Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-6142-617/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
2YT-6142-617/2022
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00419-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
V. R.
Suinteresuotas asmuo
O. C., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6142-617/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00419-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant pareiškėjui V. R.,suinteresuotam asmeniui O. C.,vertėjai Valentinai Necvetnajai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. R. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis O. C., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Č. R., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. R. mirties, mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. R., (duomenys neskelbtini)mirė tėvas Č. R.. Tėvai V. R. ir Č. R., būdami santuokoje, pastatė namą (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties tame name gyveno. Tėvas po savo sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi name, namą prižiūrėjo ir tvarkė, laikė ūkį, mokėjo mokesčius. Mirus tėvui (duomenys neskelbtini) jis palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo dokumentų galutinai sutvarkyti negali, nes tėvas po savo žmonos V. R. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Prašo pareiškimą patenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo O. C. paaiškino, kad pareiškėjas yra jos brolis. V. R., mirusi (duomenys neskelbtini), ir Č. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvai. Tėvai santuokoje pastatė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki pat savo mirties tame name gyveno. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) name liko gyventi tėvas Č. R., jis savarankiškai namą prižiūrėjo ir tvarkė visą ūkį kaip savo. Tėvų palikimo ji atsisakė, su pareiškimo patenkinimu sutinka visiškai.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad Č. R. ir V. R. ( pavardė iki santuokos – N. ) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 10 ). Pareiškėjas V. R. ( gimimo įraše – V. R. ), gim. (duomenys neskelbtini), yra Č. R. ir V. R. sūnus ( įrašo Nr. 13 ). V. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis Č. R. mirė (duomenys neskelbtini). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos 2022-04-21 pažymos duomenimis, Č. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki pat savo mirties. Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės 2021-03-10 liudijimo matyti, kad po Č. R. mirties ( miręs (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus V. R.. Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V.Pelakauskaitės 2022-03-30 liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad po V. R. mirties ( mirusi (duomenys neskelbtini)), Švenčionių rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, mirusiosios įpėdiniai palikimo nepriėmė. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis Č. R. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan. ). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvai Č. R. ir V. R. santuokoje įgijo turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat iki pat savo mirties gyveno. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas Č. R., dėl palikimo, atsiradusio po savo sutuoktinės V. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau liko gyventi tame pačiame name, kur gyveno su sutuoktine V. R. iki jos mirties ((duomenys neskelbtini)), mokėjo mokesčius, naudojosi namu ir žemės sklypu, prižiūrėjo aplinką. Kiti mirusiosios V. R. įpėdiniai palikimo, atsiradusio po V. R. mirties nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Aplinkybes, kad Č. R. priėmė palikimą atsiradusį po jo sutuoktinės V. R. mirties, patvirtina pareiškėjo ir suinteresuoto asmens O. C. teisme duoti parodymai, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai A. L. ir S. B.. Suinteresuotas asmuo O. C. teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas Č. R. po jos motinos mirties liko gyventi name, kurį tėvai pastatė santuokoje, namą prižiūrėjo ir tvarkė, ji tėvų palikimo yra atsisakiusi. Liudytojas A. L. paaiškino, kad pareiškėjo tėvų namas yra jo gyvenamojo namo kaimynystėje, žino, kad mirus pareiškėjo motinai, pareiškėjo tėvas Č. R. liko gyventi name, kuriame gyveno kartu su V. R. iki jos mirties, prižiūrėjo namą, tvarkė aplinką, kol sveikata leido laikė ūkį. Liudytojas S. B. paaiškino, kad gerai pažinojo pareiškėjo tėvus, kurie gyveno savo name (duomenys neskelbtini), ir, kad mirus pareiškėjo motinai V. R., pareiškėjo tėvas Č. R. liko gyventi name, kurį prižiūrėjo ir tvarkė kaip savo iki pat savo mirties. Esant nustatytų aplinkybių visumai yra pagrindas išvadai, kad Č. R. palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės V. R. mirties, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl teismas V. R. pareiškimą patenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. R. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. R. mirties, mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij