- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2-2723-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12492-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Zita Ragauskaitė
išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei pagal atsakovės K. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl išlaikymo dydžio vaikams padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18388-775/2014 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais (p.5), ir nustatyti, ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką ( b.l.5)
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. B. ir (duomenys neskelbtini) duktė M. B.. 2014 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18388-775 santuoka nutraukta - teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų R. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. B., vaikų išlaikymui iš atsakovo nustatyta kasmėnesinė 400 Lt suma. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią teismas patvirtino sprendimu, susitarė, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais bet kada, nenustatant konkrečių dienų, bet konkretų laiką derinant su K. B. iš anksto. K. B. išvykstant už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikui, reikalingas ieškovo rašytinis sutikimas. Tačiau nenustačius konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir varžo ieškovo galimybes bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, palaikyti artimus ir betarpiškus ryšius, kas pažeidžia tiek ieškovo, tiek nepilnamečių vaikų teises. Su nepilnamečiais vaikais norėtų matytis nuolat, bei didžiųjų švenčių proga ir vasaros atostogų metu, kur nevaržomai galėtų vykti su jais į kitus Lietuvos miestus ar užsienį, lankytis ieškovo tėvų namuose. Nors po santuokos nutraukimo atsakovė pasiprašė leisti gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį jis moka visus mokesčius bei komunalinius patarnavimus, ieškovui išėjus gyventi į kitą būstą bendravimo su vaikais tvarkos nepavyksta suderinti, nes atsakovė suranda įvairių priežasčių, kaip netikėtai atšaukti suplanuotus susitikimus. Tokiu būdu atsakovė ne tik varžo ieškovo asmeninį gyvenimą bei ir sujaukia ieškovo ir nepilnamečių vaikų planus, išbalansuoja gyvenimo būdą. Nuolatinis nuomonės keitimas, ieškojimas priežasčių kaip išvengti ieškovo bendravimo su vaikais - tai nėra tinkamas vaikų auklėjimas, vertybių ir šeimos sampratos jiems diegimas. Mano, jog tam, kad nenutruktų ieškovo ryšiai su nepilnamečiais vaikais, yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kilusios problemos dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau šiuo metu faktiškai visi klausimai išsisprendžia, sutinka, kad bendravimo su vaikais tvarka būtų nustatyta, pagal šalių pateiktą taikos sutartį, kuri nebuvo tarp šalių pasirašyta nesutarus išlaikymo vaikams sumos. Supranta, kad vaikus išlaikyti reikia, tačiau mano, kad prašoma išlaikymo suma yra per didelė. Įvertinęs savo finansines galimybes ir vaikų poreikius sutiktų mokėti vaikų išlaikymui po 150 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kadangi ši tvarka nėra pakankamai tiksli, neužtikrina prioritetinių vaikų interesų. Atsakovė pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašo patvirtinti ieškovo ir nepilnamečių vaikų R. B., M. B. bendravimo grafiką pagal atsakovės nurodytą bendravimo grafiką, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 18388-775/2014 dalį, kur nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams M. B. kiekvienam teikia išlaikymą po 115 Eur per mėnesį ir priteisti iš ieškovo M. B. išlaikymą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki R. B. ir M. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad sutinka pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 18388-775/2014 dalyje dėl M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (p. 5), ir nustatyti M. B. ir nepilnamečių vaikų R. B., M. B., bendravimo tvarką, pagal jos siūlomą variantą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18388-775/2014 buvo susitarta, jog ieškovas sūnaus ir dukters išlaikymui kas mėnesį kiekvienam skirs po 115 Eur. Tokia pinigų suma buvo sutarta su ieškovu, nes ieškovas pažadėjo iki vaikai taps pilnamečiai arba atsakovė gaus socialinį būstą, leisti gyventi bute (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat mokės už butą komunalinius mokesčius. Kuomet ieškovas 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, sužinojo, kad už butą, (duomenys neskelbtini) yra įsiskolinimas. Taip pat ieškovas turėdamas raktus, esant atsakovei darbe, o vaikams ugdymo bei mokymo įstaigose atvyksta į butą. Ieškovas nepaisė prašymo nesilankyti bute, taip pat grasino prisiteisti už buto išlaikymą sumokėtus pinigus. Jausdama nuolatinį psichologinį spaudimą dėl ieškovo elgesio, išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Kas mėnesį už butą moka 250 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Butą išsinuomojo tame pačiame mikrorajone, kad sūnui būtų patogu lankyti mokyklą, o dukrai darželį. Nuo išlaikymo priteisimo momento, nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo. Išlaidos maistui, drabužiams, mokyklai, komunalinių mokesčių mokėjimui padidėjo. Prieš daugiau kaip du metus (R. tuo metu lankė darželį) skirta išlaikymui 115 EUR) suma nepakankama patenkinti šiandien esančius vaikų poreikius. Didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos už komunalines paslaugas bei išlaidos maistui. Vaikai turi atskirą kambarį, jiems suteiktos geros gyvenimo, mokymosi ir ugdymo sąlygos. Vaikų išlaikymui atsakovė kartais turi skirti ir daugiau pinigų, nes būna neplanuotų išlaidų. Ieškovo ne kartą buvo prašoma padidinti išlaikymo sumą, tačiau pastaruoju metu ieškovas ne tik, kad nepadidina išlaikymo, tačiau nepadengia susidariusio 300 EUR įsiskolinimo. Apie vaikų poreikius, gyvenimo sąlygas, išlaidas, ieškovas yra informuojamas nuolat. Lankydamasis bute, kuriame su vaikais gyveno atsakovė, matė, kad buities sąlygos tik minimalios, tačiau gera valia papildomai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Būtini R. B. ir M. B. poreikiai per mėnesį vidutiniškai siekia kiekvienam po 380 eurų, kurių didžiąją dalį padengia atsakovė, o ieškovas prisideda minimaliai. Reikalavimas padidinti išlaikymo dydį yra susijęs būtent su padidėjusiais sūnaus ir dukters poreikiais ir tuo, kad ieškovo faktiškai teikiamas išlaikymas yra nepakankamas. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-06-22 nutarimu Nr. 644, padidino minimalią mėnesinę algą iki 380 EUR. Nutarimas įsigaliojo nuo 2016-07-01. Ieškovas yra darbingas todėl privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tam, kad jie taptų visavertėmis asmenybėmis. Tam, kad patenkinti vaikų poreikius ir užtikrinti jų gyvenimo bei mokymosi sąlygas atsakovei padeda artimieji, nes ieškovo teikiamas išlaikymas nepakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytą R. B. ir M. B. ieškovo skirta išlaikymo suma turėtų būti didintina kiekvienam iki 180 EUR per mėnesį.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutinka su bendravimo su vaikais tvarka nustatyta šalių surašytoje, bet nepasirašytoje taikos sutartyje, tačiau nesutinka su joje nurodyta išlaikymo suma vaikams. Nurodė, kad vaikų poreikiai yra ženkliai didesni, o ieškovas turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikams nors oficialios pajamos mažos. Ieškovo materialinė padėtis yra gera, jis turi turto kurį nuomoja ir už jį gauna pajamas, be to ieškovas yra darbingas, turi galimybę įsidarbinti ir uždirbti vaikų išlaikymui. Sūnus lanko užsiėmimus, groja gitara, lanko gamtininkų būrelį, kovos menų būrelį, kurie yra mokami. Kiekvieną dieną maistui duoda apie 2 eurus, taip pat nemažai pinigų skiriama maistui namuose, nes vaikai yra valgūs. Darželis per mėnesį kainuoja apie 60 eurų. Šiuo metu su vaikais nuomojasi butą, todėl reikia mokėti komunalinius mokesčius, nuomą.
Institucija pateikė išvadą byloje (1 t., b. l. 145-147), kurioje nurodė, kad M. B. ir K. B. šeimos nėra įrašytos į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriui šeima žinoma nuo 2016-12-27 kai skyriuje buvo gauti Kauno apskrities VPK KP NVRS pranešimai apie galimo smurto artimoje aplinkoje liudytojais tapusius M. B. ir R. B.. 2016-12-27 skyriuje buvo gautas ir K. B. prašymas išduoti nepilnamečiams vaikams nukreipimus psichologo konsultacijoms. 2016-12-28 M. B. ir R. B. buvo nukreipti į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą“ dėl psichologų konsultacijų. 2017-01-06 ir 2017-01-12 skyriuje gauti ieškovo M. B. pareiškimai, kuriuose nurodoma, jog jam yra sudaromos kliūtys bendrauti su nepilnamečiais vaikais. 2017-01-12 atsakovė K. B. pateikė paaiškinimą dėl ieškovo pareiškimuose nurodytų aplinkybių, ir neigė, jog nesudaro sąlygų ar savo kokiais nors veiksmais trukdo nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu. 2017-01-11 skyriuje apklausiamas R. B. neišsakė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog motina trukdytų tėvo bendravimui su vaikais. Nepilnametis nurodė, kad nori bendrauti su tėčiu, tačiau pageidauja, kad jo apsilankymai tėvo namuose būtų trumpalaikiai. 2017-01-31 M. B. išsiųstas atsakymas. 2017-01-17 skyriuje gauti vaikų ugdymo ir gydymo įstaigų pranešimai apie vaikų ugdymą ir sveikatą. Iš byloje esančių duomenų bei R. B. apklausos matyti, kad ginčas tarp šalių kyla dėl bendravimo su vaikais dažnumo ir formos. Šalys pripažįsta, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais. Minimalus bendravimas ir minimali bendravimo tvarka gali būti nustatyta tik tuo atveju, jei yra surinkta pakankamai duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas su vaikais neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Nustatant ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, tikslinga atsižvelgti į vaikų amžių, dienotvarkę, formalų ir neformalų ugdymą. Rekomenduoja nustatyti konkrečią ir griežtai struktūrizuotą vaikų bendravimo tvarką su tėvu. Tai padėtų išvengti tėvų tarpusavio konfliktų bei bendravimo tvarkos interpretacijų. Šalims nėra kažkokiomis priemonėmis ribojama galimybė bendrauti, tad jausdami poreikį ir būtinybę tėvai gali dalintis informacija, kuri susijusi su vaiku, sudaryti sąlygas bendrauti tėvui su vaikais, kitu laiku nei bus numatyta teismo sprendime. Dėl priteistų išlaikymo lėšų padidinimo, nurodė, kad būtinų M. B. ir R. B. vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis bei vaikų poreikiai. Jeigu atsakovo turtinė padėtis labai sunki, net atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).
Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad išlaikymo suma po 190 Eurų yra pagrįsta. Vaikai turi būti visapusiškai ugdomi ir negali apsiriboti tik minimaliais poreikiais maistui ir drabužiams. Tėvų pareiga yra skirti tokį išlaikymą, kad būtų patenkintas ir neformalus vaikų ugdymas, kuris reikalauja papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateikti įrodymai – gimimo liudijimai (1 t., b. l. 5, 6) patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2014-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18388-775/2014 (b. l. 7-9) buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove K. B.. Sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad ieškovas M. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais bet kada, nenustatant konkrečių dienų, bet konkretų laiką derinant su K. B. iš anksto. K. B. išvykstant už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikui, reikalingas M. B. rašytinis sutikimas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog R. B. ir M. B. išlaikymui M. B. įsipareigoja mokėti po 400 Lt (115 Eur), viso 800 Lt (230 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalys tarėsi dėl galimybės ginčą užbaigti taikiai ir nors iš esmės taikiai ginčo išspręsti nepavyko, šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje sutarė bendravimo su vaikais tvarką. Teismo posėdžio metu abu patvirtino, kad ši tvarka būtų jiems priimtina.
Atsižvelgiant į tai, teismas bendravimo su vaikais tvarką nustato pagal šalių byloje pateiktą, parašais nepatvirtintą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė sekančiai :
Žemesnės instancijos teismas
1. Metų bėgyje tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18 val.
1.2. Vasaros metu tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį nepertraukiamai po 7 dienas, tikslią bendravimo datą pranešdamas atsakovei prieš 7 dienas. Pirmą atostogų dieną vaikus pasiimant 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 18 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką, trukmę ir planuojamą maršrutą užsienyje tėvas įsipareigoja įspėti K. B. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Šis bendravimas nekeičia atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, numatytos sutarties p. 1.
1.3. Atsakovė K. B. savo atostogų metu turi teisę su vaikais išvykti atostogų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Apie savo atostogų laiką, trukmę ir planuojamą maršrutą užsienyje atsakovė informuoja ieškovą iš anksto (SMS ar ei. paštu), ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Tokiu atveju, atostogų laikotarpiu šia sutartimi nustatyti ieškovo bendravimai su vaikais kompensuojami artimiausiomis dienomis po jų sugrįžimo.
1.4. Poriniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais:
- Šv. Kūčių dieną (12. 24 d.), vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 1 - ąją šv. Kalėdų dieną (12. 25 d.) 12 val.
- Šv. Velykų 1-ąją dieną, vaikus paimdamas dieną prieš pirmąją šv. Velykų dieną 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąja šv. Velykų dieną 15 val.;
1.5. Neporiniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais:
- Šv. Kalėdų 1-ąją dieną (12.25) nuo 12 val. iki šv. Kalėdų 2-os dienos (12.26) 18 val., vaikus pasiimant ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą nustatytu laiku;
- Pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 18 val;
1.6. Palydint neporinius Naujuosius metus vaikai bendrauja su mama.
1.7. Palydint porinius Naujuosius metus, tėvas bendrauja su vaikais paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas vaikus sausio 3 d. 18 val. į jų gyvenamąją vietą.
1.8. Tėvas M. B. ir motina K. B. įsipareigoja nekliudyti vaikams bendrauti su mama / su tėvu ryšio priemonėmis, tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su kitu iš tėvų.
1.9. Šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS ar el. paštu. Tokiu atveju šalies bendravimas su vaikais kompensuojamas artimiausiu laikotarpiu.
1.10. Atsakovė K. B. turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaikus, jeigu: vaikai serga (pagrindusi ligą nedarbingumo lapeliu). Vaikams iš anksto planuojamus renginius (darželyje, mokykloje, būreliuose ar kitur) K. B. privalo suderinti su M. B., jeigu renginių laikas sutampa su tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpiu, numatytu šioje sutartyje. Dėl šiame punkte išvardintų priežasčių neįvykęs tėvo bendravimas su vaikais nukeliamas artimiausiam laikotarpiui.
CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Išnagrinėjus bylą, teismas sprendžia, jog šalių aptarta bendravimo su nepilnamečiais tvarka užtikrina ieškovui realias galimybes bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų ugdyme. Teismo nuomone šalių pateiktas susitarimas nepažeidžia nei vienos iš šalių, bei nepilnamečių vaikų interesų, užtikrina vaikams saugų ryšį su abiem tėvais.
Šalims išaiškintina, kad be jų geranoriško bendradarbiavimo, kompromisų siekimo auklėjant vaiką nebus pasiektas rezultatas, t. y. ir toliau išliks konfliktas, kuris, tikėtina, pažeis vaikų interesus. Tuo tarpu teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje yra daugiau susijęs su priemonių, o ne rezultato klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 18388-775/2014 dalį, kur nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams M. B. kiekvienam teikia išlaikymą po 115 Eur per mėnesį ir priteisti iš ieškovo M. B. išlaikymą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki R. B. ir M. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Didesnio išlaikymo poreikį atsakovė grindžia teismui pateikta išlaikymo poreikių lentele (1 t., b. l. 88), kurioje nurodo, kad išlaidos R. B. poreikiams per mėnesį siekia 437,00 Eur, išlaidos M. B. poreikiams per mėnesį siekia 345,00 Eur.
Ieškovas su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sutiko iš dalies, nurodė, jog įmonė kurioje jis dirba veiklos nevykdo, atlyginimo jis negauna. Šiuo metu dirba taksistu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad mokosi uždirbti šiuo metu pavyksta nedaug, mano, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Nekilnojamąjį turtą nuomoja ne jis o mama, visos gautos lėšos yra skiriamos kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Visas turtas yra įkeistas, todėl jo realizuoti nėra galimybės. Įvertinęs savo materialinę padėtį bei vaikų poreikius mano, kad galėtų mokėti vaikams didesnį išlaikymą. Mano, kad šalių pateiktoje sutartyje yra nurodytos jo galimybės t. y. laipsniškai padidinti iki 140 Eur, galbūt galėtų mokėti po 150 Eur per mėnesį kiekvienam. Atsakovės prašoma išlaikymo suma po 190,00 Eurų yra ženkliai per didelė.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Pagal CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų.
Atsakovė pateikė priešieškinį ir pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kiek išleidžia vaikų poreikiams patenkinti: nurodė, kad nepilnamečiui R. B. išlaikyti per mėnesį reikia apie 437,00 Eur, o dukrai M. B. – 345,00Eur ( 1 t., e. b. l. 88). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t). Teismas sutinka, kad vaikams reikalingi sezoniniai drabužiai ir avalynė, taip pat po pamokinė veikla ir maitinimasis mokykloje bei namuose, tačiau teismas analizuodamas pateiktą vaikų poreikių lentelę daro išvadą, kad atsakovė visiškai nepagrindė išlaidų vaikams tokiose srityse kaip: 17,00 Eur mobilaus ryšio telefonui, nes mano, kad šiuo metu mokyklinio amžiaus vaiko poreikius gali užtikrinti žymiai mažesnis abonentinis mokestis per mėnesį, visiškai niekuo nepagrįstos išlaidos (kompiuteriui, muzikiniam centrui, ausinukui, kt. technikos priemonėms – 30 Eur sumoje), taip pat nepagrįstos išlaidos sportiniam inventoriui, sveikatos priežiūrai, nes vitaminai, vaistai yra įrašyti kitoje grafoje. Byloje nėra jokių duomenų apie M. B. po pamokinę veiklą, taip pat byloje nepagrįstos ir išlaidos transportui, o taip pat sumos atostogoms, bei stovykloms. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad nurodytų išlaidų dydis yra nepagrįstas, o atsakovė gaudama išlaikymą turi jį naudoti racionaliai. Atsakovė pateiktoje vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad išleidžia 250,00 Eur komunaliniams mokesčiams bei nuomai, tačiau pateikė tik nuomos sutartį. Jokių komunalinių mokesčių sumas pagrindžiančių įrodymų atsakovė byloje nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sūnus groja gitara, lanko gamtininkų būrelį, užsiiminėja kovos menais ir šioms veikloms poreikių lentelėje nurodyta 60 Eur suma, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems nepilnamečio R. B., bei nepilnametės M. B. poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, atsisakant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti po 160,00 Eur kiekvienam vaikui.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo darbo užmokestį (el. b. t 2., b. l. 5-8, t 1 b. l.189-199), nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (el. b. t 1., b. l. 187-199, t 2., b. l. 4), suponuoja išvadą, jog iš esmės tiek ieškovo, tiek ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši – atsakovės gaunamas atlygis, susijęs su darbo santykiais yra apie 700,00 Eur, ieškovo – ne mažiau 700,00 Eur (pajamos iš UAB „GHK“, darbo užmokestis pagal individualią veiklą, pajamos gaunamos nuomojant nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus). Teismas daro išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra tokia, jog kiekvienas iš tėvų turi galimybę prie vaikų išlaikymo prisidėti po 160 Eur, o atsakovė gaudama iš ieškovo 320,00 Eur vaikų išlaikymui, šias lėšas turi naudoti racionaliai, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinus poreikius (maistui, aprangai, laisvalaikiui ir kt.)
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė šioje byloje sumokėjo žyminius mokesčius už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Kadangi teismas tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, žyminio mokesčio išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.
Nei ieškovas, nei atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jų išlaidas už advokatų pagalbą patvirtinančių dokumentų, ir detalaus prašymo dėl šių išlaidų priteisimo, todėl išlaidos, susijusios su advokato pagalba byloje šalims nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo M. B. priteistinas žyminis mokestis – 12,15 Eur valstybei už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,23 €), yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną iš kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sekančiai:
1. Tėvas M. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18 val.
1.2. Vasaros metu tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną mėnesį nepertraukiamai po 7 dienas, tikslią bendravimo datą pranešdamas atsakovei prieš 7 dienas. Pirmą atostogų dieną vaikus pasiimant 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 18 val. grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie savo atostogų laiką, trukmę ir planuojamą maršrutą užsienyje tėvas įsipareigoja įspėti K. B. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Šis bendravimas nekeičia atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, numatytos sutarties p. 1.
1.3. Atsakovė K. B. savo atostogų metu turi teisę su vaikais išvykti atostogų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Apie savo atostogų laiką, trukmę ir planuojamą maršrutą užsienyje atsakovė informuoja ieškovą iš anksto (SMS ar ei. paštu), ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Tokiu atveju, atostogų laikotarpiu šia sutartimi nustatyti ieškovo bendravimai su vaikais kompensuojami artimiausiomis dienomis po jų sugrįžimo.
1.4. Poriniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais:
- Šv. Kūčių dieną (12. 24 d.), vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą 1 - ąją šv. Kalėdų dieną (12. 25 d.) 12 val.
- Šv. Velykų 1-ąją dieną, vaikus paimdamas dieną prieš pirmąją šv. Velykų dieną 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąja šv. Velykų dieną 15 val.;
1.5. Neporiniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais:
- Šv. Kalėdų 1-ąją dieną (12.25) nuo 12 val. iki šv. Kalėdų 2-os dienos (12.26) 18 val., vaikus pasiimant ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą nustatytu laiku;
- Pirmąją Šv. Velykų dieną, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 18 val;
1.6. Palydint neporinius Naujuosius metus vaikai bendrauja su mama.
1.7. Palydint porinius Naujuosius metus, tėvas bendrauja su vaikais paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas vaikus sausio 3 d. 18 val. į jų gyvenamąją vietą.
1.8. Tėvas M. B. ir motina K. B. įsipareigoja nekliudyti vaikams bendrauti su mama/ su tėvu ryšio priemonėmis, tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su kitu iš tėvų.
1.9. Šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS ar el. paštu. Tokiu atveju šalies bendravimas su vaikais kompensuojamas artimiausiu laikotarpiu.
1.10. Atsakovė K. B. turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaikus, jeigu: vaikai serga (pagrindusi ligą nedarbingumo lapeliu). Vaikams iš anksto planuojamus renginius (darželyje, mokykloje, būreliuose ar kitur) K. B. privalo suderinti su M. B., jeigu renginių laikas sutampa su tėvo ir vaikų bendravimo laikotarpiu. Dėl šiame punkte išvardintų priežasčių neįvykęs tėvo bendravimas su vaikais nukeliamas artimiausiam laikotarpiui.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 metų rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 18388-775/2014 dalį, kuria nustatyta, kad M. B. nepilnamečiams vaikams kiekvienam teikia išlaikymą po 115 Eur per mėnesį ir priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-01-09) iki R. B. ir M. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 12,15 Eur (dvylika eurų 15 ct) žyminio mokesčio valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.