Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. T. skundą atsakovei Lietuvos metrologijos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022-09-26 Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. 9P-72 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. T. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1-3 dalis už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų.

Pagal Įstatymo 33¹ straipsnį valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojo pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę: 1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis; 2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; 3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis; 4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą; 5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją; 6) turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja; 7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar valstybės tarnautojo pareigas ėjusio asmens pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.

Pagal Įstatymo 34 straipsnį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos (1 dalis). Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat: 1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (2 dalis). Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (3 dalis). Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą (4 dalis). Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo (5 dalis). Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui (6 dalis). Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė (7 dalis).

Pagal Aprašo 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (toliau – įstaiga) pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti valstybės tarnautoją (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai. Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija perduoda atlikti tyrimą, esant pagrįstos informacijos apie valstybės tarnautojo galimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą. Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais pradėtas tarnybinis nusižengimas atliekamas ir tarnybinės nuobaudos skiriamos ar nustatomos laikantis visų Apraše nustatytų procedūrų. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai.

Pagal Aprašo 4 punktą siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima skirti valstybės tarnautoją tirti tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, kreipiasi į įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, vadovą, o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai į Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos vadovą, su prašymu skirti valstybės tarnautoją (-us) tarnybiniam nusižengimui tirti.

Pagal Aprašo 22¹ punktą kai, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gaunamas valstybės tarnautojo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, prašymas susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos, prašymą pateikusiam asmeniui pranešama apie jo galimybę įstaigoje susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga.

Pareiškėjas 2022-08-23 pateikė atsakymus į Komisijos užduotus papildomus klausimus.

2022-08-31 Komisija surašė Motyvuotą išvadą Nr. 161VD-437(1.4Mr) „Dėl I. T. tarnybinio nusižengimo“, kurioje nurodė, kad I. T., netinkamai vykdydamas pavestą užduotį, nekokybiškai rengdamas dokumentus, pateikdamas neteisingus duomenis, siųsdamas nekokybiškai ir neatsakingai parengtus dokumentus juridiniam asmeniui padarė tarnybinį nusižengimą atliekant UAB „ProBiosanus“ metrologijos srities teisės aktų laikymosi kontrolę (2022 m. balandžio 14 d. pavedimas Nr. P-751(R22)), t. y. surašant 2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus metrologijos srities teisės aktų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3870(R22) ir 2022 m. gegužės 9 d. Metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolą Nr.PR/21/R-3(6.20.1), ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto („Valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“) ir 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto („Valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“) bei Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 11V-184 „Dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 6 punkto („Koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su priežiūrą ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais“), 7 punkto („Koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą arba prireikus atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas“), 9 punkto („Koordinuoja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja susijusią informaciją“) ir 16 punkto („Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka tiria juridinių asmenų padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, taiko ūkio subjektams Metrologijos įstatyme ir techniniuose reglamentuose nurodytas poveikio priemones“) nuostatas. I. T. tarnybinis sudėtinis tęstinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigėsi, kai I. T. surašė ir pasirašė Metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. PR/211R-3(6.20.1). Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas padarytas 2022-05-09 dėl aplaidumo. Laikytina, kad I. T. kaltė gali būti įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Tyrimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo metu nustatyta, kad dėl I. T. veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą kilo žala Inspekcijos reputacijai. Dėl I. T. netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintas pažeidimo aplinkybes, pažeidimo faktinius įrodymus ir netinkamo pareigų atlikimo Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2022-03-08 įsakymu Nr. 11V-58 „Dėl komisijos juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti sudarymo“ sudaryta komisija negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių skiriant UAB „ProBioSanus“ Lietuvos metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Komisija I. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnyje ar kituose įstatymuose, nenustatė. I. T. atsakymai į pateiktą Pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo ir į papildomus Komisijos klausimus yra neišsamūs, savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad vertinant ankstesnę I. T. tarnybinę veiklą, nustatyta, kad 2008–2013 ir 2015–2021 metais tarnybinės veiklos vertinimo metu I. T. įvertintas gerai, 2005–2007 ir 2014 ir 2022 15 metais – labai gerai. Vertinant ankstesnę tarnybinę veiklą nustatyta, kad I. T. ne kartą buvo baustas tarnybinėmis nuobaudomis: 1999, 2002 ir 2012 metais skirtas papeikimas, 2000 metais – griežtas papeikimas, 2015 ir 2019 metais – pastaba. Komisija pasiūlė I. T. skirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. 1 punkte, - pastabą.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, taikomą tarnybinių nusižengimų tyrimo procese, teismas sprendžia, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo skunde, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas pažeidžiant įstatymus, LMI viršininko įsakymus ir LMI nustatytas darbo tvarkos taisykles ir proporcingumo principą, o priimtas galutinis sprendimas neadekvatus galimoms Komisijos išvadoms. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kokios būtent teisės normos neva jo, yra pažeistos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Kaip nustatyta, tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmai yra atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatomis. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad atsakovės viršininko įsakymai ir nustatytos darbo tvarkos taisyklės neturi ir negali turėti įtakos atliekant galimų tarnybinių nusižengimų tyrimus, kadangi šie procesai reglamentuojami aukštesnės galios teisės aktais.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Įstatymo 33 straipsnio 1-3 dalys). Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertinamos kilusios neigiamos pasekmės. Teisės teorijoje teisės pažeidimai skirstomi į paprastus ir sudėtinius, o pagal veikos pobūdį – į vienkartinius bei tęstinius. Sudėtinis tęstinis nusižengimas – tai dažniausiai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas.

Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Kai subjektas nevykdo tam tikros teisinės pareigos, tęstinis pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio ir baigiasi, kai subjektas pareigą įvykdo arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013).

LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. A492 - 1736/2014) nurodyta, kad teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, 6 punktas - laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Pagal Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021-08-16 įsakymu Nr. 11V-184 „Dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 6 punktą vyresnysis patarėjas koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą arba prireikus rengia ir teikia informaciją su priežiūrą ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais“, 7 punktą - koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą arba prireikus atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas“), 9 punktą - koordinuoja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusios informacijos apdorojimą arba prireikus apdoroja susijusią informaciją“, 16 punktą - Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka tiria juridinių asmenų padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, taiko ūkio subjektams Metrologijos įstatyme ir techniniuose reglamentuose nurodytas poveikio priemones“ nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas planinį UAB „ProBioSanus“ patikrinimą ne klaidingai nurodė patikrintų produktų su nustatytais pažeidimais pavadinimus, bet iš esmės klaidingai surašė patikrinimo aktą Nr. 3870(R22), nesivadovaudamas Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021-12-15 įsakymu Nr. 11V-255 „Dėl fasuotų prekių kiekio kontrolės teisinės metrologijos reikalavimų atitikčiai nustatyti tvarkos aprašu“. Pagal Fasuotų prekių aprašo 5 punktą pas gamintoją, fasuotoją ar importuotoją nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, regiono skyriaus vedėjas informuoja Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininką ir sprendžia dėl poveikio priemonės taikymo ir organizuoja patikrinimus pas platintojus. Pas platintojus nustačius fasuotų prekių kiekio neatitikimus, fasuotų prekių kiekio patikrinimo rezultatai (svėrimo protokolai) perduodami Lietuvos metrologijos inspekcijos teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje yra gamintojas, fasuotojas ar importuotojas ir platintojui nurodoma fasuotas prekes, neatitinkančias reikalavimų, pašalinti iš prekybos. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 26 straipsnio 2 punktu, prekės, neatitinkančios reikalavimų, laikinai, iki bus pašalintas pažeidimas, turėjo būti uždraustos tiekti rinkai, kad vartotojai, pirkdami prekes, nebūtų klaidinami.

Komisija Motyvuotoje išvadoje, atsižvelgdama į Tarnybinių nusižengimo tyrimo taisyklių reikalavimus, nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas – netinkamai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliktas planinis patikrinimas, patikrinimo rezultatų įforminimas, jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (žala) – vartotojai nebuvo apsaugoti nuo netinkamai sufasuotų prekių įsigijimo ir dėl šios priežasties buvo pažeistos jų, kaip vartotojų teisės, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių – netinkamai atliktas planinis patikrinimas ir rezultatų įforminimas suponavo galimybę ir toliau tiekti prekybai neatitinkančias reikalavimų prekes ir klaidinti vartotojus. Taip pat, dėl pareiškėjo aplaidžiai atliktų pareigų Komisija juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti, dėl netiksliai ir netinkamai užfiksuotų pažeidimo aplinkybių bei faktinių įrodymų, negalėjo išnagrinėti UAB „ProBiosanus“ galimai padaryto pažeidimo vadovaujantis Metrologijos įstatymo nuostatomis. Būtent dėl pareiškėjo netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintų pažeidimo aplinkybių, pažeidimo faktinių įrodymų ir netinkamo pareigų atlikimo Komisija juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti negalėjo įvertinti visų aplinkybių skiriant UAB „ProBioSanus“ Lietuvos metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus (Komisijos juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti 2022-06-15 pasitarimo protokolo kopija, Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022-06-10 nutarimo Nr. N/21-5(6.21Mr) „Dėl UAB „ProbioSanus“ metrologijos srities teisės aktų pažeidimo“ kopija).Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad surašyti neatitikimai neturėjo įtakos bendram nustatytų pažeidimų kiekiui ir kad produktų prekių kiekio neatitikimai galėjo būti traktuojami kaip mažareikšmis pažeidimas vertintini kritiškai. Teismas sprendžia, jog atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6 punkto bei Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus vyresniojo patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2021-08-16 įsakymu Nr. 11V-184 „Dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo patvirtinimo“, 6 punkto, 7 punkto, 9 punkto ir 16 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 15 punktu Motyvuotoje išvadoje pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atsakovei neprivalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovė Įsakymu skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nors Komisija siūlė skirti pastabą. Kaip nurodė atsakovė, pripažindama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir parinkdama konkrečią tarnybinę nuobaudą, ji objektyviai vertino ir atsižvelgė į Komisijos išvadoje pateiktus nustatytus faktus ir pateiktus pagrindžiančius įrodymus, siekė, kad paskirta tarnybinė nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo pobūdį ir sunkumą ir turėjo tikslą ne tik nubausti pareiškėją, bet ir daryti įtaką jo elgesiui, nes kitu atveju susilpnėtų jos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė tiek pačiam pareiškėjui, tiek ir kitiems atsakovės įstaigoje dirbantiems valstybės tarnautojams. Skiriant tarnybinę nuobaudą atsakovė vertino veiką, kuria padarytas tarnybinis nusižengimas, ir nusižengimo sudėties subjektyviuosius elementus – asmens kaltės formą, motyvus, kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo kaltė įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Dėl pareiškėjo veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą, nesustabdžius reikalavimų neatitinkančių prekių tiekimą į rinką kilo žala ne tik atsakovės reputacijai, bet ir vartotojams, įsigyjantiems neatitinkančias reikalavimų prekes. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu atsakovės vertinimu dėl parinktos nuobaudos pareiškėjui už jo padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl vertina, kad parinkta nuobauda – papeikimas šiuo atveju yra proporcinga padarytam pažeidimui. Nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pavestą užduotį, nekokybiškai rengė dokumentus, pateikė neteisingus duomenis, siuntė nekokybiškai ir neatsakingai parengtus dokumentus juridiniam asmeniui, neteisingai surašė tiek 2022-04-15 Lietuvos metrologijos inspekcijos Rytų regiono skyriaus metrologijos srities teisės aktų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3870(R22), tiek ir 2022-05-09 Metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolą Nr.PR/21/R-3(6.20.1), pažeidė kelių teisės normų reikalavimus, pareiškėjo tarnybinis sudėtinis tęstinis nusižengimas yra vertinamas kaip trunkamojo pobūdžio, pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, I. T. kaltė vertintina kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Be to, dėl I. T. veiksmų, neužtikrinant dokumentų rengimo kokybės bei juose pateikiamų duomenų teisingumo, atliekant juridinio asmens patikrinimą kilo žala Inspekcijos reputacijai. Dėl I. T. netinkamo ir netikslaus metrologijos srities teisės aktų pažeidimo dokumentų įforminimo, netiksliai apibūdintas pažeidimo aplinkybes, pažeidimo faktinius įrodymus ir netinkamo pareigų atlikimo Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2022-03-08 įsakymu Nr. 11V-58 „Dėl komisijos juridinių asmenų padarytiems metrologijos srities teisės aktų pažeidimams nagrinėti sudarymo“ sudaryta komisija negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių skiriant UAB „ProBioSanus“ Lietuvos metrologijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas už padarytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Motyvuotoje išvadoje taip pat nurodyta, kad I. T. atsakymai į pateiktą Pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo ir į papildomus Komisijos klausimus yra neišsamūs, savo kaltės pareiškėjas nepripažino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad jis nebuvo supažindintas su Komisijos Motyvuota išvada, teismas nurodo, kad nustatyta, jog vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 20 punktu pareiškėjas per Lietuvos metrologijos inspekcijos elektroninę dokumentų valdymo sistemą buvo supažindintas ir susipažino su atsakovės 2022-09-26 Įsakymu (eDVS „Veiksmų istorijos išrašas“ kopija). Pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė prašymą atsakovei susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 22¹ punktu. Pažymėtina, kad apie teisę susipažinti su neįslaptinta galimo tarnybinio nusižengimo medžiaga pareiškėjas buvo raštu informuotas Komisijos 2022-06-30 Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 161(VD)-357(1.4Mr).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, visapusiškai, įvertintos visos aplinkybės ir nustatyti įrodymai, įskaitant ir pareiškėjo paaiškinimus bei atsakymus į papildomus Komisijos klausimus dėl tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo nustatytos visos pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes: tarnybinio nusižengimo faktas, kaltės forma, įvertintas teisės aktais pavestų funkcijų svarbumas, bei tai, kad toks pareiškėjo pažeidimas daro neigiamą įtaką atsakovės reputacijai, todėl, teismo vertinimu, Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. T. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.