.3 punktu, atsisakė grąžinti K. R. Pakistano piliečio pasą (b. l. 9).

Nustatyta, kad Pakistano pilietis K. R. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikos pilietė E. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno musulmonų mečetėje (b. l. 10). 2008-06-09 pareiškėjas K. R. pateikė prašymą dėl Pakistano piliečio paso grąžinimo Migracijos departamentui, kuriame nurodė, kad rengiasi civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą įtraukti Kauno mečetėje sudarytą santuoką ir prašė iki santuokos liudijimo gavimo grąžinti jam Pakistano piliečio pasą tam, kad pateiktų prašymą santuoką įtraukti į apskaitą ir galėtų gauti santuokos liudijimą (b. l. 11). Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius išnagrinėjęs 2008-06-09 pareiškėjo prašymą dėl paso grąžinimo atsisakė pareiškėjui grąžinti Pakistano piliečio pasą (b. l. 9). Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2008-06-11 sprendimą Nr. (15/6-8)10K-26033 remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu, kuris reglamentuoja užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo, nagrinėjimo, sprendimų priėmimo, jų vykdymo tvarką, taip pat nustato šią tvarką įgyvendinančių valstybės institucijų kompetenciją. Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 9.3 punkte yra nustatyta, kad dirbti su prieglobsčio prašytojais įgaliotas prieglobsčio prašymą priimančios valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojas paima visus prieglobsčio prašytojo turimus asmens dokumentus bei kelionės bilietus, padaro jų kopijas ir vizualiai įvertina, ar dokumentuose nėra klastojimo požymių. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys ir kiti jo pateikti dokumentai lieka jo asmens byloje, kol nagrinėjamas prieglobsčio prašymas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 73 punkte nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų. Tų pačių taisyklių 59 punkte nustatyta, kad norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir asmens tapatybės dokumentą. Patikrinus šiuos dokumentus ir nustačius klaidą (klaidas) varde, pavardėje, gimimo datoje ar asmens kode, civilinės metrikacijos įstaiga atsisako priimti prašymą, iki bus pateiktas teisingas dokumentas. Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir nustatytąja tvarka legalizuotas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

Teisė susituokti garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, kuriame numatyta, kad vyras ir moteris, sulaukę sutuoktinio amžiaus, turi teisę tuoktis ir kurti šeimą pagal naudojimąsi šia teise reguliuojančius valstybės įstatymus. Tačiau asmens teisė sudaryti santuoką nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę sudaryti santuoką, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: 1) tai daroma įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) Nr. IX-2206 (byloje aktuali 2008-02-01 įstatymo Nr. X-1442 redakcija) 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 69 straipsnio 2 dalis). Tos pačios nuostatos yra numatytos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 9.3 punkte. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekyla Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo bei Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo teisės normų kolizija.

Atsižvelgus į tai, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 69 straipsnio 2 dalį ir Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 9.3 punktą prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį, darytina išvada, kad Migracijos departamentas teisėtai pareiškėjui K. R. negrąžino jo Pakistano piliečio paso. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo nuostatos nenumato išimčių, kokiais atvejais asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai galėtų būti grąžinti prieglobsčio prašytojui iki jo prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimo. Dėl šios priežasties, nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturi jokios reikšmės ir todėl nėra svarstomos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl Pakistano piliečio paso atsiėmimo tikslų (kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių, siekiant įtraukti į apskaitą bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką ir gauti santuokos liudijimą).

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad Migracijos departamentas atliko visus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl jo 2008-06-11 sprendimas Nr. (15/6-8)10K-26033 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

n usprendė:

atmesti pareiškėjo K. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.