- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-5357-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00331-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. K. 100,00 Eur žalos atlyginimo. Jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas S. K. 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.50 val. Raseinių r., Negirvos k., degino automobilių ardymo plastikines atliekas dėl ko buvo teršiamas aplinkos oras. S. K. 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu nubaustas už pažeidimo, numatyto ANK 247 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. Tokiais veiksmais atsakovas padarė 100,00 Eur žalą aplinkos orui, kuri paskaičiuota vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471. 2019 m. sausio 24 d. S. K. buvo išsiųsta pretenzija bei pasiūlymas iki 2019 m. kovo 7 d. geranoriškai atlyginti padarytą žalą aplinkos orui, tačiau žalos atsakovas neatlygino iki šiol.
Tarp šalių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus kai jos deginamos specialiai tam skirtose įrenginiuose, taip pat Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos, atliekų turėtojas atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojui. Atsakovo veiksmais padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 30 punktu, kuriame nurodyta, kad „tais atvejais, kai jokiais būdais nėra įmanoma nustatyti sudegintų atliekų kiekio ir išdegusio ploto diametras yra ne didesnis kaip 2 kvadratiniai metrai, taikomas minimalus žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur.“ Tokiu būdu paskaičiuotą žalą sudaro 100 Eur. Atsakovas padarytos žalos neatlygino, todėl žala iš jo priteistina (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100,00 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, ir 1,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini, 100,00 Eur (vieno šimto eurų, 00 centus) žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos valstybės naudai į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT194010051004250885 „Luminor Bank“, AB.
Priteisti iš atsakovo S. K., gim. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų, 66 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinę (Tiesos g. 2, Raseiniai).
Atsakovas S. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.