Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-14126-1244/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-21
Bylos Nr.: eI3-14126-1244/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03247-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-14126-1244/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03247-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėja, Administracija) prašymas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2025 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 2D-11943 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Administracijos Viešosios tvarkos grupės 2025 m. kovo 17 d. raštu pateiktą informaciją ir dokumentus, atlikti tyrimą dėl valstybinės žemės užėmimo bei imtis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytų veiksmų.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo šias su skundu susijusias faktines aplinkybes:

2.1. Administracija 2025 m. vasario 14 d. raštu informavo Inspekciją, kad gavo skundą dėl galbūt neteisėtai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įrengtų vartų, ribojančių patekimą į valstybinę žemę, kėlė klausimą, ar teisėtai aptverta žemė už Žemės sklypo ribų, bei ar teisėtai įrengtas užtvaras, ribojantis patekimą žemės sklypą. Administracija persiuntė skundą Inspekcijai nagrinėti pagal kompetenciją.

2.2. Inspekcija 2025 m. kovo 13 d. raštu pateikė Administracijai atsakymą, kuriuo nuspręsta neatlikti žemės naudojimo valstybinės priežiūros, nes tai nėra žemės užėmimo atvejis ir galbūt padaryta veika neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo ir naudojimo) požymių.

2.3. Administracija 2025 m. kovo 17 d. raštu dar kartą persiuntė Inspekcijai skundą, kad ši pagal kompetenciją išnagrinėtų pateiktą medžiagą dėl tvoros, atliktų tyrimą, priimtų sprendimus ir apie juos praneštų skundą pateikusiam asmeniui.

2.4. Inspekcija šioje byloje skundžiamu raštu (toliau – ir Raštas) informavo Administraciją, jog 2025 m. gegužės 6 d. atliko Žemės sklypo neplaninį patikrinimą bei 2025 m. gegužės 13 d. parengė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA1-188 (toliau – Patikrinimo aktas), tačiau žemės naudojimo patikrinimo metu pažeidimų Inspekcijos kompetencijos ribose nenustatė. Inspekcija nurodė, kad klausimą dėl tvoros, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo valstybinėje žemėje turėtų spręsti valstybinės žemės Vilniaus mieste patikėtinis, konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė.

3. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Inspekcija nepagrįstai esamą situaciją vertina kaip neatitinkančią valstybinės žemės užėmimo, kai Inspekcijos surašytame Patikrinimo akte yra užfiksuota, kad valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, taigi, valstybinė žemė faktiškai yra užimta. Inspekcijos nurodyta aplinkybė, kad tvora nesudaro uždaro kontūro, savaime nepaneigia valstybinės žemės užėmimo fakto, taigi šiuo atveju laikytina, kad Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai atsisako vykdyti jai įstatymais pavestas žemės naudojimo priežiūros funkcijas, nepagrįstai atsisako tirti valstybinės žemės užėmimo aplinkybes ir imtis jos kompetencijoje esančių priemonių dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai valstybinėje žemėje, esančioje už Žemės sklypo ribų, yra įrengta tvora, tačiau žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija – Inspekcija – atsisako atlikti su nurodyta situacija susijusius jos kompetencijai priklausančius veiksmus, teigdama, kad tai nėra žemės užėmimo atvejis, kadangi neplaninio Žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad tvora nesudaro uždaro kontūro, todėl patekimas į valstybinės žemės plotą, esantį vakarinėje Žemės sklypo pusėje nėra apribotas.

3.3. Toks Inspekcijos vertinimas negali būti laikomas pagrįstu. Rašte tokia išvada padaryta “įvertinant nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Patikrinimo akte pateiktas fotonuotraukas”, tačiau konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios numatytų, jog žemės užėmimu nelaikoma situacija, kai tvora nesudaro uždaro kontūro, Rašte nepateikta, remiamasi tik teismų praktikos išaiškinimais, kurie yra pateikti pakankamai seniai nagrinėtose bylose (2009-2012 metų), o dalis jų apskritai savo aplinkybėmis nepanašios į šios ginčo situacijos aplinkybes.

3.4. Naujausioje teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau.

3.5. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju Rašte nurodyta aplinkybė, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora nesudaro uždaro kontūro, niekaip nepagrindžia Inspekcijos išvados, kad tai nėra žemės užėmimo atvejis, kadangi pats tvoros pastatymas valstybinėje žemėje indikuoja dalies šios valstybinės žemės priskyrimą sau, bei kitiems asmenims sudaromą įspūdį, kad į užvaldytą žemės plotą patekimas yra uždraustas arba apribotas, šis žemės plotas kažkam priklauso.

3.6. Valstybinėje žemėje pastatyta tvora neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų.

3.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniu, valstybės turtas privalo būti naudojamas laikantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų. Nurodyti principai įpareigoja valstybės turtą naudoti racionaliai, užtikrinant visuomenės interesų tenkinimą, taigi darytina išvada, kad valstybinės žemės galimai neteisėtas naudojimas yra susijęs ir su viešuoju interesu.

3.8. Iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punkto, kuriame naudojama formuluotė ne „turi teisę atlikti“, o „Inspekcija atlieka šiuos veiksmus“, akivaizdu, jog teisinis reguliavimas Inspekcijai numato ne teisę, tačiau pareigą vykdyti administracinių nusižengimų teiseną ir pateikti atsakingiems asmenims privalomąjį nurodymą dėl pažeidimų pašalinimo.

3.9. Atsakomybę už savavališką žemės užėmimą arba naudojimą nustato speciali norma – ANK 110 straipsnis. Pagal ANK 589 straipsnio 67 punktą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 110, 351 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų surašo Inspekcijos pareigūnai.

3.10. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi Inspekcija, atlikdama žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, turi teisę ne tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti administracinių nusižengimų teiseną (Priežiūros įstatymo 28 str. 1 d. 5 p.), ką nagrinėjamu atveju Inspekcija atsisakė atlikti, Rašte konstatavusi, jog „galimai padaryta veika neatitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo ir naudojimo) požymių”. Priežiūros įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje Inspekcijai taip pat suteikta teisė teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus (Priežiūros įstatymo 28 str. 1 d. 8 p.).

3.11. Vietoje to, kad nustačiusi valstybinės žemės užėmimo aplinkybę Inspekcija būtų pradėjusi administracinio nusižengimo teiseną, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 1 punkte, ir surašiusi Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą privalomąjį nurodymą, Inspekcija atsakomybę už valstybinės žemės naudojimo priežiūrą neleistinai siekia perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, siūlydama šiai, kaip valstybinės žemės patikėtinei, pačiai spręsti tvoros pašalinimo klausimą.

3.12. Teisinėje valstybinėje neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai valstybės institucija, atsakinga už žemės naudojimo priežiūrą, nepagrįstai atsisako ir (ar) vengia atlikti įstatymų jai pavestas funkcijas, nustatyti pažeidėjus ir imtis jos kompetencijai priklausančių priemonių pažeidimams pašalinti.

3.13. Byloje esantys įrodymai patvirtina (ir tarp šalių nėra ginčo), jog valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, o teismų praktika suponuoja, jog tokiu atveju valstybinė žemė yra laikytina užimta. Taigi, skundžiamas Inspekcijos Raštas, kuriame konstatuota, jog tvoros buvimas valstybinėje žemėje „nėra žemės užėmimo atvejis“, laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu.

3.14. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Inspekcijos neveikimas pažeidžia gero administravimo principą ir viešąjį interesą, o sprendimas nelaikyti tvoros įrengimo valstybinės žemės užėmimu, nepradėti teisenos pagal ANK 110 straipsnį bei grąžinti klausimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo spręsti pačiai Administracijai yra nepagrįstas, neatitinka administraciniam sprendimui keliamų teisėtumo ir motyvuotumo reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atsiliepimas į pareiškėjos skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Inspekcija, vykdydama žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, turi teisę vykdyti planinius ir neplaninius patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą, ir tik šių patikrinimų metu nustačiusi žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, turi pareigą vykdyti administracinių nusižengimų teiseną bei pažeidimą padariusiems asmenims pateikti privalomuosius nurodymus nustatytiems pažeidimams pašalinti.

4.2. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai pareiškėjos 2025 m. kovo 17 d. rašto pagrindu atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, jog žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

4.3. Administracija selektyviai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių dalis, siekdama sudaryti klaidingą įspūdį dėl netinkamo žemės naudojimo pažeidimo (ne)kvalifikavimo. Faktas, kad atraminė sienelė ir tvora yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, pats savaime neindikuoja nesuformuotos valstybinės žemės dalies prisiskyrimo.

4.4. Iš byloje pateikto Patikrinimo akto priedų (nustatytų faktinių aplinkybių schemos bei fotonuotraukų), akivaizdu, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje įrengta tvora bei atraminės sienelės nesudaro prie Žemės sklypo prijungtos uždaros teritorijos, kuri galėtų būti vertinama kaip Žemės sklypo išplėtimas. Žemės sklypas nėra aptvertas su nesuformuotos valstybinės žemės dalimi ir nesudaro uždaro kontūro. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje yra įrengta ne tik tvora, atraminės sienelės, tačiau ir laiptai, dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Nesuformuota valstybinės žemės dalimi gali naudotis ir kiti asmenys, o ne tik išimtinai Žemės sklypo savininkas (naudotojai). Iš fotonuotraukų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 akivaizdu, jog tvora yra įrengta toje nesuformuotos valstybinės žemės dalyje, kurioje yra šaligatvis. Inspekcijos vertinimu, nei vienam vidutiniškai protingam ir atidžiam žmogui nekiltų mintis, jog už šaligatvio dalyje įrengtos tvoros yra Žemės sklypo teritorija, į kurią negalima patekti, tuo labiau, kad iš gatvės pusės į automobilių stovėjimo aikštelę įrengti laiptai, patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę automobiliu taip pat nėra apribotas.

4.5. Tvoros buvimas pats savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu pripažinti valstybinės žemės užėmimą. Be to, Inspekcijos vertinimu, ginčo tvora yra galimai tarnaujanti viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, kad tvora nesukuria nei fizinių, nei teisinių kliūčių naudotis valstybine žeme, ji galimai turėtų būti vertinama kaip infrastruktūros elementas, integruotas į bendrą viešosios erdvės struktūrą. Todėl, Inspekcijos nuomone, tokia tvora, įrengta šaligatvyje, nelaikytina savavališko valstybinės žemės užėmimo įrodymu. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija Rašte pagrįstai nurodė, kad „<...> klausimą dėl tvoros, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo valstybinėje žemėje turėtų spręsti valstybinės žemės Vilniaus mieste patikėtinis, konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė“.

4.6. Inspekcija, išsamiai įvertinusi žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jas užfiksavo Patikrinimo akte bei ginčijamame Rašte pagrįstai nurodė, jog naudojant Žemės sklypą žemės naudojimo pažeidimų savo kompetencijos ribose nenustatė.

4.7. Pareiškėja, būdama Žemės sklypo patikėtinė, įgyvendina savininko teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl Inspekcijos nuomone, Administracijos skundo argumentas, kuriame nurodoma, kad Inspekcija „<...> siekia perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, siūlydama šiai, kaip valstybinės žemės patikėtinei, pačiai spręsti dėl tvoros pašalinimo“ yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4.8. Inspekcija, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais ir taikydama diskrecijos teisę, turi pareigą vertinti, ar egzistuoja objektyvūs faktai, kurie leistų pagrįstai manyti, kad valstybinė žemė yra neteisėtai užimta. Šioje situacijoje tokie faktai nenustatyti. Dėl to sprendimas neinicijuoti tyrimo dėl valstybinės žemės užėmimo ir nesiimti priverstinių veiksmų bei siūlymas klausimą spręsti valstybinės žemės patikėtinei – Vilniaus miesto savivaldybei, yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas. Inspekcija veikia vadovaudamasi objektyvumo, teisėtumo ir proporcingumo principais, todėl negali taikyti sankcijų ar priemonių vien tik subjektyvaus pareiškėjos vertinimo pagrindu. Pažymi, kad pareiškėja, kaip valstybinės žemės patikėtinė, vadovaudamasi šiais principais, taip pat turi pareigą (prievolę) priimti sprendimus savo kompetencijos ribose dėl ginčo objekto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 2D-11943 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamame Rašte iš esmės nurodyta, kad: i) žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta; ii) klausimas dėl tvoros, kuri įrengta valstybinėje žemėje, turėtų būti sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybėje.

6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėja patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

6.2. 2025 m. vasario 14 d. Administracija el. paštu gavo paklausimą „<...> Į mane kreipėsi namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. <...> ar teisėtai aptverta žemė už sklypo ribų? Ar teisėtai įrengtas užtvaras? Ar teisėtai išdalintos parkavimo vietos už namo sklypo ribų?“.

6.3. 2025 m. vasario 14 d. Administracija raštu Nr. A51-27398/25(3.3.2.26E-VŠT) persiuntė Inspekcijai suinteresuoto asmens paklausimą, kad pagal kompetenciją išnagrinėtų pateiktą medžiagą, atliktų tyrimą, priimtų sprendimus ir apie juos praneštų paklausimą pateikusiam asmeniui.

6.4. 2025 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2D-5739 Inspekcija nurodė, kad ginčo tvora šiaurinėje pusėje nesudaro uždaro kontūro (t. y., patekimas į valstybinę žemę, nėra apribotas), kad Inspekcijai nėra priskirta spręsti klausimų, susijusių su transporto priemonių judėjimu bei jų statymu valstybinėje ar privačioje žemėje, kad patekimą į valstybinę žemę transporto priemonėmis riboja būtent užtvaras, todėl Inspekcija žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimo neatliks, nes tai nėra žemės užėmimo atvejis ir galimai padaryta veika neatitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo ir naudojimo) požymių. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.20 papunktyje nustatyta, kad įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės mero patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą, yra draudžiama. ANK 366 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu, šio administracinio nusižengimo tyrimą atlieka savivaldybių administracijos.

6.5. 2025 m. kovo 17 d. Administracija raštu Nr. A51-43000/25(3.3.2.26E-VŠT) grąžino paklausimą Inspekcijai, nurodydama, kad Inspekcija vykdo statybą leidžiančių dokumentų ir statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą.

6.6. 2025 m. gegužės 6 d. nuo 10.00 val. iki 10.37 val. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 22 ir 24 straipsniais, atliko Žemės sklypo neplaninį patikrinimą. 2025 m. gegužės 13 d. Inspekcija parengė žemės naudojimo Patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

6.7. 2025 m. gegužės 19 d. Inspekcija raštu Nr. 2D-11943 informavo Administraciją, kad 2025 m. gegužės 6 d. nuo 10.00 val. atliko Žemės sklypo neplaninį patikrinimą bei 2025 m. gegužės 13 d. parengė Patikrinimo aktą. Nurodė, kad žemės naudojimo patikrinimų metu pažeidimų Inspekcijos kompetencijos ribose nenustatyta. Informavo, kad Administracijos nurodytas atvejis nėra žemės užėmimo atvejis ir galimai padaryta veika neatitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo ir naudojimo) požymių. Akcentavo, kad klausimą dėl tvoros, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo valstybinėje žemėje turėtų spręsti valstybinės žemės Vilniaus mieste patikėtinis, konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė. Persiuntė Administracijai pagal kompetenciją nagrinėti klausimą dėl tvoros, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo iš valstybinės žemės.

7. Administracija, nesutikdama su Inspekcijos Raštu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Administracijos 2025 m. kovo 17 d. raštu pateiktą informaciją ir dokumentus, atlikti tyrimą dėl valstybinės žemės užėmimo bei imtis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytų veiksmų.

Dėl žemės naudojimo pažeidimo

8. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad Inspekcija, gavusi Administracijos 2025 m. kovo 17 d. raštą, atliko Žemės sklypo neplaninį patikrinimą, tačiau žemės naudojimo pažeidimų nenustatė bei persiuntė Administracijai pagal kompetenciją nagrinėti klausimą dėl tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės.

9. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Inspekcijos – kompetenciją, pareigas ir teises nustato Priežiūros įstatymas (1 straipsnio 1 dalis).

10. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus.

11. Priežiūros 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija neplaninius žemės naudojimo patikrinimus atlieka: 1) viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu; 2) savo iniciatyva, kai pagal turimą informaciją kyla įtarimų dėl žemės naudojimo teisėtumo; 3) vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus.

12. Pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1–5 punktus, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar: tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

13. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus: 1) įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka vykdo administracinių nusižengimų teiseną; 2) neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

14. Iš nurodyto teisinio reguliavimo yra aišku, kad Inspekcija, be kita ko, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

15. Dėl Rašto dalies, kuria konstatuota, kad tvoros įrengimas valstybinėje žemėje nelaikytinas žemės užėmimu, teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuo aspektu reikšmingą teismų praktiką:

15.1. Žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023).

15.2. Savavališkas žemės užėmimas gali pasireikšti tokiais veiksmais kaip antai tvoros, statinių pastatymas svetimame žemės sklype, svetimo žemės lauko išarimas, užsėjimas, apsodinimas augalais, svetimo kelio užpylimas žemėmis, atribojimas akmenimis, užtvarais ir pan. Taigi, šie veiksmai iš esmės yra labiau susiję su išoriniu poveikiu į svetimą žemę, jos ribas, įvairių antžeminių kliūčių įrengimu, taip atimant ar apribojant galimybę žemės savininkui naudotis savo turtu ir kitaip pažeidžiant jo teises (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-697/2023).

15.3. ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas. Svarbu nustatyti patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: bendro naudojimo kelias užpilamas žemėmis ar atribojamas akmenimis ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).

15.4. ANK 110 straipsnio nusižengimo sudėties esmė yra nustatyti atsakomybę už veiksmus, kai svetima žemė, miškas ar vandens telkinys yra paimami iš svetimo teisėto valdymo ir priskiriami sau, jais naudojamasi kaip savo nuosavybe apribojant turto savininko galimybes naudotis turtu. Nustatytos faktinės aplinkybės turi labai aiškiai rodyti, kad turto savininkas neturi galimybės naudotis savo turtu. Neabejotinai kiti asmenys neturi pažeisti turto savininko teisių, tačiau, atsižvelgiant į turto savininko pareigas, ypač į pareigą rūpintis savo turtu, ir galimus kitų asmenų interesus turto savininkui nesirūpinant savo turtu, tai nereiškia, kad kiti asmenys svetimoje žemėje negali atlikti jokių veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-654/2025). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

15.5. Svetimos žemės dalies aptvėrimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nelaikyta situacija, kai vienoje eilėje pasodintos tujos (netrukdančios kitiems asmenims pro jas praeiti) nesudaro prie sklypo prijungtos uždaros teritorijos, kuri galėtų būti vertinama kaip sklypo tęsinys ar jo išplėtimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-654/2025).

16. Nurodyta jurisprudencija suponuoja išvadą, kad žemės užėmimu laikytini tokie atvejai, kai veikiant tyčia ir įrengiant tam tikras kliūtis (pavyzdžiui, pastatant tvorą), svetimas žemės sklypas priskiriamas sau, turto savininkas nebeturi galimybės naudotis savo turtu, kadangi patekimas į jį yra visiškai apribotas, t. y., į sklypą negalima patekti.

17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinėje žemėje yra likę pakeliamo užtvaro mechanizmo likučiai (t. y., nėra paties įvažiavimą į teritoriją kliudančio pakeliamojo užtvaro). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad tokia kliūtis (pakeliamo užtvaro mechanizmo likučiai) apriboja patekimą į valstybinę žemę automobiliu. Be to, kitoje valstybinės žemės sklypo dalyje (vakarinėje pusėje) yra ne tik atraminė sienutė su turėklu, tačiau yra įrengti ir laipteliai, taip sudarant galimybę pėsčiomis patekti į valstybinės žemės sklypą. Šios aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų laikyti, jog aptverta valstybinės žemės dalis priskirta Žemės sklypui, t. y., jog įrengtomis kliūtimis sukurta situacija, kai valstybinės žemės sklypo dalis priskiriama sau, kaip tai suprantama šiuo aspektu reikšmingo teisinio reguliavimo prasme. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju nesusidarė tokia situacija, kuomet į valstybinės žemės sklypą nebegali patekti kiti asmenys; iš tiesų į jį galima patekti tiek pėsčiomis, tiek automobiliu.

18. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija, pagal Administracijos persiųstą prašymą vykdydama žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, pagrįstai nustatė, kad tvoros ir pakeliamo užtvaro, kurio svirtis demontuota, įrengimas valstybinėje žemėje, nėra žemės užėmimo atvejis.

19. Atitinkamai, atmetamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti tyrimą dėl valstybinės žemės užėmimo bei imtis Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytų veiksmų.

Dėl statybos pažeidimo

20. Pastebėtina, kad Administracija prašė Inspekcijos, be kita ko, išnagrinėti pateiktą medžiagą dėl metalinės tvoros, atlikti tyrimą, priimti sprendimus ir apie juos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka ir terminais pranešti skundą pateikusiam asmeniui.

21. Inspekcijos priimtame skundžiamame Rašte, atsakovė be kita ko:

21.1. Referavo į Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, kurioje, pasak Inspekcijos, nustatytas baigtinis sąrašas kriterijų, pagal kuriuos atliekama valstybinės žemės naudojimo priežiūra, kurios metu tikrinama, ar: i) tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; ii) vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; iii) nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; iv) žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti.

21.2. Akcentavo, kad klausimą dėl tvoros, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo valstybinėje žemėje turėtų spręsti valstybinės žemės Vilniaus mieste patikėtinis, konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė. atitinkamai, klausimą dėl tvoros pašalinimo iš valstybinės žemės grąžino nagrinėti Administracijai.

21.3. Remdamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal kompetenciją nagrinėti klausimą dėl tvorelės, kuri nesudaro uždaro kontūro, pašalinimo iš valstybinės žemės ir apie nagrinėjimo rezultatus prašė informuoti skundą pateikusį asmenį.

22. Su skundžiamu Raštu kartu pateikiamame Patikrinimo akte:

22.1. nurodoma, kad žemės naudojimo patikrinimas buvo vykdomas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 22, 24 straipsniais.

22.2. Patikrinimo akto dalyje „Pažeidimų pašalinimas“ esančios lentelės grafoje „Informacija apie ŽNVP pareigūno veiksmus ir pažeidimo pobūdį“ nurodyta: ŽNVP pareigūnas tikrinamam subjektui šio patikrinimo metu pateikė žodinę pastabą ir pasiūlė nedelsiant jo akivaizdoje pašalinti nustatytą mažai pavojingą arba mažareikšmį žemės naudojimo tvarkos pažeidimą ir asmuo pažeidimą pašalino. Šalia esančioje lentelės grafoje „Pažeidimo pašalinimo /nepašalinimo fakto konstatavimas“ pažymėta opcija „Ne“.

22.3. Nurodyta, kad patikrinimo metu suteikta konsultacija, kurios esmė apibūdinta taip: „Dėl procedūrų, atlikus žemės naudojimo patikrinimą, tolimesnio vykdymo (PĮ 23-24 str.); Dėl žemės savininko arba patikėtinio sutikimo atlikti statybos darbus ir naudoti statinius valstybinėje žemėje (ŽĮ [Žemės įstatymo] 21 str. 11 p.)“.

23. Tvora yra laikoma nesudėtinguoju statiniu (I grupės arba II grupės), jei atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 3 priedo 2 lentelės 3.1 punkte nurodytus požymius ir parametrus.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl tvoros kaip nesudėtingo statinio nekyla. Šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar Inspekcijos kompetencijai priskirtina Administracijos gautame skunde minimos tvoros pastatymo teisėtumo vertinimas. Atitinkamai, atsižvelgtina į šiam klausimui reikšmingą teisinį reguliavimą.

25. Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą, išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūros organizavimą; 7) šiame skirsnyje nurodytų dokumentų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos dėl statybos proceso teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų vykdant statybą: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 11) pranešimų apie statybos pradžią tikrinimą; 12) pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; 13) kitus šiame įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus su statybos valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus.

26. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad jeigu Inspekcijai vykdant žemės naudojimo valstybinę priežiūrą pastebimi pažeidimai statybos srityje, atliekami statybos valstybinės priežiūros veiksmai.

27. Pagal Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skundai dėl statybos teisėtumo, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo.

28. ANK 351 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą. Pagal ANK 589 straipsnio 67 punktą, už minėtoje normoje numatytą administracinį nusižengimą teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Inspekcija.

29. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad nenustatytas žemės naudojimo pažeidimas nesudaro prielaidų savaime eliminuoti Inspekcijai priskirtinos pareigos vykdyti Priežiūros įstatyme nustatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas.

30. Vis dėlto, iš byloje skundžiamo Rašto turinio matyti, kad Inspekcija šiuo konkrečiu atveju nesiėmė vykdyti Priežiūros įstatymu jai priskirtinas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, be kita ko, nenurodydama jokio šiame kontekste reikšmingo teisinio pagrindo.

31. Pastaruoju klausimu aktualus ir VAĮ nustatytas reglamentavimas.

32. Pagal VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1342-968/2024 ir kt.).

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo Inspekcijos Rašto dalis dėl statybos pažeidimo neatitinka anksčiau aptartų reikalavimų administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) turiniui. Rašte nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu Inspekcija rėmėsi, nusprendusi nevykdyti Priežiūros įstatymu jai nustatytų statybos valstybinės priežiūros funkcijų, koks teisinis reguliavimas ir kokie motyvai lėmė atitinkamą Inspekcijos poziciją, kad dėl tvoros, įrengtos valstybinėje žemėje, pašalinimo, turėtų spręsti Administracija, kai Inspekcija nėra konstatavusi tvoros pastatymo neteisėtumo. Šie Rašto trūkumai laikytini esminiais, nes jie sudaro kliūtis pareiškėjai suprasti jai nepalankaus administracinio sprendimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, minėta Rašto dalis, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra naikintina, o Inspekcija įpareigotina šiuo aspektu iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 17 d. raštu pateiktą informaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 2D-11943 dalį dėl galimų statybos pažeidimų bei įpareigoti šiuo aspektu iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 17 d. raštu pateiktą informaciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė