Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys O. S., (duomenys neskelbtini), A. S., notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) notarų biuro informacinis pranešimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. S.. Minėtu pranešimu V. S., kuris yra J. S. sūnus, kaip pirmos eilės įpėdinis informuotas, kad jis turėjo teisę per 3 mėnesius nuo palikėjo J. S. mirties dienos kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, V. S. gali gavęs kitų, palikimą priėmusių įpėdinių sutikimus, kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo; kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo arba palikimui priimti termino pratęsimo.

Valstybės įmonės „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo kreipėsi O. S. ir (duomenys neskelbtini). Pastaroji savo paveldėjimo teisės perleido O. S..

Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjo J. S. vardu registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis J. S. vardu registruotos kelios transporto priemonės, daugelis jų nesant techninės apžiūros ir(ar) draudimo išregistruotos.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kadangi J. S. mirė (duomenys neskelbtini), terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą jo nepriėmė, bet siekia, jog terminas šiam veiksmui atlikti būtų atnaujintas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Nieks iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo aplinkybės, kad velionis J. S. prieš daugelį metų nutraukė pirmąją santuoką, iš kurios yra pareiškėjas, ir su juo nebendravo. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, kiek jai žinoma, pareiškėjas V. S. nebendravo su tėvu J. S.. O. S. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad sergant sutuoktiniui ir paklausus, ar apie jo ligą informuoti pastarojo sūnus, šis prašė to nedaryti. Tai sudaro pagrindą tikėti pareiškėjo teiginiu, kad jis su tėvu dėl pastarojo nenoro bendrauti su juo nepalaikė ryšių jau daugelį metų ir apie jo mirtį sužinojo tik iš notarės (duomenys neskelbtini) pranešimo. Darytina iš vada, kad jis apie tėvo mirtį iš karto po jos nežinojo, vadinasi, ir terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvios priežasties (nežinojimo).

AB Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro informacinis pranešimas pareiškėjui išsiųstas (duomenys neskelbtini), įteiktas (duomenys neskelbtini). Jau (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, o jau (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą teismui. Taigi vos sužinojęs apie tėvo mirtį ir jo palikimą pareiškėjas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų įgyvendinti savo teisę priimti jo palikimą. Pareiškimą jis pateikė ne tik labai greitai po sužinojimo apie tėvo mirtį, bet ir nedaug praleidęs terminą palikimui priimti.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, o pareiškėjo elgesys aktyviu, siekiant priimti palikimą. Tai sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti, terminą palikimui priimti atnaujinti.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, juo labaiu, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaravo nei vienas suinteresuotas asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Suinteresuotas asmuo O. S. prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi šioje byloje ji pareiškimui pritarė (taigi jos interesas bylos baigtimi nebuvo priešingas), be to, ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir net nenurodė, kiek jų patyrė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,32 Eur. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės palikti galioti iki šios nutarties įsieisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 ct) dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutarčiai įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.