- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2YT-870-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00884-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (duomenys neskelbtini), dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. P. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą likusį po tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra P. S. ir V. S.. Mama V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi tėvo P. S. fizinė sveikatos būklė buvo labai sunki, ji po mamos mirties persikėlė gyventi pas tėvą, kad jam padėtų, nes gyventi vienas be kito asmens pagalbos jis negalėjo. Nuo to laiko ji gyvena tėvo namuose. 2015 m. birželio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas nutartimi veiksniam P. S. nustatė rūpybą ir paskyrė ja jo rūpintoja. Jos tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties dienai joks nekilnojamas turtas jo vardu registruotas nebuvo. Dar tėvui būnant gyvam buvo iškilęs klausimas dėl namo dokumentų, jis jai sakė, kad namą jis pirko, namas yra jo, kur dokumentai nežino. Mirus tėvui ji pradėjo ieškoti namo dokumentų. Buvo užklausiusi archyvą, kur jai buvo pateikta namo pirkimo-pardavimo sutarties kopija. (duomenys neskelbtini) tėvo P. S. vardu valstybės įmonėje Registrų centras buvo įregistruotas nekilnojamas turtas esantis (duomenys neskelbtini). Pagal įstatymą ji yra P. S. įpėdinė. Kitų įpėdinių nėra, nes brolių ir seserų ji neturėjo. Ji per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo turėjo priimti palikimą, arba atsisakyti nuo palikimo. Po savo tėvo P. S. mirties ji faktiškai paveldėjo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą - namą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes liko ten gyventi, tvarkė namą kaip savo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius.
2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajį notarų biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo P. S. mirties. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė išnagrinėjusi jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo po P. S. mirties ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, atmetė dėl to, kad ji praleido terminą palikimui priimti, į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą trijų mėnesių laikotarpyje nuo palikėjo mirties nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarė jai išdavė liudijimą, iš kurio matyti, kad po P. S. mirties, į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki 2022 m. liepos 7 d. niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas, kad ji po savo tėvo P. S. mirties paveldėjo jam priklausantį turtą, reikalingas tam, kad notarų biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į P. S. turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo P. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nagrinėjamu atveju byloje iš gimimo liudijimo kopijos, matyti, kad pareiškėjos R. P. (iki santuokos – S.) tėvai yra P. S. ir V. S.. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su V. P., ir jos pavardė iš „S.“ pasikeitė į „P.“, po ištuokos liko pavardė „P.“. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. birželio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad veiksniam P. S. buvo nustatyta rūpyba, jo rūpintoja paskirta dukra R. P.. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informacijos matyti, kad P. S. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) patikslino gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. P. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Iš pridedamų mokėjimo dokumentų matyti, kad P. S. vardu mokami mokesčiai.
Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis P. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Sudarytos nuomos sutartys, nuomininkas P. S.: dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2022 m. liepos 7 d. nutarimo matyti, kad notarė G. J. išnagrinėjusi R. P. prašymą dėl palikimo priėmimo po P. S. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą, prašymą atmetė, kadangi pareiškėja prašymą pateikė praleidusi terminą palikimui priimti. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro 2022 m. liepos 7 d. liudijime nurodyta, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki 2022 m. liepos 7 d. niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nėra užvesta.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja R. P., įrodinėdama savo tėvo P. S. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po tėvo mirties liko gyventi jam priklausančiame name, tvarkė namą kaip savo, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje įrodyta, kad pareiškėja R. P., po savo tėvo P. S. mirties, tėvui priklausiusį turtą, daiktines teises į tėvo turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja po tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.