- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- eI3-4276-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02313-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- L. S., N. Š., R. S., T. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S., N. Š., R. S., T. B. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (33.194 E) R-3469 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iš naujo išnagrinėti 2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakovei Prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas įsiterpusių valstybinės žemės plotų sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) 42, 44 ir 46 bei (duomenys neskelbtini) mieste. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjai pageidauja, jog prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:106, būtų prijungtas 0,0086 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:62, būtų prijungtas 0,0070 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:84, būtų prijungtas 0,0086 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:60, būtų prijungtas 0,0086 ha valstybinės žemės plotas, pagal prie Prašymo pridėtą Projektinių pasiūlymų schemą.
Atsiliepimas
Atsakovė, atsakydama į Prašymą, priėmė Sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą, kuriame nurodė, kad nebuvo pateikta Planavimo pasiūlymų schema, pateiktuose dokumentuose nėra pažymėtas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurį pageidaujama prijungti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad prie Prašymo buvo pateikta Planavimo pasiūlymų schema, tačiau, jei dėl kokios nors priežasties Administracija jo negavo, tai atsakovė privalėjo pranešti apie tai pareiškėjams, pasiūlyti pašalinti šį Prašymo trūkumą, ir tik po spręsti dėl prašymo pagrįstumo, o ne iškart priimti nepalankų pareiškėjams administracinį sprendimą.
Pareiškėjų nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jame nurodytas argumentas, jog valstybinė žemė, esanti greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra reikalinga savivaldybės poreikiams, tam, kad būtų užtikrintas D kategorijos (duomenys neskelbtini)minimalus plotis tarp gatvės raudonųjų linijų, yra nelogiškas ir nepagrįstas.
Sprendime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvė pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinius yra D kategorijos, taigi, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, šios gatvės minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Taip pat tame pačiame Sprendime atsakovė nurodo, kad greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpa susiaurėja iki 8,22 m pločio. Taigi, pati Administracija pripažįsta, kad faktiškai Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose (duomenys neskelbtini) gatvė nepagrįstai nurodoma kaip D kategorijos gatvė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrajame plane 2013 – 2023 (Bendrojo plano GIS), skelbiamame internete adresu /maps.kaunas.lt/bp/, yra matavimo funkcija, kuria pasinaudojant pareiškėjai pamatavo atstumus tarp skirtingose (duomenys neskelbtini) ir kitoje gatvės pusėje esančių žemės sklypų niekur nesiekia 12 metrų. Šie duomenys patvirtina, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plotis, fiksuotas Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, yra mažesnis nei 12 metrų.
Pareiškėjų teigimu, Kauno miesto Vičiūnų rajonas, kur yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvės, užstatytas neaukštais individualiais namais, šio rajono gyventojams yra akivaizdu, kad gatvės šiame rajone yra gana siauros ir tikrai jų plotis nėra 12 metrų, taigi jos faktiškai neatitinka D kategorijos gatvėms keliamiems reikalavimams – minimalus plotis tarp gatvės raudonųjų linijų - 12 metrų. (duomenys neskelbtini) atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių, kur yra ir namų valdos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 46, taip pat neatitinka D kategorijos gatvei keliamų reikalavimų, už šių sklypų, konkrečiai už (duomenys neskelbtini)sklypo, besitęsianti gatvė dar labiau susiaurėja. Taigi, (duomenys neskelbtini) g. atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių faktiška atitinka tik Ds kategorijai keliamus reikalavimus. Ds kategorijos gatvei keliamas reikalavimas – minimalus plotis tarp gatvės raudonųjų linijų – 5 metrai. Tai nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, jo 33 p. 10 lentelė. Šis norminis aktas nustato, kad Ds gatvės kategorija taikoma esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose, kokia yra (duomenys neskelbtini), kur ir yra (duomenys neskelbtini). Į šias aplinkybes, teigdama, kad prašymas negali būti patenkintas, Kauno miesto savivaldybė neatsižvelgė.
Taip pat nurodė, kad atsakovės argumentai, jog greta žemės sklypų esanti valstybinė žemė reikalinga savivaldybės poreikiams – įrengti šaligatviams, pėsčiųjų ir dviratininkų takams, inžineriniams tinklams, stovėjimo vietoms, taršos slopinimo įrangai – yra visiškai nepagrįsti, todėl atsisakymas tenkinti Prašymą yra nepagrįstas. Toks administracinis sprendimas buvo priimtas realiai neįvertinus faktinių aplinkybių apie (duomenys neskelbtini) g. atkarpą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, taigi jis yra nepagrįstas.
Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija nevertino labai reikšmingos aplinkybės, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ir Projektinių pasiūlymų schemoje nurodyta, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai atitinka Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano korektūros sprendinius.
Pareiškėjai pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu netenkintas jų Prašymas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog priimdama Sprendimą, Administracija suprato, kokių tikslų siekia pareiškėjai, net ir nesant prie prašymo pridėtai konkrečiai projektinių pasiūlymų schemai – pakako prašymo turinio. Projektinių pasiūlymų schemos nepateikimas nebuvo vienintele priežastimi, dėl ko buvo priimtas pareiškėjams nepalankus sprendimas – priežastimi, dėl ko buvo priimtas pareiškėjams nepalankus sprendimas, buvo ir tai, jog (duomenys neskelbtini) gatvė pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinius yra gatvė iki pat pareiškėjų nuosavybės teise valdomų atitinkamų sklypų ribos, ir pareiškėjų prašymo tenkinimas bei jų pageidaujamų suformuoti žemės sklypų formavimas neabejotinai reikštų, jog ateityje pareiškėjams be aukciono turėtų būti parduota arba išnuomota valstybinė žemė, kuri pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai) ir norminio administracinio akto, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, yra D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvė, kas, Administracijos nuomone, prieštarautų tiek Bendrojo plano sprendiniams, tiek ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktui, kuris imperatyviai numato, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai.
Atsakovė taip pat nurodė, kad Bendrojo plano sprendiniai, aktualūs nagrinėjamai bylai, reglamentuoja, jog pareiškėjų siekiama suformuoti ir įsigyti žemė yra inžinerinės infrastruktūros koridorių funkcinėje zonoje, ((duomenys neskelbtini) gatvė), ir pagal šį norminį administracinį aktą, galiojantį ir privalomą teritorijų planavimo dokumentą, joje nenumatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų žemės naudojimo būdo sklypų ir ši teritorija yra suplanuota inžinerinei infrastruktūrai. Bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvė pilkos spalvos (inžinerinės infrastruktūros koridorių funkcinė zona, kaip sprendinys) žymėjimu yra pažymėta iki pat pareiškėjų nuosavybės teise valdomų sklypų ribos ir šalia pareiškėjų nuosavybės teise valdomų sklypų, nėra jokių laisvų įsiterpusių plotų, kurie Bendrajame plane būtų pažymėti, kaip galimi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų naudojimo būdo valstybinės žemės plotai. Pagal Bendrojo plano sprendinius Inžinerinės infrastruktūros koridorių zona yra neužstatyta zona, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės. Šioje teritorijoje, kurią pareiškėjai siekia suformuoti ir prisijungti prie savo sklypų, pagal Bendrojo plano sprendinius, kaip alternatyva, yra galima kitos paskirties žemė: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, komercinės paskirties objektų teritorijoms (tik statyti statinius ir objektus atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką), krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms ir konservacinės paskirties žemė skirta kultūros paveldo objektų žemės sklypams.
Teigia, kad Administracija, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi jokio teisinio pagrindo ignoruoti galiojančio Bendrojo plano sprendinių, ar juos pažeisti.
Administracijos vertinimu, pareiškėjai labai tikslingai ir selektyviai išrinko vietas, kur pamatuoti (duomenys neskelbtini) gatvės plotį, nes tuo pačiu pareiškėjų nurodomo įrankio pagalba Bendrajame plane pamatavus (duomenys neskelbtini) gatvės plotį kitose vietose jis siekia 16,5 m ir 16,9 m.
Pažymėjo, kad gatvė atitinkamai kategorijai priskiriama pagal tai, kokiam pralaidumui užtikrinti ji skirta. Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 22 punktas nenumato Ds gatvės kategorijos ir jame yra nurodyta, kad pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta 4 lentelėje. Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A - greito eismo gatvės, B - pagrindinės gatvės, C - aptarnaujančios gatvės, D - pagalbinės gatvės, E - pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai ir F - pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai ir šis kelių ar gatvių kategorijų sąrašas yra baigtinis.
Be to, gatvės pločiui esant 5 m. tarp gatvės raudonųjų linijų (gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius) nėra pakankama dviem automobiliams prasilenkti, nekalbant jau apie didesnių gabaritų automobilių (tarkim visureigių ar autobusiukų) prasilenkimą ar pėsčiųjų takų sutalpinimą, kuriais vaikščiotų vaikai ar asmenys, kurie neturi, ar nevairuoja automobilių. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad Administracijos sprendimas buvo priimtas įvertinus Bendrojo plano sprendinius (teisinis pagrindas) ir realiai egzistuojančias (duomenys neskelbtini) gatvės faktines aplinkybes, atsižvelgiant į D kategorijos – motorizuoto eismo pagalbinės gatvės (ne jos atkarpos) parametrus (faktinis pagrindas).
Taip pat pažymėjo, kad ne pareiškėjams spręsti, reikalinga ar nereikalinga (duomenys neskelbtini) gatvėje taršos slopinimo įranga, dviratininkų ar pėsčiųjų takai, nes ne pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkai, o Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybė spręs dėl kelio elementų, jos rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros.
Administracijos nuomone, byloje ginčijamu sprendimu pareiškėjams nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas (pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų galiojančio Bendrojo plano sprendiniams), atsižvelgiant ir į pareiškėjams žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą Administracijos sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdantys žemės sklypus Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) ir 42 bei (duomenys neskelbtini) ir juose esančius statinius, 2024-08-28 pateikė Prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – Prašymas), kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir 46 bei (duomenys neskelbtini).
Administracija 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (33.194 E) R-3469 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau - Sprendimas) informavo pareiškėjus, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo ir organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais, nes valstybinė žemė, esanti greta aukščiau minimų žemės sklypų yra reikalinga savivaldybės poreikiams, kad būtų užtikrintas D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės minimalus plotis tarp gatvės raudonųjų linijų. Taip pat Sprendime nurodė, kad prie Prašymo nepateikta planavimo pasiūlymo schema, o pateiktuose dokumentuose nėra pažymėtas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjų žemės sklypais, kurį prašoma prijungti kaip laisvos valstybinės žemės plotą.
Pareiškėjai nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad jis nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis.
Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės Sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 9 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 straipsnio 6 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-08-01 iki 2024-11-01) nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513) 2.6 papunktis taip pat numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pagal šių taisyklių 21 punktą organizatorius (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius) prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Kai Projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus esantį mėgėjų sodų teritorijoje), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti Projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti Projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47 ir 48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti Projekto iniciatoriais.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, gavęs pareiškėjų prašymą organizuoti Projekto rengimą, bei nustatęs, kad nėra galimybės tenkinti šio prašymo, privalėjo priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti organizuoti Projekto rengimą.
Pareiškėjai 2024-08-28 Prašyme nurodė, kad jie pageidauja, jog prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:106, būtų prijungtas 0,0086 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:62, būtų prijungtas 0,0088 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:84, būtų prijungtas 0,0070 ha valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901/0245:60, būtų prijungtas 0,0069 ha valstybinės žemės plotas. Prašyme pažymėta, kad prie jo pridėta Projektinių pasiūlymų schema, pagal kurią ir prašo organizuoti Projekto rengimą.
Administracija išnagrinėjusi pareiškėjų Prašymą, Sprendimu atsisakė tenkinti jų prašymą bei nurodė, kad valstybinė žemė, esanti greta aukščiau minimų žemės sklypų yra reikalinga savivaldybės poreikiams, jog būtų užtikrintas D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės minimalus plotis tarp gatvės raudonųjų linijų. Taip pat Sprendime nurodė, kad prie Prašymo nepateikta planavimo pasiūlymo schema, o pateiktuose dokumentuose nėra pažymėtas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjų žemės sklypais, kurį prašoma prijungti kaip laisvos valstybinės žemės plotą.
Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės priimtas Sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kuo vadovaujantis (kokiomis teisės aktų normomis) Administracija atsisakė organizuoti Projekto rengimą, t. y. ginčijamame sprendime visiškai nenurodytas jo teisinis pagrindimas. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius jau 2021 m. gruodžio 31 d. buvo priėmęs įsakymą dėl pareiškėjui N. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo ir šis įsakymas Sprendimo priėmimo metu nebuvo panaikintas, todėl galiojo (2021 m. gruodžio 31 d. įsakymas buvo panaikintas tik 2025 m. kovo 20 d. Administracijos įsakymu, kuris yra ginčijamas Regionų administraciniame teisme, bylos Nr. eI3-11749-473/2025), t. y. iš esmės pareiškėjas N. Š. be pagrindo kreipėsi į atsakovę dėl Projekto rengimo organizavimo, nes jo prašymas dėl Projekto rengimo organizavimo buvo patenkintas 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu ir šis atsakovės sprendimas kreipimosi metu buvo galiojantis. Ginčijamame sprendime šių aplinkybių atsakovė visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl Sprendimas ne tik nepagrįstas teisinių normų visetu, bet ir faktiniais duomenimis, t. y. ignoruojant faktą, kad dėl N. Š. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jau yra priimtas bei galiojantis Administracijos 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymas dėl Projekto rengimo organizavimo.
Primindama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu. Tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjų skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nurodyti ginčijamo Sprendimo faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjams suprasti priimto sprendimo esmę, dėl ko Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus Sprendimą, Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti 2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas N. Š. prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme bei 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024-11-08 sudarė atstovavimo sutartį Nr. A-RB-40/2024 su advokatu R. B.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos minėta sutartimi, 2025-01-14 sąskaita Nr. A-RB-40/2024-1 už teisines paslaugas ir 2024-11-07 bei 2025-02-25 mokėjimo nurodymais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjas N. Š. turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo (patikslinto skundo) parengimą – 2,5. Pareiškėjo skundas teisme užregistruotas 2024-11-11, o patikslintas skundas teismui pateiktas 2024-12-02, todėl šiuo atveju aktualus 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 196,4 Eur. Iš pateiktos sąskaitos Nr. A-RB-40/2024-1 matyti, kad skundo parengimas teismui užtruko 5 val. (1 val. įkainis 150 Eur, viso 750 Eur), o patikslinto skundo parengimas truko 3 val. (1 val. įkainis 150 Eur, viso 450 Eur). Atsižvelgiant į tai už skundo ir patikslinto skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 5 491 Eur (2,5 x 2 196,4). Kadangi prašoma suma už skundo ir patikslinto skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, yra pagrįsta, todėl priteistina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 1230 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų L. S., N. Š., R. S., T. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (33.194 E) R-3469 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui N. Š. 1230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.