- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1-74-549/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01614-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- R. A., V. K., A. Š.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2007-06-13 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams. 2009-08-07 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs bausmę.
2) 2013-04-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., laisvės apribojimu 5 mėn. įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (2 paras), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2013-10-23 Klaipėdos apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. ir paskirta 30 parų arešto, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį,
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2008-04-18 Šilutės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, įskaitant sulaikymo laiką išbūtą nuo 2008-04-09 iki 2008-04-11, 2008-11-15 spendimą pakeičiant į 18 parų arešto.
2) 2009-11-27 Šilutės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1d., 187 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p. ir paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
3) 2010-01-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d., ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirta bausmė subendrinta su 2008-04-18 bausme ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., 2010-04-08 priimtą nuosprendį pakeičiant į laisvės atėmimo bausmės atidėjimą 2 metams, įpareigojant atlyginti žalą, dirbti.
4) 2010-04-09 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., paskiriant terminuotą laisvės atėmimą 1 m. 2 mėn. 20 d., taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės atidėjimą 2 metams. 2011-03-03 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi panaikinti paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą 1 metų 2 mėnsių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. įsibrovęs į patalpą, panaudojo fizinį smurtą, peilį ir pagrobė svetimą turtą : jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-10-06 laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., A. Š., tikslu pagrobti svetimą turtą, išlaužė (duomenys neskelbtini), buto, priklausančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į butą ir panaudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu. Jis ir jo bendrininkai G. G. sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nenustatytą smūgių skaičių ir reikalavo atiduoti pinigus, o jų negavę kambaryje ieškojo turto, po ko, R. A. rado dvi banko mokėjimo korteles, o A. Š. rastu peiliu grasindamas tuoj pat jį panaudoti, reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelių PIN kodus. Išgavęs iš G. G. PIN kodus, R. A. pasiėmė banko korteles, nuėjo į bankomatą, esantį Taikos pr. 32a, Klaipėda, kur panaudojo banko korteles, patikrino G. G. banko sąskaitą, tačiau ten pinigų nebuvo. Grįžęs į G. G. namus, toliau naudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu. A. Š. kambaryje ieškodamas turto rado „Moment“ klijus, skalbimo miltelius, kuriuos vieną paskui kitą supylė nukentėjusiajam ant galvos, po ko užvirinęs virdulyje buvusį vandenį, paėmė virdulio laidą ir nemažiau 10 kartų smogė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, laidą perdavė R. A., o pastarasis kelis kartus smogė į kairės pusės petį. Tuo tarpu A. Š. pagriebė elektrinį virdulį ir virdulyje buvusį karštą vandenį supylė ant nukentėjusiojo, bei virduliu smogė nemažiau 3 kartų į kairės pusės galvos sritį, panaudodamas jėgą, peiliu grasino nupjauti ranką, sužaloti nosį, bei nupjauti mažąjį pirštą, jį įpjaudamas. R. A. replėmis spaudė G. G. rankos bei kojos pirštus taip sukeldamas fizinį skausmą, laidu apsukęs rankos pirštus grasino nukratyti elektros srove. Po ko, A. Š. pagriebęs 200 litų vertės televizorių metė į žemę, o jam nedužus pakėlė ir du kartus metė į nukentėjusįjį, pataikydamas į galvos sritį. Dėl bendrais veiksmais pavartoto fizinio smurto G. G. atžvilgiu jis, V. K. ir A. Š. padarė daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nedidelę muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje mentės ir tarpumenčio srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos viršutinėje dalyje- krūtinkaulio ir kairio raktikaulio srityje, kairio peties sąnario viršutiniame ir šoniniame paviršiuje bei kairio žasto srityje, kraujosruvos išorinių lytinių organų- varpos ir kapšelio srityje, abiejų dilbių daugybinius smulkius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei pjautinę kairės plaštakos V piršto žaizdą, šiais sužalojimais sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. R. A. tęsdamas nusikalstamus veiksmus paėmė kėdę ir du kartus smogė nukentėjusiajam į galvos bei peties sritį taip padarydamas dvi muštines galvos skliauto žaizdas, atvirą kaukolės skliauto išorės plokštelės lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Negavę pinigų, jis kartu su bendrininkais pagrobė G. G. priklausančius daiktus: nuo spintos 40 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, nuo spintelės 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, iš spintos 10 litų vertės reples, iš spintos 20 litų vertės peilį su dėklu, po ko iš buto pasišalino. Tokiu būdu R. A. veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., V. K., įsibrovę į patalpą panaudojo fizinį smurtą, panaudoję peilį, pagrobė G. G. priklausančio turto už 270 litų.
Be to, R. A. neteisėtai įgijo ir laikė dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones: jis, 2013-10-06, apie 20.00 val., tikslus laikas nenustatytas, tikslu apgaule užvaldyti svetimą turtą, Taikos pr. 42-9b. neteisėtai įgijo ir laikė G. G. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske bank A/S“ Lietuvos filialo mokėjimo kortelę sąskaitos nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodus. Svetimas banko mokėjimo korteles ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis kartu laikė prie savęs. Tokiu būdu R. A. neteisėtai įgijo ir laikė G. G. priklausančias dvi svetimas elektronines mokėjimo korteles.
Be to, R. A. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone: jis, 2013-10-06, laikotarpyje nuo 19:00 iki 20:00 val., tikslus laikas nenustatytas, SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kartą panaudojo neteisėtai įgytą „SEB AB“, išduotą G. G. vardu elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas operacinei sistemai ir bankui save pateikti kaip G. G., t.y. kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas ir taip, siekdamas suklaidinti elektroninę sistemą ir banką, patikrino sąskaitos likutį, tačiau sąskaitoje nebuvo pinigų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-10-06 laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val., tikslus laikas nenustatytas, SEB banko bankomate, esančiame Taikos pr. 32a., Klaipėdoje, 1 kartą panaudojo neteisėtai įgytą „Danske bank A/S“, išduotą G. G. vardu, elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. mokėjimo kortelę „Danske bank A/S“ sąskaitos nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas operacinei sistemai ir bankui save pateikti kaip G. G., t.y. kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas ir taip, siekdamas suklaidinti elektroninę sistemą ir banką, patikrino sąskaitos likutį, tačiau elektroninė sistema ir bankas operaciją atmetė dėl klaidingo PIN kodo. Tokiu būdu, R. A. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas svetimomis t.y. G. G. vardu išduotomis mokėjimo kortelėmis.
V. K. įsibrovęs į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, peilį, pagrobė svetimą turtą: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-10-06 laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupe su R. A., A. Š., tikslu pagrobti svetimą turtą, išlaužė (duomenys neskelbtini), buto, priklausančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į butą ir panaudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu: sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių ir reikalavo atiduoti pinigus, o jų negavę kambaryje ieškojo turto, po ko R. A. rado dvi banko mokėjimo korteles, o A. Š. rastu peiliu grasindamas tuoj pat jį panaudoti, reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelių PIN kodus. Išgavęs iš G. G. PIN kodus R. A. pasiėmė banko korteles, nuėjo į bankomatą, esantį Taikos pr. 32a, Klaipėdoje, kur panaudojo banko korteles, patikrino G. G. banko sąskaitą, tačiau ten pinigų nebuvo. Grįžęs į G. G. namus, toliau naudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu. A. Š. kambaryje ieškodamas turto rado „Moment“ klijus, skalbimo miltelius, kuriuos vieną paskui kitą supylė nukentėjusiajam ant galvos, po ko užvirinęs virdulyje buvusį vandenį, paėmė virdulio laidą ir nemažiau 10 kartų smogė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, laidą perdavė R. A., o pastarasis kelis kartus smogė į kairės pusės petį. Tuo tarpu A. Š. pagriebė elektrinį virdulį ir virdulyje buvusį karštą vandenį supylė ant nukentėjusiojo, bei virduliu smogė nemažiau 3 kartų į kairės pusės galvos sritį, panaudodamas jėgą peiliu grasino nupjauti ranką, sužaloti nosį, bei nupjauti mažąjį pirštą, jį įpjaudamas. R. A. replėmis spaudė G. G. rankos bei kojos pirštus taip sukeldamas fizinį skausmą, laidu apsukęs rankos pirštus grasino nukratyti elektros srove. Po ko, A. Š. pagriebęs 200 litų vertės televizorių metė į žemę, o jam nedužus, pakėlė ir du kartus metė į nukentėjusįjį pataikydamas į galvos sritį. Dėl bendrais veiksmais pavartoto fizinio smurto G. G. atžvilgiu V. K., A. Š. ir R. A. padarė daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nedidelę muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje mentės ir tarpumenčio srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos viršutinėje dalyje- krūtinkaulio ir kairio raktikaulio srityje, kairio peties sąnario viršutiniame ir šoniniame paviršiuje bei kairio žasto srityje, kraujosruvos išorinių lytinių organų- varpos ir kapšelio srityje, abiejų dilbių daugybinius smulkius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei pjautinę kairės plaštakos penkto piršto žaizdą, šiais sužalojimais sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. R. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmė kėdę ir du kartus smogė nukentėjusiajam į galvos bei peties sritį taip padarydamas dvi muštines galvos skliauto žaizdas, atvirą kaukolės skliauto išorės plokštelės lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Negavę pinigų, jis kartu su bendrininkais pagrobė G. G. priklausančius daiktus: nuo spintos 40 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, nuo spintelės 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, iš spintos 10 litų vertės reples, iš spintos 20 litų vertės peilį su dėklu, po ko iš buto pasišalino. Tokiu būdu V. K. veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., R. A., įsibrovę į patalpą panaudojo fizinį smurtą, panaudoję peilį, pagrobė G. G. priklausančio turto už 270 litų.
A. Š. įsibrovęs į patalpą, panaudojo fizinį smurtą, peilį, pagrobė svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-10-06 laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. tikslus laikas nenustatytas, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., R. A., tikslu pagrobti svetimą turtą, išlaužė Taikos pr. 42-9b, buto, priklausančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į butą ir panaudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu. Jis ir jo bendrininkai G. G. sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nenustatytą skaičių smūgių ir reikalavo atiduoti pinigus, o jų negavę kambaryje ieškojo turto, po ko R. A. rado dvi banko mokėjimo korteles, o A. Š. rastu peiliu grasindamas tuoj pat jį panaudoti, reikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelių PIN kodus. Išgavęs iš G. G. PIN kodus R. A. pasiėmė banko korteles, nuėjo į bankomatą, esantį Taikos pr. 32a, Klaipėda, kur panaudojo banko korteles, patikrino G. G. banko sąskaitą, tačiau ten pinigų nebuvo. Grįžęs į G. G. namus, toliau naudojo fizinį smurtą G. G. atžvilgiu. A. Š. kambaryje ieškodamas turto, rado „Moment“ klijus, skalbimo miltelius, kuriuos vieną paskui kitą supylė nukentėjusiajam ant galvos, po ko užvirinęs virdulyje buvusį vandenį, paėmė virdulio laidą ir nemažiau 10 kartų smogė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, laidą perdavė R. A., o pastarasis kelis kartus smogė į kairės pusės petį. Tuo tarpu A. Š. pagriebė elektrinį virdulį ir virdulyje buvusį karštą vandenį supylė ant nukentėjusiojo, bei virduliu smogė nemažiau 3 kartų į kairės pusės galvos sritį, panaudodamas jėgą, peiliu grasino nupjauti ranką, sužaloti nosį, bei nupjauti mažąjį pirštą, jį įpjaudamas. R. A. replėmis spaudė G. G. rankos bei kojos pirštus taip sukeldamas fizinį skausmą, laidu apsukęs rankos pirštus grasino nukratyti elektros srove. Po ko A. Š., pagriebęs 200 litų vertės televizorių metė į žemę, o jam nedužus, pakėlė ir du kartus metė į nukentėjusįjį, pataikydamas į galvos sritį. Dėl bendrais veiksmais pavartoto fizinio smurto G. G. atžvilgiu V. K., A. Š. ir R. A. padarė daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nedidelę muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje mentės ir tarpumenčio srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos viršutinėje dalyje- krūtinkaulio ir kairio raktikaulio srityje, kairio peties sąnario viršutiniame ir šoniniame paviršiuje bei kairio žasto srityje, kraujosruvos išorinių lytinių organų- varpos ir kapšelio srityje, abiejų dilbių daugybinius smulkius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei pjautinę kairės plaštakos penkto piršto žaizdą, šiais sužalojimais sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą. R. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmė kėdę ir du kartus smogė nukentėjusiajam į galvos bei peties sritį taip padarydamas dvi muštines galvos skliauto žaizdas, atvirą kaukolės skliauto išorės plokštelės lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Negavę pinigų, jis kartu su bendrininkais pagrobė G. G. priklausančius daiktus: nuo spintos 40 litų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, nuo spintelės 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, iš spintos 10 litų vertės reples, 20 litų vertės peilį su dėklu, po ko iš buto pasišalino. Tokiu būdu, A. Š. veikdamas bendrininkų grupe su R. A., V. K., įsibrovę į patalpą panaudojo fizinį smurtą, panaudoję peilį, pagrobė G. G. priklausančio turto už 270 litų, be to, sugadino A. J. priklausantį televizorių už 200 litų
Apklaustas kaltinamuoju R. A. parodė, kad 2013-10-06 jam paskambino V. K. ir paprašė susitikti. Kai susitiko, abu nuėjo pas A. Š.. Žiūrint filmus, sugalvojo pakviesti kaimyną G. G., kuris gyveno šalia A. Š. kambario. Kai pabeldė, G. G. duris atidarė pats. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad duris išspyrė, nes norėjo, kad byla būtų greičiau išaiškinta. Kadangi durų neišlaužė, nežino kaip durys galėjo būti sugadintos. Jie įėjo į G. G. kambarį, kvietė jį pas save, tačiau nukentėjusysis pas juos nėjo. G. G. skolingas jiems nebuvo. Kai nukentėjusysis nesutiko eiti pas A. Š., jis išsitraukė savo mažą sulankstomą peilį, prikišo prie G. G. rankos ir pasakė „nori nupjausiu“. Peiliu taip pat mosikavo prie nukentėjusiojo veido. G. G. buvo išsigandęs, nes galvojo, kad jis pjaus, tačiau jis to neketino daryti. Po to užlenkė peilį ir įsidėjo jį į kišenę. Draugai nespėjo to pamatyti, nes tai padarė labai greitai.Taip elgėsi, nes norėjo pasityčioti, pagąsdinti bei pavaidinti. Įvykio metu jis buvo vartojęs alaus . Jie visi iš nukentėjusiojo tyčiojosi, nes supyko, kad jis atsisakė draugiškai su jais pabendrauti. Matė kaip A. Š. ant nukentėjusiojo pylė klijus ir skalbimo miltelius, šiltą vandenį iš arbatinio, metė televizorių į žemę, o kai šis nesudužo, tada televizorių metė į nukentėjusįjį, taip pat matė kad A. Š. buvo pridėjęs peilį prie G. G. rankos riešo. Ar A. Š. ir V. K. mušė G. G., pasakyti negali, tačiau daugybinius kūno sužalojimus padarė ne jis vienas. Pats mušė nukentėjusįjį virdulio laidu, sudavė porą smūgių, trenkė su kėde vieną kartą G. G. į galvą ir į petį bei pasiėmęs peilį gąsdino. Dėl ko taip elgėsi, pasakyti negali. Nieko pavogti nenorėjo. Besityčiodamas iš nukentėjusiojo, atidaręs spintą, rado padėtas SEB ir DNB bankų korteles, kurias paėmė, nes galvojo, kad jose yra pinigų, kurių reikėjo alui nusipirkti. V. K. ir A. Š. nežinojo kad jis ieško pinigų. Jie iš anksto nebuvo susitarę dėl pinigų iš nukentėjusiojo prašymo . Iš pradžių G. G. jam nesakė kortelių PIN kodų, tačiau A. Š. kažką nukentėjusiajam pasakė, po ko nukentėjusysis pasakė PIN kodus. Į bankomatą išėjo vienas, o A. Š. ir V. K. pasiliko nukentėjusiojo namuose. Pinigų paimti nepavyko, nes vienoje kortelėje nebuvo pinigų, o kitos kortelės PIN kodas buvo neteisingas, todėl kai grįžo atgal už tai, kad kortelėje nebuvo pinigų ir buvo pasakytas neteisingas PIN kodas, bei norėdamas pasityčioti, paėmė iš spintos reples, kuriomis suspaudė nukentėjusiojo rankos ir kojos pirštus. Ką tuo metu darė A. Š. ir V. K., nematė. Kas ėmė kitus kaltinime išvardytus daiktus, jis nematė. Nežino ar A. Š. ir V. K. buvo apsvaigę nuo alkoholio, nes tą vakarą kartu su jais alkoholio nevartojo. Su G. G. 9500 Lt pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, t.y. sutiktų atlyginti G. G. 3000 Lt neturtinės žalos. Su nukentėjusiojo A. J. civiliniu ieškiniu taip pat nesutinka, nes jis televizoriaus nesudaužė, o 150 Lt sumą už spyną atlyginti sutinka, nors durų ir neišlaužė. Ikiteisminio tyrimo metu iš dalies melavo ir davė kitokius parodymus, nes bijojo teismo. Apkalbėti kitų tikslo neturėjo. Dėl savo poelgio gailisi ir nori atsiprašyti nukentėjusiojo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. A. dėl jam inkriminuojamų nusikaltamų veikų kaltę pripažino visiškai, parodydamas, kad pas G. G. ėjo kad “išmušti” iš jo skolą, nes taip jiems pasakė A. Š.. Patvirtino, jog A. Š. koja išmušė nukentėjusiojo buto duris ir jie patekę į G. G. butą atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Patvirtino, kad V. K. už skolą pasiėmė nukentėjusiojo telefoną (t. 1, b.l. 132-134, 136-137, 140)
Apklaustas kaltinamuoju V. K. parodė, kad 2013-10-06 susitiko su A. Š. ir R. A., ir nuėjo pas A. Š. į namus. A. Š. pasiūlė pasikviesti ir pavaišinti greta gyvenantį kaimyną. Jie beldėsi, tačiau kaimynas durų nedarė, tada palaukę keletą minučių, stumtelėjo duris ir jos išsinėrė iš spynos. Duris išstūmė, nes pažinojo G. G. ir pagalvojo, kad jam kas nors atsitiko. Įėję į kambarį paklausė G. G., kodėl neatsiliepė kai beldė, į ką pastarasis atsakė, kad buvo užsnūdęs. Nukentėjusysis pradėjo šaukti, keiktis, todėl įvyko konfliktas. R. A. pirmasis pradėjo šaukti ant kaimyno ir sudavė jam smūgį. Jis trenkė nukentėjusiajam du kartus į krūtinę. Nukentėjusiajam rankomis smūgiavo visi trys. A. Š. taip pat minėjo, kad su G. G. naudojasi bendra virtuve ir jam dingo statybiniai darbo įrankiai, kurie buvo padėti virtuvėje. Jis ieškojo įrankių pas nukentėjusįjį, bet jų nerado. Paskui jis nuėjo į tualetą, o kai grįžo R. A. nebebuvo. A. Š. pasakė, kad R. A. išėjo į bankomatą. Jis nesidomėjo dėl kokių priežasčių R. A. išėjo. Kai liko dviese su A. Š., pastarasis išėjo į savo kambarį, jis liko su nukentėjusiuoju. Po to grįžo R. A. ir pasakęs frazę ,,sąskaitoje nėra pinigų” puolė nukentėjusįjį, panaudodamas fizinį smurtą. Jis nesuprato, kodėl R. A. daužo G. G. ir bandė R. A. atitraukti nuo nukentėjusiojo. R. A. turėjo peilį, buvo jį išsitraukęs, mosikavo peiliu prieš nukentėjusįjį, norėdamas pagasdinti. Tada parėjo A. Š. ir metė televizorių į nukentėjusįjį. Jis paprašė A. Š., kad duotų virtuvės raktus ir nuėjo pažiūrėti įrankių, tačiau virtuvėje jų taip pat nerado. Virtuvėje užtruko 5-8 minutes, o kai grįžo pamatė nukentėjusįjį kruvina galva. A. Š. pasakė, kad R. A. G. G. trenkė iš kėdės. Jis pasakė R. A. ir A. Š., kad reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą, klausė nukentėjusiojo ar reikia pagalbos, bet G. G. pasakė, jog jam viskas gerai, liepė pasiimti draugus ir eiti lauk. Neatsimena kokie daiktai buvo paimti, pats su savimi jokių daiktų neturėjo. R. A. jam padovanojo telefoną ,,Nokia”, kurį jis paskui užstatė lombarde. Kas paėmė plaukų kirpimo mašinėlę ir reples nematė. Išeidamas iš buto nežinojo, kad paėmė svetimą turtą. Įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Pirmą kartą kai davė parodymus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, labai išsigandęs ir pasimetęs, gynėjas nedalyvavo, todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra tikslūs. Tyrėja neteisingai surašė antros apklausos protokolą. Su G. G. 9500 Lt pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes neatliko visų veiksmų, kurie nurodyti kaltinime. Be to, 500 Lt žalą nukentėjusiajam jau atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, patvirtino R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino, jog prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, bei patvirtino, jog išspyrė nukentėjusiojo buto duris, šaukė, kad nukentėjusysis grąžintų skolą, reikalvo nukentėjusiojo skambinti, kad šis pasiskolintų pinigų. Pripažino, jog visi smūgiavo nukentėjusiajam, jis pats – pirmus smūgius sudavė rankų kumščiais, po ko kojomis, tris-keturis kartus rankomis į galvą, šonkaulius, po ko du kartus iš kojos spyrė į pilvą, galvą nukentėjusiajam. Patvirtino, jog du kartus spyrė nukentėjusiajam į lytinius organus, po ko Andrius – du kartus į lytinius organus. Parodė, kad R. A. apžiūrėjo kambarį, nukentėjusiojo rankinę, kur rado dvi banko mokėjimo korteles. Taip pat patvirtino, jog A. Š. paėmė nukentėjusiojo peilį su dėklu. Kitas aplinkybes nurodė kaip ir R. A. (t. 1, b.l. 170-173, 178-179).
Apklaustas kaltinamuoju A. Š. parodė, kad įvykio dieną, grįžęs iš darbo, paskambino V. K., susitiko su juo prie „Vėtrungės“ ir pasiūlė pabūti savo namuose. Nupirko degtinės ir du butelius alaus. R. A. iki įvykio nepažinojo. Parėję į jo namus jis pasiūlė pasikviesti G. G., kuris gyveno vienas, neturėjo pinigų ir dažnai jam duodavo pavalgyti. Kai pabeldė, kaimynas durų neatidarė, todėl pagalvojo, kad kas nors atsitiko. G. G. dažnai pareidavo išgėręs, matė, kad jis prieš dvi dienas buvo sumuštas, todėl dar kartą pabeldė į duris ranka, tačiau durų niekas neatidarė. Kas išlaužė ar stūmė duris, jis nematė. Kadangi durys ,,popierinės”, su pečiu paspaudus, jos pačios galėjo iškristi. Kai įėjo į kambarį, nukentėjusysis gulėjo lovoje ir pradėjo keiktis jų atžvilgiu. Tada jis sudavė smūgius G. G. rankomis ir kojomis. Paskui paklausė ar jis paėmė iš bendros virtuvės statybinius įrankius, nes jie buvo dingę ir pagalvojo, kad nukentėjusysis juos galėjo paimti ir parduoti. R. A. spintoje rado banko korteles ir nuėjo į bankomatą patikrinti kortelių. Kai R. išėjo patikrinti kortelės, jis ir V. K. liko nukentėjusiojo kambaryje. Po to jis nuėjo į savo kambarį atsinešti kėdės ir pasidėjo rankšluostį, kad nesusipurvintų kelnių. Kol laukė grįžtančio R. A., bendravo trise. Parodė, kad jis nereikalavo pinigų, nes nukentėjusysis nebuvo jam skoloje ir telefono neėmė. R. A. turėjo atlenkiamą peilį, o jis su savimi peilio neturėjo. Statybinį peilį paėmė iš nukentėjusiojo buto. Parodė, kad jis mušė nukentėjusįjį, grasino dėl dingusių statybinių įrankių. Parodė, kad peilio įvykio metu nenaudojo, vandenį iš virdulio pylė, tačiau vanduo nebuvo karštas ir negaravo. Televizorių metė todėl, kad jis nerodė ir metė ne į nukentėjusįjį, o ant žemės. Į pirštą įpjovė, nes norėjo pagrasinti, kad grąžintų jo įrankius. Ieškojo įrankių po kambarį manydamas, kad jų dar nepardavė, tačiau įrankių nerado. Po to grasino žodžiais, sakydamas, kad nupjaus G. G. ranką, tačiau tai buvo tik grasinimas, nes peilio ašmenys buvo nusukti į viršų. R. A., kai vyko muštynės, turėjo peilį, tačiau su juo nieko nedarė, o tik pamosikavo peiliu prieš veidą. Po to R. A. su kėde pataikė nukentėjusiajam į galvą, o jis, pamatęs kraują, labai išsigando ir nesuprato dėl ko taip R. A. pasielgė. Jis ir V. K. paklausė nukentėjusiojo gal reikia greitosios pagalbos, o G. G. liepė jiems išeiti. Po to nuėjo pas kažkokią merginą, ten nusinešė peilį ir netyčia paliko. Nei replių, nei plaukų kirpimo mašinėlės nematė. Kai grįžo namo pirmą valandą nakties, jis paklausė nukentėjusiojo ar viskas gerai, išvalė kraują. Norėjo atsiprašyti, žadėjo nukentėjusiajam duoti kitą televizorių. Nors G. G. sukėlė fizinį skausmą, tikslo sužaloti ir apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo, su G. G. pareikštu 9500 Lt civiliniu ieškiniu nesutinka. Ant kaimyno pyko, nes pas jį nuolatos rinkdavosi draugai ir vykdavo išgertuvės, jis nesitvarkydavo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų, nes gavęs kaltinamąjį aktą ir pamatęs, kad jo parodymai neteisingai užfiksuoti, labai išsigando. Duodant pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pasakė, kad jam nereikia jokio advokato ir neišaiškino, kad jis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, jis nežinojo ir jam niekas nepasakė, kad gali turėti advokatą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltę pripažino dalinai, parodė, jog V. K. ar jo draugas išspyrė nukentėjusiojo buto duris, nes paaiškino, kad jo kaimynas yra skolingas, įėjus į vidų V. K. ir jo draugas pradėjo nukentėjusiojo reikalauti pinigų, kad grąžintų skolą, po ko kažkuris iš jų paėmė nukentėjusiojo telefoną, o jis tik keletą kartų sudavė nukentėjusiajam. Patvirtino, kad tą vakarą buvo vartojęs alaus (t. 2 b.l. 35-36), papildomai apklaustas kaltę pripažino (t. 2 b.l. 38-40, 42-44,47).
Akistatos su G. G. metu A. Š. patvirtino nukentėjusiojo G. G. parodymus ( t2, b.l. 41-42).
Nukentėjusysis G. G. parodė, kad įvykis įvyko 2013-10-06, apie 20.00 val., Taikos pr. 42-9, Klaipėda. Tikslios įvykių sekos nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė tiksliau, todėl galima remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iki įvykio iš matymo pažinojo A. Š. ir V. K.. Su jais pasisveikindavo, jų santykiai buvo kaimyniški. A. Š. kartais jam atnešdavo pavalgyti. Kambarį, kuriame gyveno, nuomojosi iš A. J.. 2013-10-06 grįžęs iš darbo, būdamas blaivus, atsigulė pamiegoti, nes buvo pavargęs. Miegodamas išgirdo, kad kažkas grubiai beldžia į duris, tačiau durų jis neatidarė. Tuomet kaltinamieji duris išlaužė ir įsibrovė į butą. Kuris iš kaltinamųjų išspyrė duris, nematė. Atėję jie atsinešė su savimi degtinės butelį ir atrodė apsvaigę. R. A. atėjo su peiliu. Suprato, kad tas peilis realiai bus prieš jį panaudotas ir išsigando. Kaltinamieji norėjo jį apiplėšti, visi reikalavo, kad duotų pinigų. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, prasidėjo smūgiai. Vienas iš kaltinamųjų prašė banko kortelių, po to pareikalavo pasakyti PIN kodus, tačiau kuris reikalavo, pasakyti negali. Kai atidavė SEB ir Danske banko korteles ir pasakė PIN kodus, V. K. liko pas jį kambaryje, o R. A. su A. Š. išėjo patikrinti kortelių. Kol buvo likęs su V. K. vienas nieko nesitarė, nes jo bijojo. R. A. ir A. Š. grįžo labai susinervinę, nes pinigų kortelėse nerado. Tada kaltinamieji mušė, daužė jį ir tyčiojosi iš jo. Vienas iš kaltinamųjų pylė ant galvos „Moment“ klijus, skalbimo miltelius ir norėjo ant galvos užmauti maišą. Paskui jam ant galvos supylė virdulyje buvusį virintą vandenį, trankė jį su virduliu ir virdulio laidu. Kuris iš kaltinamųjų tai darė, pasakyti negali. Atsimena, kad A. Š. atsinešė iš koridoriaus ir pasidėjo kėdę, ant jos padėjo jo ranką ir pridėjęs peilį prie riešo grasino jam nupjauti ranką bei sakė, kad išmėsinės, po to, jis pagrasino nupjauti pirštą ir į jį įpjovė. Paskui grasino nupjauti nosį kišdamas peilį į nosies šnervę. R. A. su replėmis spaudė kojos ir rankos pirštus. V. K. spyrė jam į genitalijas. Kuris iš kaltinamųjų ketino nutrenkti elektros srove, pasakyti negali. Matė, kad jie dėl jo patiriamo skausmo jaučia malonumą. Šie veiksmai truko apie 30-60 min. Po to, A. Š. paėmė televizorių ir trenkė jį į grindis, paskui metė televizorių į jį, ko pasekoje televizorius sudužo. Atsimena, kad buvo daug kraujo dėl smūgių iš kėdės į galvą ir į petį, tačiau, kuris iš kaltinamųjų tai padarė, pasakyti negali. Ar buvo praradęs sąmonę, pasakyti negali. Nešaukė pagalbos, nes bijojo būti nužudytas. Suprato, kad taip kaltinamieji elgėsi siekdami gauti pinigų ir pasityčioti iš jo. V. K. įvykio metu elgėsi ramiausiai ir norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis pasakė, kad to daryti nereikia. Sudaužytas televizorius priklausė A. J.. Iš jo kaltinamieji paėmė statybinį peilį su dėklu 20 Lt vertės, telefoną Nokia su SIM kortele 200 Lt vertės, reples 10 litų vertės, plaukų kirpimo mašinėlę 40 Lt vertės. Visi daiktai jam grąžinti. V. K. atlygino 500 Lt neturtinę žalą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 9500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes vieną mėnesį po įvykio buvo nedarbingas, įvykio metu patyrė didelį pažeminimą, labai greitai susijaudina, sausėja burna, po įvykio tapo dar uždaresnis, atsirado psichologinių problemų, jam reikalinga psichologo pagalba.
Nukentėjusysis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-06 apie 20 val. jis, būdamas namuose, Taikos pr. 42-9, išgirdo stiprų, grubų beldimą į duris, durų nedarė, kadangi girdėjo balsus, triukšmą pas kaimyną Andrių už sienos, jo pavardės, kontaktinių duomenų nurodyti negali. Jam neatidarius durų praėjo vos minutė, kai Andrius su dviem nepažįstamais vaikinais išspyrė buto kambario duris, jas išnerdami iš spynos. Tuo metu jis gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, bet po to atsisėdo. Kuris iš vaikinų spyrė į buto duris atsakyti negalėjo, nes nematė, viskas įvyko labai greitai. Parodė, kad vienas vaikinas buvo žemo ūgio 170-175 cm ūgio, ant galvos buvo užsidėjęs kapišoną, buvo sutinusi apatinė lūpa, veidas liesas, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę, po apačia vilkėjo tamsiai pilkos spalvos sportinį megztinį su kapišonu, kitas vaikinas stambaus kūno sudėjimo, maždaug apie 180-185 cm ūgio, tamsių plaukų, apvalaus veido, šį vaikiną buvo matęs ankščiau, jį atpažintų iš bendrų veido bruožų pamatęs gyvai. Šis vaikinas tik patekęs į butą pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ tikslaus modelio neprisimena, IMEI numerio nurodyti negalėjo, nes telefoną pagrobė kartu su dėžute, telefonas buvo padėtas prie lovos buvusios spintelės. Telefone buvo įdėta TELE 2 Pildyk kortelė nr. 867905453, ši kortelė telefone buvo apie du mėnesius, telefonas buvo beveik naujas, 200 litų vertės, SIM kortelės materialiai nevertina. Visi trys vaikinai į butą įėjo kartu, jo nuomone priekyje buvo žemas vaikinas, dešinėje rankoje laikydamas atlenkiamą 10 cm ilgio ašmenų peiliuką, šalia jo buvo ir Andrius su stambiuoju vaikinu. Kažkuris iš jam nepažįstamų vaikinų pareikalavo griežtai duoti pinigus, o pastarasis atsakė, kad neturi, pats yra alkanas. Tada visi trys vaikinai pradėjo versti kambarį, vertė daiktus kas papuolė po ranka, lindo į spinteles, tikrino stalčius, rūbų kišenes, bet iškratę butą nieko nerado. Liepė skambinti kam nors, kas galėtų duoti jam pinigų, kad gavęs pinigus, atiduotų užpuolikams, bet jis atsakė, kad neturi kam paskambinti, neturi pažįstamų iš kurių galėtų pasiskolinti pinigų. Po ko, jam sėdint ant lovos, visi trys vaikinai pradėjo trankyti tiek kojomis tiek rankų kumščiais, pasipylus smūgių lavinai suprato, kad nesugebės apsiginti nuo trijų vaikinų, todėl užsidengė galvą rankomis, užsimerkė. Negali atsakyti, kuris vaikinas kiek kartų ir kokiais būdais jam smūgiavo. Smūgių buvo labai daug, jų skaičiais įvardyti negalėjo, visas kūnas buvo mėlynas, nebuvo tos vietos kurios neskaudėtų, juos smūgiavo visi trys, pasikeisdami. Stambus vaikinas spyrė jam į lytinius organus. Jei vienas smūgiavo koja, kiti rankų kumščiais, ir taip keitėsi, yra garantuotas, kad visi spardė, visi smūgiavo kumščiais. Nuo smūgių buvo prislopintas, sukosi galva, atsirėmė į sieną ir stebėjo kas bus toliau, tuo metu vaikinai iš naujo tikrino kambarį, vėl viską vertė, parūkė kambaryje, kažkokiu momentu kai vaikinai rūkė, Andrius priėjo ir pylė rastus „Supermoment“ klijus ant galvos, užsimerkė bijodamas, kad nekliūtų į akis. Praėjus vos porai minučių nuo pirmų smūgių lavinos, vaikinai vėl puolė trankyti, spardyti, vienas iš vaikinų pasiėmė arbatinuko laidą ir smūgiavo per visą kūną, bet atsakyti kuris vaikinas smūgiavo su laidu negalintis, su juo tiek buvo smūgių, kad skilo kištukas į rozetę. Andrius paėmė virdulį ir trenkė jam į galvą du ar tris kartus, į kurią vietą atsakyti negali. Kažkuris vaikinas pylė ant galvos skalbimo miltelius, kalbėjo vaikinai „nebus pinigų, pjaunam pirštą“. Andrius atsinešė iš savo kambario taburetę, paklojo savo rankšluostį ir prievarta pagriebęs jo kairę ranką, padėjo ant taburetės, o rankose laikė rastą pas jį peilį iki 20 cm ilgio ašmenimis, kurį prispaudė prie rankos, grubiai aiškino, kad nupjaus ranką, nors buvo labai stipriai jau sumuštas, kruvinas, nebeturėjo jėgų apsiginti, kalbėdamas prašė Andriaus, kad nepjautų, kad pagalvotų ką daro, kad yra kaimynai. Jis tą peilį laikė prispaudęs pora minučių, buvo įsitikinęs, kad jis pjaus, bet po kurio laiko jis tą peilį patraukė. Pasakė „pjausim pirštą“, rankos nebuvo paleidęs, peilį įkišo į nosies kairę pusę, sakydamas „padidinsim tuoj šnerves“, po ko peilį įrėmė i kairės rankos mažąjį pirštą, vėl prašė, kad pagalvotų ką daro, jau buvo nukankintas, tada realiai labai bijojo dėl savo gyvybės. Kadangi peilis buvo aštrus, todėl prapjovė odą, žaizda buvo išsižiojusi, ar pjūvis siekė kaulą negalėjo atsakyti, bet žaizdą medikai susiuvo. O vaikinai vis nenurimo, vis kalbėjo ką reikia paimti, Andrius kalbėjo apie televizorių, klausė savo draugų ar jiems nereikia televizorius, o kai niekam jo nereikėjo televizorių metė į žemę, o jam neskilus jį pakėlė ir metė į G. G., o pastarasis jį nustūmė rankomis, po ko jis suskilo, sudužo, televizorius senesnio modelio, bet jį vertina 200 litų, jis buvo geras, veikė puikiai, buvo saugotas, prižiūrėtas. Visą laiką, nors jau buvo stipriai sumušę, prašė pinigų, sakė jei neduosiu pinigų pastarąjį nužudys, Andrius sakė, kad išmėsinės, išdarinės kaip kiaulę, paršą, draugams paminėdamas „ar žinot kaip aš moku mėsinėti“. Daugelio žodžių neįsidėmėjo, viskas labai vyko greitai. Žemasis vaikinas prijungė arbatinio laidus prie pirštų ir norėjo jungti į rozetę, bet staiga persigalvojo ir nebejungė. Po ko Andrius paėmė savo atsineštą taburetę ir trenkė į galvą ties pakaušiu, pasipylė kraujas. Vienas iš nepažįstamų vaikinų pasakė „einam iš čia“, vaikinai apsisuko ir išėjo lauk, o Andrius, būdamas bloko bendrame koridoriuje norėjo grįžti į kambarį, bet jo draugai jam nebeleido, jį sulaikė. Tada išėjo vaikinai lauk. Andrius grįžęs nebuvo, galimybės tą vakarą išsikviesti pagalbos neturėjo, kadangi iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną, langai buvo uždaryti, bloko durys taip pat buvo užrakintos, o pats neturėjo jėgų nueiti iki durų ir jas atrakinti ar šaukti pagalbos. Bijojo, kad nukraujuos nepasiekęs gydymo įstaigos, ant pakaušio uždėjo rankšluostį ir įsirėmė į pagalvę, kad sustabdyti kraujavimą. Bandė stotis, bet jėgų visiškai neturėjo, buvo labai silpnas, o atsigulęs prarado sąmonę, prabudo ryte, apsiprausė truputį ir pats nuėjo iki savo darbo esančio netoli Klaipėdos baldų, kad prasinešti dėl nutikusios nelaimės, o įmonės meistras nuvežė į universitetinę ligoninę. Po to įvykio namuose nemiegojo, bijo, kad gali sugrįžti Andrius su draugais ir jį nužudyti, į butą daugiau nebegrįš. Vienas iš vaikinų pagrobė plaukų kirpimo mašinėlė 40 litų vertės. Dėl sugadintų durų žalos nurodyti negalėjo, nes dar neremontavo, kiek kainuos, nežinojo, dėl ši įvykio jam bendrai padaryta 440 litų žala, bet tyrimo eigoje pateiks civilinį ieškinį turtinės bei moralinės žalos atlyginimui. Moralinei žalai reikšiu 10000 litų sumai. Vaikinai, versdami kambarį, spintoje rado rankinę, kurioje buvo kelios nuotraukos, pasas, Sodros pažymėjimas, banko kortelės „SEB“, „DANSKE“, kas paėmė banko korteles, atsakyti negali, neprisimena, vienas iš vaikinų reikalavo pasakyti PIN kodus, juos užrašant ant lapelio, gąsdino panaudosiantys fizinį smurtą. Jis jau tuo metu realiai bijojo dėl savo gyvybės, todėl nesipriešino dėl PIN kodų užrašymo. Žinojo, kad „SEB“ banko kortelėje yra likutis su minusu keliems tūkstančiams, o „Danske“ banko sąskaita taip pat buvo tuščia. „SEB“ banko kortelės PIN kodą žinojo tiksliai, o „Danske“ PIN kodą užmiršo susiklosčius tokiai situacijai, su šia kortele beveik nesinaudodavo. Sutinko duoti sutikimą tikrinti sąskaitas, bei gauti vaizdo įrašus iš bankomatų. Kai parašė PIN kodus, Andrius pasakė, kad jei meluos apie kortelių likučius ir ras pinigų tada tikrai nupjaus pirštą, į bankomatą išėjo žemasis vaikinas, namuose pasiliko Andrius su kitu vaikinu, aukštesniu, stambesniu, o jie laukė skambučio žemojo vaikino skambučio apie sąskaitos likutį, bet vaikinas netrukus pats parėjo, korteles padėjo kambaryje ant spintelės. Negalėjo atsakyti ar kas iš su juo buvusių vaikinų ėjo į lauką pasitikti žemesniojo vaikino ar ne, nes buvo labai įbaugintas, nebuvo suinteresuotas stebėti vaikinų, galvojo tik apie save, savo gyvybę, būdamas blaivus ir blaiviai mastydamas puikiai suvokė, kad šis vakaras gali baigtis mirtimi, o dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo apsiginti, apginti savęs nebūtų galėjęs, nes jų buvo trys, o jis buvo vienas, jų jėgos visapusiškai nelygios. Beverčiant kambarį Andrius rado peilį juoda rankena, su dėklu rūžavos - morkavos spalvos, su kuriuo ir bandė pjauti ties riešu, perpjovė pirštą, kišo į nosį, jo vertė su dėklu 20 litų, po įvykio šis peilis dingo, galimai jį pasiėmė Andrius kaip įrodymą, siekiant paslėpti įkalčius. Taip pat norėjo paminėti, kad ieškant kambaryje daiktų buvo rastos replės, kuriomis žemasis vaikinas suspaudė pastarojo dešinės rankos pirštą, arba vidurinį ar rodomąjį, žymių neliko, tiksliai neprisimena kurį iš pirštų, patraukęs reples nuo rankos suspaudė dešinės kojos antrąjį pirštą jį nubrozdindamas. Reples po visko išsinešė iš buto, dėl jų padaryta 10 litų turtinė žala. Andrius arba aukštesnis vaikinas paėmė plaukų kirpimo mašinėlę, kuri buvo padėta ant spintelės viršaus, žemasis vaikinas jos negalėjo matyti dėl savo žemo ūgio, o kuris iš vaikinų paėmė, negali atsakyti. Nė vienam iš šių vaikinų nebuvo skolingas, nei kaimynui Andriui nei kitiems nepažįstamiems vaikinams. Dėl kokių priežasčių jie taip pasielgė nežino. Taip pat ankščiau nesakė, kad Andrius nepilnai užvirintą virdulyje buvusį vandenį supylė ant jo ties krūtine- kaklu, po to ir trenkė virduliu į galvą. Savo peilį atpažino juodos spalvos kotu, morkinės spalvos dėklu, kadangi peilį buvo pirkęs pats, juo naudojosi ilgiau nei 2 metus, jį atpažino pagal sulūžusį dėklą, nulaužtą geležtės priekį, bei išlūžusį koto galą, reples atpažino kaip savo, nes jas buvo pirkęs pats, jas turėjo neilgai, bet jos buvo reikalingos kasdieniams darbams, pilkai raudonos spalvos, jas atpažįsta iš bendrų bruožų. Plaukų kirpimo mašinėlę atpažįsta pagal bendrus pažymius bei uždėtą gumą ties kirpimo antgaliu. Šie daiktai jo, o jiems atsiradus, žala dėl jų nepadaryta. Sulaužytas duris suremontavo buto šeimininkas, jis pirko spyną, bei kitas reikiamas detales, sudaužytas televizorius taip pat priklausė buto šeimininkui A. J.. Kalbant apie sumušimą negali konkrečiai atsakyti ar Andrius smogė kėde į galvą, kadangi akistatos metu jis neigė, o stengiantis prisiminti kas sudavė kėde į galvą pradėjo maišytis, todėl nėra garantuotas dėl Andriaus suduodamo šio smūgio, smūgį sudavė iš trijų buvusių vaikinų, bet kuris iš jų įvardyti konkrečiai negalėjo. Grasinimą susidorojimu suprato kaip realų, kadangi įrėmus peilį į ranką, bei mosikuojant peiliu aplink jį buvo išsakyti žiaurūs žodžiai, kuriais minėjo pastarąjį išmėsinėsiąs, tą vakarą realiai suprato, kad grasinimai yra realūs, labai bijojo dėl savo gyvybės. Kaip kitaip galima suprasti grasinimą jei perpjovė pirštą, peilį kišo į nosį, mušė be gailesčio, naudojo reples ir kitais veiksmais žalojo, tyčiojosi. Jis kitaip niekaip negali apibūdinti grasinimo.Parodė, kad , kad į jo namus Taikos pr. 9b atvažiavo V. K. mama A. K., kuri gailėjo susiklosčiusios situacijos, bei atsiprašė sūnaus vardu, už šį įvykį pasiūlė 500 litų sumą moralinei žalai, kadangi jis nėra žmogus, kuris laiko pyktį, o kai jo nuoširdžiai atsiprašė nusprendė atleisti V. K. paimdamas 500 litų sumą, todėl V. K. atžvilgiu žala jam nepadaryta, jis atsiprašė, žalą atlygino, jam atleido. Taip pat norėjo paminėti, kad telefonas jam grąžintas, dėl jo pretenzijų taip pat neturi, žala nepadaryta, dėl replių, peilio, plaukų kirpimo mašinėlės taip pat žala jam nepadaryta, nes daiktai grąžinti. O dėl sugadintų durų, bei sudaužyto televizoriaus žala padaryta ne jam, o buto šeimininkui A. J.. Dėl šio įvykio reiškia 9500 litų sumai, kuria parašė priteisti iš Andriaus bei žemojo vaikino R. A.. Daugiau papildymų neturi. (I.t. b.l.34-37, 39-41, 42-44).
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad G. G. nuomojosi kambarį, esantį Taikos pr. 42-9b, priklausantį (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jam pranešė komendantė. Praėjus maždaug savaitei po įvykio nuvažiavo į minėtą butą ir pamatė, kad yra išlaužtos durys, kruvina lova, sudaužytas jam asmeniškai priklausęs, maždaug 2007 metų 200 Lt vertės televizorius ir išmėtyti daiktai. Daugiau apie įvykį nieko nežino, į įvykio aplinkybes nesigilino. Buto remontas kainavo apie 150 Lt. Reikėjo pakeisti durų spyną, kuri kainavo 100 Lt ir 50 Lt meistro paslaugos. Iš viso žalos buvo padaryta už 350 Lt. Žala neatlyginta. Buto remontą atliko pats, todėl už darbą atlyginti neprašo. A. Š. anksčiau taip pat nuomojosi kambarį, kuriame gyveno G. G. ir už nuomą visada atsiskaitydavo.
Liudytoja L. Č. parodė, kad kaltinamuosius R. A. ir V. K. pažįsta, nes jie yra jos kaimynai, o A. Š. yra mačiusi tik vieną kartą. Kažkurios dienos vakare, tiksliai įvykio datos neprisimena, apie 19-20 val. visi trys kaltinamieji atėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kaltinamieji buvo išgėrę, tai suprato, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, tačiau jie atsinešė dar alaus. Prisimena, kad susėdus prie stalo kaltinamasis A. Š. iš striukės kišenės išsitraukė peilį, reples, kirpimo mašinėlę ir padėjo daiktus ant stolo. Kadangi namuose buvo mažų vaikų, ji peilį ir reples padėjo ant sekcijos, kaip kirpimo mašinėlė atsirado prie televizoriaus, ji nežino. Iš kur tos replės ir peilis, neklausė. Apie 22.00 val. vaikinų paprašė išeiti, kadangi norėjo paguldyti vaiką miegoti. Išeidami, daiktų kaltinamieji nepasiėmė, nes turbūt pamiršo. Kitos dienos ryte V. K. buvo atėjęs pasiimti savo pas ją paliktų daiktų, konkrečiai rūbų, ir po to ji jo nebematė, sutikusi nebuvo. Daiktus, kuriuos A. Š. tą vakarą išsitraukė iš kišenės, t.y. peilį, reples, kirpimo mašinėlę, ji po savaitės atidavė ikiteisminio tyrimo tyrėjai.
Liudytoja R. P. parodė, kad ji yra ikiteisminio tyrimo tyrėja. Šioje byloje ji surinko visą medžiagą, vykdė apklausas, įskaitant ir kaltinamųjų, atliko įvykio vietos apžiūras. Pamena, kad kaltinamieji parodymus davė aplinkybes pasakodami patys ir atsakydami į papildomus jiems užduodamus klausimus. Duoti parodymai kaltinamiesiems buvo perskaityti garsiai ir nuosekliai, po duotais parodymai kaltinamieji pasirašė. Kaltinamasis A. Š. kaltės nepripažino, sakė, kad nusikaltimą darė V. K. ir R. A.. Apklausose gynėjai nedalyvavo. Kaltinamieji sutiko duoti parodymus be gynėjų, pasirašė protokolą dėl gynėjo atsisakymo. Jei jie būtų prašę advokatų, apklausa būtų buvusi atidėta. Pamena, kad R. A., duodamas parodymus, teigė, kad jam paskambino V. K., pasiūlė susitikti ir padėti draugui. Susitikus sakė, kad reikia nueiti tam tikru adresu „išmušti“ skolą. Tuo tarpu V. K. teigė, kad skolą pasiimti norėjo A. Š.. Pasakojo kaip jie įėjo pas nukentėjusįjį G. G., sakė, kad visi kartu išlaužė duris trankydami jas kumščiais ir spirdami koja. Nepamena, ko jie ieškojo bute. Nepamena, ar buvo kalba apie statybinius įrankius. Kaltinamasis R. A. sakė, kad iki susitikimo su kitais kaltinamaisiais vartojo alkoholį, tai patvirtino ir V. K.. Susitikę dar gėrė ir nusprendė eiti į butą. A. Š. neigė vartojęs alkoholį, tačiau pagal V. K. ir R. A. parodymus buvo galima suprasti, kad A. Š. taip pat galėjo būti neblaivus. Kadangi nekilo jokio įtarimų, jog kaltinamieji gali būti neblaivūs, girtumas nebuvo tikrintas. Ar tarp R. A. ir V. K. apklausų buvo prieštaravimų negali atsakyti.
Iš 2013-10-08 papildomos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas Taikos pr. 42-9b, Klaipėdoje (T.1. b.l. 5-23).
Iš 2013-10-10 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog G. G. iš jam pateiktų atpažinti 3 asmenų atpažino R. A., kaip vieną iš trijų asmenų, kurie 2013-10-06 apie 20.00 kartu su jo kaimynu A. Š. įsilaužė į jo butą (T.1. b.l. 64-68).
Iš 2013-10-11 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad užfiksuota, jog G. G. iš jam pateiktų atpažinti 3 asmenų atpažino V. K., kaip vieną iš trijų asmenų, kurie 2013-10-06 apie 20.00 val. kartu su jo kaimynu A. Š. įsilaužė į jo butą (T.1. b.l. 69-73).
Iš 2013-11-13 specialisto išvados Nr. 30-19-ISI-1161 matyti, kad nuo baltos kėdės ir nuo televizoriaus nuimti pirštų pėdsakai yra paklikti A. Š. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1. b.l. 29-33).
Iš 2013-10-08 specialisto išvados Nr.G2201/13(03) matyti, kad G. G. padaryti kūno sužalojimai nežymaus sveikatos sužalojimo masto, o kaukolės skliauto išorinės plokštės lūžis vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutikdymą ( 1 T., b.l. 49-55).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 305,80 Lt. civilinį ieškinį dėl G. G. gydymo išlaidų (t. 1 b.l. 58-60).
Iš „SEB“ banko operacijų departamento pažymos matyti, kad G. G. banko kortelė buvo panaudota ( 1 T. b.l.76-77).
Iš 2013-11-25 CD su apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis matyti, kad G. G. kortele naudojasi R. A. (1T. b.l. 78-81).
Iš 2013-10-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pateiktas lombarde užstatytas G. G. telefonas ir telefono priėmimo kvitas (1 T., b.l. 89-90).
Iš 2013-10-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas G. G. telefonas ,, Nokia 100“, IMEI nr. 358348054548202 ( T.1, b.l. 91-94).
Iš pakvitavo matyti, kad G. G. grąžinta jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ (t. 1 b.l. 95)
Iš 2013-10-15, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad L. Č. pateikė plaukų kirpimo mašinėlę, peilį, kuriuos atsinešė A. Š., V. K. ir R. A. pas ją į namus ir kurie pagrobti iš nukentėjusiojo G. G. buto (T. 1., b.l.103-106)
Iš 2013-11-12 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusysis atpažino savo peilį ir reples (T. 1, b.l. 107-113).
Iš pakvitavimo matyti, kad G. G. grąžinta jam priklausantys plaukų kirpimo mašinėlė, replės, peilis su dėklu nesugadinti, žala nepadaryta (t. 1 , b.l. 114).
Iš A. J. pareikšto ieškinio matyti, jog dėl įvykio metu patirtų nuostolių jis reiškia 350 Lt. civilinį ieškinį (t.1, b.l. 123).
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, kad nukentėjusysis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, vienodus, logiškus parodymus, kuriuos iš esmės patvirtino aptarti kaltinamųjų R. A. V. K. ir A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos A. Š. patvirtino ir akistatos su G. G. metu ( t 2, b.l. 41-42), taip pat dalinai – ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo, be konkrečių jo atžvilgiu panaudotų atskirų kaltinamųjų smurtinių veiksmų, t.y. sužalojimo kiekį, lokalizaciją, sunkumą patvirtina aptarta specialisto išvada. Tai, kad kaltinamieji atliko aptratus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu bendrininkų grupe, panaudojant nukentėjusiojo kankinimui įvairias priemones - reples, peilį, įpjaunant nukentėjusiajam pirštą bei grasinant nupjauti ranką, sužaloti nosį, atliekant daugybinius kūno sužalojimus tiek fizinio kontakto metu, tiek ir trenkiant nukentėjusiajam iš televizoriaus, kėdės, akivaizdu. Visi minėti veiksmai buvo atlikti aptartais visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmasi, kiekvienam suduodant nukentėjusiajam įvairų smūgių skaičių, panaudojant peilį, reples ir atliekant kitus kaltinine nurodytus veiksmus. Teismui nekelia abejonių, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, tame tarpe panaudojant peilį, reples ir kitus smurtinius veiksmus buvo nukreiptas siekiant išgauti iš nukentėjusiojo pinigus, nes būtent pinigų ir buvo reikalaujama visų smurtinių veiksmų atlikimo metu. Šiuos veiksmus kaltinamieji atliko bendrai, įsibrovę į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą, išlauždami nukentėjusiojo buto duris. Kaltinamųjų parodymus, kad jie durų nelaužė tikslu patekti į butą, o siekis buvo kad galbūt nukentėjusiajam nutiko kažkokia nelaimė, teismas vertina kaip pasirinktą nuo pareikšto kaltinimo gynimosi būdą ir tokiais parodymais netiki, nes bylos duomenimis, pačių kaltinamųjų parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog kaltinamųjų ir nukentėjusiojo iki įvykio nesiejo jokie santykiai, išskyrus A. Š., kuris retsykiais bendraudavo su nukentėjusiuoju bet tuo pačiu buvo nepatenkintas nukentėjusiojo gyvenimo būdu. Kad į butą pas nukentėjusįjį R. A. V. K. ir A. Š. pateko plėšimo tikslais, įrodo visų kaltinamųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nuoseklūs ir kryptingi kaltinamųjų veiksmai siekiant išgauti iš nukentėjusiojo turtą ar kitas materialines vertybes. Akivaizdu ir tai, jog būtent todėl, kad nepavyko iš nukentėjusiojo išgauti pinigų ar kitų materialinių vertybių ar priversti G. G. jų pasiskolinti, R. Š. ir apieškojo G. G. butą, rūbuose surado G. G. vardu išduotas banko mokėjimo korteles, išgavo jų PIN kodus. Kaltinamojo R. A. parodymus, kuriuos patvirtino V. K. bei A. Š., o taip pat ir G. G. parodymai dėl neteisėto G. G. vardu išduotų elektroninių mokėjomo priemonių įgijimo bei laikymo, o taip pat dėl neteisėto finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimo bei atlikimo, patvirtina CD ir fotonuotraukų apžiūros protokolas, AB SEB banko pažyma, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas. Taip pat nukentėjusiojo G. G., A. J. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino A. Š., R. A. bei V. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, nustatyta, kad būtent A. Š., pagriebęs televizorių, metė jį į žemę, o jam nedužus, pakėlė ir metė į nukentėjsuįjį, taip sudaužydamas televizorių, sugadino svetimą 200 Lt. vertės turtą. Ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji nurodė, jog prieš įvykį buvo vartoję alkoholio, R. A. nurodė, jog jam ir reikėjo pinigų, nes norėjo dar nusipirkti alaus, V. K. ir A. Š. taip pat ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jie prieš įvykį buvo vartoję alaus. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji atrodė neblaivūs. Vertinant kaltinamųjų parodymus dėl jų neblaivumo įvykio metu, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji, siekdami sušvelninti savo padėtį ir siekdami švelnesnės bausmės už įvykdytas nusikalstamas veikas, pakeitė parodymus dėl girtumo įvykio metu, tačiau būtent akivaizdu, jog kaltinamųjų veiksmus įtakojo jų neblaivumas įvykio metu, pasireiškęs ypatingu žiaurumu nukentėjusiojo atžvilgiu ir kaip nurodė A. Š. , kad pinigų ir buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo, nes trūko alaui.
Tokiu būdu, teismas laiko pagrįstu bei įrodytu, jog R. A., V. K. ir A. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Repsublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, R. A. ir pagal Lietuvos Repsublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnuio 1 dalį, A. Š. ir pagal Lietuvos Repsublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamas veikas A. Š., R. A. bei V. K. įvykdė būdami neblaivūs, nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2d., įvykdė dar ir bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojinumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, kiekvieno jų indėlį nusikalstamų veikų padarymo metu. R. A. anksčiau teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, dvi apysunkias nusikalstamas veikas (LR BK 11 str. 4d., 5d.), išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nedirba, todėl jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas už visas įvykdytas nusikalstamas veikas. V. K. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 5d. ), teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, nedirba. Jam skirtina bausmė, numatyta sankcijoje už įvykdytą nusikaltimą – laisvės atėmimas. A. Š. teitas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, įvykdė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str. 5d., 12 str.), išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nedirba, padarytos nusikalstamomis veiokomis žalos neatlygino, tad jam skirtina bausmė už nusikaltimą – laisvės atėmimas, už baudžiamąjį nusižengimą – areštas.
Bausmių dydį apsprendžia kaltinamųjų asmenybės, kiekvieno jų indėlis nusikalstamų veikų padarymo metu, kaltinamųjų A. Š., R. A. bei V. K. asmenybės.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys 350 Lt. sumai, jis nurodė, kad televizorius, kuris nepataisomai sudaužytas įvykio metu buvo jo asmeninė nuosavybė, jo vertė 200 litų, taip pat jis už asmenines lėšas pakeitė buto spyną ir pirko priemones remontui, kas jam kainavo 150 Lt. Kadangi patį remontą po įvykio bute atliko UAB „Taurvita“, jis neprašo priteisti už remontą. A. J. pareikštas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas, naudoto veikiančio televizoriaus vertė atitinka rinkos kainoms, todėl ieškinys tenkintinas. Priteistina 200 Lt už televizoriaus sudaužymą iš A. Š., o 150 Lt. – solidariai iš A. Š., V. K., R. A..
Teritorinės ligonių kasos pateikė ieškinį dėl G. G. gydymo išlaidų 305,80 Lt. sumai. Pareikštas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas gydymo paslaugų išrašu (t. 1 b.l. 58-59, 60), todėl tenkintinas, priteistinas solidariai iš V. K., A. Š., R. A..
Nukentėjusysis G. G. pareiškė civilinį ieškinį 9500 Lt. sumai neturtinei žalai atlyginti. LR BPK 109 str. numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamam ar kaltinamam asmeniui civilinį ieškinį. LR CK 6.250 straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. G. G. nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo ilgą laiką gydomas, visą mėnesį negalėjo dirbti, jam svaigsta galva, sumažėjo bendravimo galimybės, kadangi dėl savo išvaizdos po sumušimo vengė išeiti į viešumą, persekioja patirto įvykio metu žiaurumo vaizdiniai, bijo dėl savo sveikatos ateityje, pakeitė gyvenamąją vietą, nes dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų nebegalėjo gyventi savo gyvenamojoje vietoje. Teismas, vertindamas G. G. įvykio metu patirtą ilgalaikį fizinį skausmą, jo dėl kankinimo įvykio metu patirtus dvasinius išgyvenimus – t.y. tiek įvykio metu, tiek po įvykio, jo abejones dėl galimybės išgyventi, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su įvykiu, kadangi bijojo pasirodyti viešumoje, patirtą dvasinis sukrėtimą dėl nukentėjusiojo ilgalaikio žeminimo, daro išvadą, jog 9500 Lt. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, teisingas, tenkintinas, priteistinas solidariai iš V. K., A. Š., R. A..
Vadovaujantis LR BK 72 str., dvidešimt du litai aštuoniasdešimt trys centai, paimti iš V. K. ir įnešti į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę sąskaitą (t. 2 b.l.11), konfiskuotini.
CD laikmeną (t.1 b.l. 79) , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį - dvejiems (2) metams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį - dvejiems (2) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę ketverius (4) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti trejiems (3) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimi, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, paskirtąją bausmę ir bausmę, paskirtą 2013-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę trejus (3) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-10 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteisti :
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį - trisdešimčia (30) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę –trejus (3) metus šešis (6) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose. Iki nuosprendis įsiteisės, palikti kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje pareikštą nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį 350 Lt. sumai tenkinti. Priteisti 200 Lt už televizoriaus sudaužymą iš A. Š., o 150 Lt. – solidariai iš A. Š., V. K., R. A..
Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl G. G. gydymo išlaidų 305, 80 Lt. sumai tenkinti, priteisti solidariai iš V. K., A. Š., R. A..
Nukentėjusiojo G. G. pareikštą civilinį ieškinį 9500 Lt. sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinti, priteisti solidariai iš V. K., A. Š., R. A..
Vadovaujantis LR BK 72 str., dvidešimt du litus aštuoniasdešimt trys centus, paimtus iš V. K. ir įneštus į Klaipėdos apskrities VPK depozitinę sąskaitą (t. 2 b.l.11), konfiskuoti.
CD laikmeną (t.1 b.l. 79) , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.