Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūrai dėl 2015-06-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-36 AM 080541 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas J. D. teismo posėdyje paaiškino, jog dirba UAB „Jurmolita“. Yra vairuotojas ir atsakingas už atliekas, tvarkymą, radiacinės taršos matavimus. Yra sudaryta sutartis ir direktorės įsakymas. Su juo yra susipažinęs. Turi kvalifikacinius pažymėjimus, susijusius su atliekų tvarkymu. Be šių pažymėjimų negalima atlikti funkcijų, susisijusių su atliekų tvarkymu. Įmonėje tik jis turi tuos pažymėjimus. Kiti darbuotojai neturi pažymėjimų. Už atliekų tvarkymą ir apskaitą atsakingas nuo 2014 metų lapkričio mėnesio vidurio.2015-05-27 patikrinime jis dalyvavo. Visus dokumentus pateikė. Institucijai aiškino, kas atsakingas už atliekas. Jie paklausė kas atsakingas už atliekų tvarkymą. Jis prisistatė, kad yra atsakingas už atliekų tvarkymą ir parodė, kur sudėtos atliekos, kur dokumentai. Įmonė superka geležį ir plieną. Nėra taip, kad stovėtų kažkur sandėlyje. Tai yra judantis dalykas. Superka metalą, o surinkę jo tam tikrą kiekį, išveža į Klaipėdą. Geležies ir plieno išvežimai vyksta kas savaitę. Išvežant išrašomi krovinio važtaraščiai. Už įmonės teritorijos ribų buvo sudėti ratai. Tie ratai buvo asmeniškai jo paties, t.y. sunkvežimių žieminiai ir vasariniai ratai. Jie ten stovi apie 10 m. Institucija nusprendė, kad ten sudėtos padangos. Tai yra jau ne įmonės teritorijoje. Vizualiai matosi, kad tai jau ne įmonės teritorija, skiria tvora.

Dalis pažeidimų nurodytų 2015 m. birželio 09 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-36 buvo nagrinėjami Departamento Alytaus miesto agentūros 2014-12-11 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-71. Minėtas nutarimas buvo apskųstas Prienų rajono apylinkės teismui (administracinė byla Nr. 11-44-950/2015). Sutinka, kad dėl dalies pažeidimų nurodytų nutarime: neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai vedama atliekų tvarkymo apskaita, teisingai nurodomi duomenys atliekų apskaitoje; saugomi pavojingų atliekų lydraščiai; susidarusios pavojingos atliekos būtų saugomos ne ilgiau kaip 6 mėn, kad nebūtų viršijami T1PK leidime ir techniniame reglamente nustatyti leidžiamų laikyti atliekų kiekiai, yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai. Atsakomybė už 2015-05-21 patikrinimo akte nustatytų atliekų laikymą leidime nenustatytose zonose turėtų būti taikoma ne UAB „Jurgmolita“ direktorei R. D., o UAB „Jurgmolita“ atsakingam asmeniui už aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų laikymąsi. ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Departamento Prienų agentūros 2015-06-09 nutarimu R. D. pripažinta padarius administracinius teises pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51³ str. 16 d„ 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 23 d. 51² str. 2 d., ir jai paskirta 1302,5 EUR, tačiau skiriant galutinę nuobaudą nebuvo individualizuota R. D. atsakomybė už kiekvieną padarytą veiką atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Alytaus RAAD Prienų agentūros 2015-06-09 nutarimu R. D. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51³ str. 16 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 2 d., 51³ str. 23 d., ir paskirta 1302,50 EUR bauda už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad 2015 m. gegužės 27 d. atlikus UAB „Jurgmolita“ patikrinimą, nustatyta, kad, būdama įmonės direktore, R. D. neužtikrino, kad įmonėje būtų tinkamai vedama atliekų tvarkymo apskaita, teisingai nurodomi duomenys atliekų apskaitoje, saugomi pavojingų atliekų lydraščiai; susidarusios pavojingos atliekos būtų saugomos ne ilgiau kaip 6 mėn, kad nebūtų viršijami leidime ir techniniame reglamente nustatyti leidžiamų laikyti atliekų kiekiai, taip pat atliekos būtų laikomos leidime nustatytose zonose. Tokiu būdu direktorė pažeidė leidime Nr. PR-25 (II) nustatytas sąlygas bei padarė administracinius teisės pažeidimus. Tuo pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., LR atliekų tvarkymo įstatymo 8 str. 1 d., 10 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 17, 96, 99,113 p.; LR aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. Dl-367 54 p.; LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymo Nr. 710 19 p. reikalavimus.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). LR ATPK 257 str. nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas turi būti įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.

Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijai ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta ir konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. l d.). Tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas pažeidimo padarymu. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, konstatuoja, jog institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsamiai, nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006.). Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, jog už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą atsako bendrovės vadovas. Taigi, įmonės vadovas - direktorius privalo užtikrinti, kad įmones veikla būtų organizuojama ir vykdoma tinkamai, tokiu būdu jis privalo pats arba įgalioti sau pavaldų darbuotoją, atlikti vienokias ar kitokias funkcijas, už kurių atlikimą (neatlikimą) pastarasis atsako asmeniškai teises aktų nustatyta tvarka. 2010-12-03 UAB „Jurgmolita“ direktorės įsakymu „Dėl asmenų atsakingų už atliekų tvarkymo ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų pildymą“ Nr. 14-APL J. D. buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymo (2 vnt.) ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų pildymą juodojo ir spalvotojo metalo laužo ir ENTP aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 15 d. UAB „Jurgmolita“ direktorės Įsakymu už atliekų tvarkymą ir apskaitą paskirtas atsakingas asmuo - J. D.. 2014 m. gruodžio 4 d. UAB „Jurgmolita“ direktorės įsakymu už radiacinės taršos kontrolę paskirtas atsakingu J. D.. UAB „Jurgmolita“ užsiima juodųjų ir spalvotuoju metalų supirkimu, atliekų tvarkymu, turi pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, o aukščiau nurodytais įmonės direktorės įsakymais už atliekų tvarkymą, žurnalų pildymą, taršos kontrolę, atliekų tvarkymo apskaitos vedimą, atliekų ataskaitų duomenų tinkamą pateikimą, pavojingų atlieku lydraščių saugojimo užtikrinimą, susidariusių atliekų saugojimą, laikomų atliekų kiekių kontroliavimą, atliekų laikymą nustatytose zonose, informacijos pateikimą atsakingoms institucijoms ir panašių funkcijų bei aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi bendrovėje atsakingu asmeniu buvo paskirtas J. D., kuris darbui su pavojingomis atliekomis turi kvalifikacijos pažymėjimus. Įsakymai nepanaikinti ir galiojantys. Minėtas asmuo supažindintas su šiais įsakymais pasirašytinai, savo funkcijas žino ir jas vykdo. Įmonė, kaip juridinis asmuo, šiose santykiuose veikia per savo atstovą – darbuotoją J. D. ir būtent jis atstovauja įmonę, organizuoja bei vykdo įmonės darbą šioje srityje. J. D. galėtų būti tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, nes ji buvo atsakingas už UAB „Jurgmolita“ aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir būtent jis atliko šias funkcijas. Pareiškėja, kaip įmonės direktorė, tinkamai pavedusi aplinkosauginių reikalavimų laikymosi įmonėje funkcijų vykdymą įmones darbuotojui J. D., nėra jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykdymo subjektu, kadangi nėra atsakinga už ūkio subjekto UAB „Jurgmolita“ administracinių - ūkinių pareigų, susijusių su bendrovės aplinkosauginių reikalavimų laikymusi, vykdymą.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju, nustačius, kad R. D. nėra tinkamas inkriminuojamų pažeidimų subjektas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė 6 mėnesių terminą pratęsti ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Terminas administracinei nuobaudai skirti gali būti pratęstas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, arba organo, nagrinėjančio administracinę bylą iš esmės, atitinkamu procesiniu sprendimu, tačiau terminas gali būti pratęstas, jeigu dar nėra pasibaigęs (LVAT 2001 m. spalio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 162911/2001, Administracinių teismų praktika Nr.2).

Šiuo atveju, dėl dalies 2015-05-27 patikrinimo akte Nr. 71 nurodomų ir pareiškėjai inkriminuojamų pažeidimų jau buvo spręsti įmonės atsakomybės klausimai, o būtent dėl 2013 m. atliekų tvarkymo ataskaitos likučiai metų pabaigoje ir 2014 m. ataskaitos likučiai metų pradžioje nesutampa: spalvotųjų metalų (atliekos kodas 16 01 18) likutis 2013 m. pabaigoje - 0,539 t, o 2014 m. pradžioje likutis 0,016 t, Kitaip neapibrėžtų atliekų - laidų (atliekos kodas 16 01 22) 2013 m. ataskaitoje nenurodyta likučio metų gale, o 2014 m. pradžioje šios atliekos likutis - 0,371 t. Pagal 2014 m. atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos duomenis nustatyta, kad absorbentų, filtrų medžiagų (įskaitant kitaip neapibrėžtus filtrus), pašluosčių, apsauginių drabužių, užterštų pavojingomis medžiagomis (atliekos kodas 15 02 02) likutis 2014 m. pradžioje - 0,016 t, susidarė 0,003 t. perduota 0,009 t, t.y. susidariusios pavojingos atliekos įmonėje buvo laikomos ilgiau negu 1 metus. Įmonėje eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kuriuose nebėra nei skysčių, nei kitų pavojingų sudedamųjų dalių (atliekos kodas 16 01 06) atliekų kiekiai 2014 m. sausio mėn. (43,35 t), vasario mėn. (49,529 t), kovo mėn. (50,346 t) viršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. PR-25(1I) Techniniame reglamente numatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį (30 t). Šios aplinkybės buvo nustatytos 2014-04-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros pareigūnams atlikus UAB "Jurgmolita" planinį patikrinimą ir užfiksuotos priede Nr. 1 prie 2014-12-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 080341. Todėl nuo 2014-04-14 prasidėjo LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų senaties terminų eiga; antra, dėl nurodytų pažeidimų administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas įmones darbuotojas J. D., buvo sprendžiami šio asmens patraukimo administracinės atsakomybėn už galimai padarytus pažeidimus klausimai. Dėl šių dviejų juridinių faktų šiai dienai nėra jokių galimybių spręsti atsakomybės klausimų už šioje dalyje nurodytus pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms yra visiškai aišku, kad LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas prasidėjo 2014-04-14 d. ir skundžiamo nutarimo priėmimo dieną jau buvo pasibaigęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo terminus. Procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo gali būti priimtas tik, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs. Jeigu administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007 ir N-756-1494/2007, 2008 m. lapkričio13 d. nutartis N-556-594/2008, 2010 m. sausio 15 d. nutartis Nr. N575- 1253/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis Nr. N62-1967/2011 ir kt.).

Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl dalies 2015-05-27 patikrinimo akte Nr. 71 nurodytų aukščiau minėtų pažeidimų nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 straipsnio 7 dalis).

Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog buvo padaryti kiti administracinio teisės pažeidimo protokole paminėti pažeidimai. Patikrinimo akte Nr. 71 ir jo prieduose (nuotraukose) yra užfiksuota transporto priemonė ir ratai (įvardijami kaip padangos) nuosavybės teise priklauso ne įmonei, ir randasi ne įmonės, o trečiojo asmens teritorijoje. Liudytojas J. D. nurodė, kad ratai priklauso jam asmeniškai, todėl šiuo atveju nebuvo padarytas pažeidimas. Be liudytojo J. D. parodymų, tai įrodo ir kiti byloje esantys duomenys: naudojamos aikštelės žemės sklypo planas, su pažymėtomis aikštelės ribomis; nuotraukos, parodančios, kad patikrinimo akte minima transporto priemonė ir padangos randasi už aikštelės ribų; žemės sklypo, kuriame yra nuotraukose užfiksuota transporto priemonė ir ratai, savininko rašytiniai paaiškinimai dėl transporto priemonės ir ratų buvimo vietos žemės sklypo nuosavybės teisių, žemės sklypo panaudos sutarties kopija. Taip pat nėra įrodyta, jog įmonėje buvo viršyti leistini geležies ir plieno kiekiai. Bendroves pirminės atliekų apskaitos žurnalo duomenys patvirtina, jog patikrinimo metu nustatyti kiekiai yra ne bendrovės tą mėnesį saugomų atliekų kiekiai, bet iš viso per mėnesį bendrovėje buvusių atliekų kiekis. Be to, 2015 m. gegužės 28 d., t. y. praėjus vienai dienai po Aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimo, patikrinimą įmonėje atliko taip pat ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie tikrino įmonės buhalterinius dokumentus ir atliekų saugojimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi įmonės veikloje ir jokių pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės teismų praktikoje vertinamos kaltinamojo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl minimų pažeidimų, nesant minėtose veikose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), nutrauktina.

Esant minėtoms aplinkybėms, Alytaus RAAD Prienų agentūros 2015-06-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-36 AM 080541, kuriuo R. D. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 16 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 2 d., 51³ str. 23 d., ir jai paskirta 1302,50 EUR bauda už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, naikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

pareiškėjos R. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus RAAD Prienų agentūros 2015-06-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-36 AM 080541, kuriuo R. D. pripažinta kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 16 d., 51³ str. 18 d., 51³ str. 20 d., 51³ str. 2 d., 51³ str. 23 d., ir jai paskirta 1302,50 EUR bauda už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.