- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- I1-7916-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01701-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-3 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 5700 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2016-11-04 iki 2019-07-10. Nuo 2017-12-01 Šiaulių TI buvo įdiegtas ir pradėtas taikyti Dinaminės priežiūros modelis. Nuo šios dienos Šiaulių TI laikomi suimtieji buvo padalinti į dvi grupes. Vieniems buvo taikomas dinaminės priežiūros modelis, o kitiems ne. Pareiškėjui šis modelis taikomas nebuvo. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją prašydamas paskirti jį į Dinaminės priežiūros korpusą, bet jo prašymai nebuvo tenkinami. Šiaulių TI atsakymai buvo melagingi. Pareiškėjui buvo atsakoma, kad jo perkėlimui į Dinaminės priežiūros korpusą nepakanka resursų, reikia atrinkti ir apmokyti specialistus, sukurti teisinę bazę. Šie teiginiai yra melagingi, nes kelioms dešimtims nuteistųjų dinaminė priežiūra jau buvo taikoma. Pareiškėjas mano, kad jo neperkėlimo į Dinaminės priežiūros korpusą priežastis buvo tai, kad Šiaulių TI administracija jo nemėgo dėl to, kad jis nuolat laikėsi įstatymų ir taisyklių, to paties reikalavo iš Šiaulių TI administracijos. Pareiškėjo neperkėlimas į Dinaminės priežiūros korpusą buvo kerštas jam. Pareiškėjas nuo 2017-12-01 iki 2019-07-10 buvo diskriminuojamas neužtikrinant jam tokių pat teisių, kaip ir kitiems Šiaulių TI laikomiems asmenims, kuriems tuo metu buvo taikoma dinaminė priežiūra. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Seimo kontrolierius), kuris konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui tapačių teisių kaip ir Šiaulių TI laikomiems asmenims, kuriems taikoma dinaminė priežiūra, pripažintas pagrįstu. Dėl ilgalaikės diskriminacijos pareiškėjas patyrė ilgalaikių neigiamų išgyvenimų, ilgalaikį psichologinį ir dvasinį diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (89-94 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. Taip pat atsiliepime nurodė, kad suimtųjų perkėlimo į dinaminės priežiūros korpusą ir iškėlimo iš jo tvarka numatyta Šiaulių TI direktoriaus 2018-03-30 įsakymo Nr. 1/01-114 ,,Dėl suimtųjų dinaminės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriuje, kuriame nurodoma, kad suimtųjų dinaminė priežiūra vykdoma Šiaulių TI direktoriaus įsakymu priskirtose kamerose (toliau - dinaminės priežiūros korpusas) nuo Nr. 49 iki Nr. 57. Į dinaminės priežiūros korpusą skiriami suimtieji, kurių laikymas kartu nepažeistų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų atskiro laikymo reikalavimų ir kurie nėra anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgiant į Šiaulių TI direktoriaus 2018-03-30 įsakymo Nr. 1/01-114 ,,Dėl suimtųjų dinaminės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktą suimtieji iškelti iš dinaminės priežiūros korpuso už grubius arba sistemingus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus arba daromą neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems, į dinaminės priežiūros korpusą naujai paskiriami gali būti ne anksčiau nei po 6 mėnesių. Darbo metu surinktą informaciją apie suimtuosius, pastebėjimus apie psichologinį mikroklimatą korpuse ir kamerose bei kitą svarbią, naudingą informaciją APS specialistai kasdien pateikia Socialinės reabilitacijos skyriaus vyriausiajam specialistui bei laisva forma surašo ir kaupia ją elektroninėje dinaminės priežiūros korpuso duomenų bazėje.
Iš 2020-09-09 Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61/04-2188 matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais dėl perkėlimo į dinaminio korpuso kameras nesikreipė.
Nurodo, kad nesant pareiškėjo kreipimosi dėl perkėlimo į dinaminio korpuso kamerą, neturėtų būti vertinamas tariamai neteisėtas įstaigos veikimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl tapačių teisių kaip ir Šiaulių TI dinaminiame korpuse laikomiems asmenims.
Šiaulių TI laikomi suimtieji kuriems yra taikoma dinaminė priežiūra ir kurie turi galimybę tarpusavyje bendrauti buvimo ne kameroje metu. Suimtieji išleidžiami į dinaminės priežiūros korpuso teritoriją jeigu tai nesukelia konfliktinių situacijų ir neigiamai neįtakoja kriminogeninės būklės korpuse. Suimtiesiems, kuriems taikoma dinaminė priežiūra ir suimtiesiems, kuriems netaikoma, siekiama, kad suimtiesiems būtų kasdien sudaroma galimybė keturias valandas praleisti ne kameroje, tačiau ne mažiau kaip tris valandas, kurių metu skirtingose kamerose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali kartu dalyvauti užimtumo programose. Suimtieji taip pat gali dinaminiame korpuse naudotis žaidimų kambariu.
Atkreiptinas dėmesys, kad į dinaminės priežiūros korpusą skiriami suimtieji kurių laikymas nepažeidžia Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų atskiro laikymo reikalavimų ir kurie nėra anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmės. Pareiškėjui kaip ir kitiems suimtiesiems buvo taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, užtikrinamos šiame įstatyme numatytos teisės.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5700 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų nenuvedant pareiškėjo pas sveikatos priežiūros specialistus Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-10-04, tačiau neturtinę žalą patyrė laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2019-07-10. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020-08-14 (spaudas ant voko, 9 b. l.), t. y. praėjus mažiau laiko, nei treji metai iki pareiškėjo skunde nurodomo ginčo laikotarpio pradžios (2017-12-01), todėl šiuo atveju taikyti ieškinio senaties termino nėra pagrindo.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų perkėlimą į Šiaulių TI dinaminės priežiūros korpusą ir pašalinimo iš jo tvarką bei šių suimtųjų dinaminės priežiūros organizavimą ir vykdymą reglamentuoja „Suimtųjų dinaminės priežiūros tvarkos aprašas“ patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-03-30 įsakymu Nr. 1/01-114 (toliau – aprašas) (100-102 b. l.). Aprašo 4 punkte numatyta, kad į dinaminės priežiūros korpusą skiriami suimtieji, kurių laikymas kartu nepažeistų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų atskiro laikymo reikalavimų ir kurie nėra anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmės.
Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai sąlygas nustato Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 10 straipsnis. SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriuose atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo diskriminuojamas, nes laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2019-07-10 nebuvo perkeltas į dinaminės priežiūros korpusą. Iš pažymos (144 b. l.) matyti, kad pareiškėjas anksčiau yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Pagal SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus jis negali būti laikomas kartu su suimtaisiais, kurie anksčiau nėra atlikę laisvės atėmimo bausmės. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (111-112 b. l.) nurodė, kad Dinaminės priežiūros korpuse esančiose kamerose laikomi asmenys, anksčiau neatlikę su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas negalėjo būti perkeltas į Dinaminės priežiūros korpusą, kuriame laikomi suimtieji neatlikę su laisvės atėmimu susijusių bausmių.
Pareiškėjas nurodė, jog ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją prašydamas paskirti jį į Dinaminės priežiūros korpusą, bet jo prašymai nebuvo tenkinami. Tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymais, nors ir nurodo, kad jo prašymai nebuvo tenkinti, nepridėjo atsakymų, neskundė atsisakymo perkelti į Dinaminės priežiūros korpusą Kalėjimų departamentui. Iš pažymos (143 b. l.) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių, su prašymu, kad būtų perkeltas į dinaminės priežiūros korpuso kamerą, nesikreipė.
Pareiškėjas pateikė Seimo kontrolieriaus pažymą „Dėl J. P. skundo prieš Šiaulių tardymo izoliatorių“ (4-8 b. l.) (toliau – pažyma). Pažymoje konstatuota, kad pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui tapačių teisių kaip ir Šiaulių TI laikomiems asmenims, kuriems taikoma dinaminė priežiūra, pripažintas pagrįstu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Seimo kontrolieriaus pažyma neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjant administracinę bylą teisme. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Tuo tarpu Seimo kontrolieriaus pažymoje vertintos kitos aplinkybės. Seimo kontrolierius nustatė trūkumų organizuojant dinaminę priežiūrą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu.
Tačiau vertinant Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams, konstatuotina, jog Šiaulių TI pareigūnai neskirdami pareiškėjo į Dinaminės priežiūros korpusą teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 5700 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 5700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.