Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nutarties, kuria D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono apylinkės teismas nustatė, kad D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d.:

2010 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajonas, tyčia, neteisėtai įgijo nukentėjusįjį A. S. identifikuojančius duomenis elektroninėje erdvėje, reikalingus naudotis internetinės bankininkystės paslaugomis, taip apgaule, neteisėtai įgijo nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: vartotojo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

be to, 2010 m. vasario 10 d. 12 val. 08 min., turėdamas tikslą užvaldyti kredito bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: vartotojo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, tai yra:

2010 m. vasario mėn. 10 d., 12 val. 08 min. iš nukentėjusiojo A. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, neteisėtai internetu pervedė registracijos mokestį 1 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, ir gavo į A. S. banko sąskaitą 500 litų paskolą, tokiu būdu savo naudai, apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 500 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 500 litų turtinę žalą;

be to, D. J. 2010 m. vasario 10 d. 12 val. 08 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiajam A. S. suteiktus AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nepakaltinamas D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių, baudžiamaisiais įstatymais uždraustų veikų kvalifikacijos apeliantas neginčija, jis tik nesutinka su teismo sprendimu taikyti jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Skundu apeliantas nesutinka su Teismo psichiatrijos ekspertų išvadomis (2 t. 71-73 b. l.), teigia, kad Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2013-03-20 išvadose rekomenduojama jam keisti gydymą į priverstinį ambulatorinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvados (2 t. 71-73 b. l.), kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo pateiktos vertinant apelianto gydymą ir psichinę sveikatą nuo 1997 metų ir tiriamuoju laikotarpiu. Ekspertizės akte konstatuota, kad D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Ekspertų išvadoje, atliktoje tik prieš 5 mėnesius iki skundžiamos nutarties priėmimo, aiškiai nurodyta, kad šiuo metu D. J. serga tuo pačiu lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sutrikimo gali būti pavojingas kitiems ir sau, todėl jam rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas bendro stebėjimo režimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų ekspertų išvadų, nes pastarąsias kategoriškai ir neabejotinai patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas psichiatras J. M. (2 t. 165, 166 b. l.). Ekspertas nurodė, kad dėl psichikos sutrikimo D. J. gali būti pavojingas kitiems ir sau, jis nėra savikritiškas, todėl neprižiūrimas, eksperto nuomone, jis nevartos vaistų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. J. tik ambulatorinio gydymo negalima skirti, jam reikia tęsti gydymą bendro stebėjimo režimo sąlygomis. Ekspertizės akte išsamiai, nuosekliai ir aiškiai išanalizuota D. J. psichinės sveikatos raida ir pateiktos atitinkamos išvados dėl apelianto psichinės būklės. D. J. atliktos ekspertizės išvados ir eksperto J. M. komentarai teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tai, kad apeliantas nesutinka su aptartomis ekspertų išvadomis, nėra pagrindas paskirti naują ekspertinį tyrimą, kad ištirti D. J. psichinę sveikatą praėjus pusei metų po 2012-10-23 – 2012-11-23 atliktos ekspertizės, kaip prašo apeliantas.

Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad nei jam, nei jo advokatui nebuvo pranešta apie ekspertizės skyrimą, todėl buvo pažeistos jo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie būtinumą skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę D. J. psichinei būklei įvertinti buvo pranešta D. J. gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui (2 t. 55-57 b. l.), todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos D. J. teisės.

Apeliantas taip pat teigia, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir taip buvo atimta galimybė gintis. Tačiau kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto, ekspertai nurodė, kad dėl ligos pobūdžio apeliantas negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir nagrinėjant bylą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. J. nekvietė į teisiamąjį posėdį (Lietuvos Respublikos BPK 399 str.). Apelianto interesus teisiamajame posėdyje atstovavo paskirtas gynėjas, todėl teigti, kad buvo pažeista D. J. teisė į gynybą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aptartų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų aplinkybių, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti D. J. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu taikant kitokias gydymo sąlygas (pvz. ambulatorinį gydymą) pozityvių rezultatų pasiekti nepavyktų – D. J. galėjo vengti gydymo, protestuoti prieš gydymą, nes, kaip minėta, jis nėra kritiškas savo elgesiui, o jo elgesys pavojingas kitiems ir jam pačiam.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 98 str. nuostatas asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, yra taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priverčiamosios medicinos priemonės. Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatyto stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sąlygomis būtinumas yra grindžiamas asmens sveikatos būkle, jo elgesio pobūdžiu tiek prieš jam įvykdant baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek po to. Jau buvo minėta, kad ekspertų D. J. yra apibūdinamas kaip pavojingas kitiems ir sau ir jam skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo būtinas būtent toks gydymas, nes kitoks gydymas, kaip akivaizdu, būtų buvęs neefektyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė atitiko jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo psichikos sveikatos būseną, kurią įvertino ekspertai.

Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2013-03-20 išvada, kurią D. J. prašė išreikalauti iš gydymo įstaigos, negali būti pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį ir sąlygas, nes ši komisijos išvada nepaneigia ekspertų psichiatrų rekomendacijų skirti atitinkamo griežtumo priverstinio medicininio poveikio priemonę pagrįstumo. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (Lietuvos Respublikos BK 98 str. 6 d.) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal Lietuvos Respublikos BPK 405 str. minėtus klausimus svarsto teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Taip pat ir pati sveikatos priežiūros įstaiga esant pagrindui gali kreiptis į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas, kaip jau minėta, pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą, vertindamas pateiktą sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie asmens sveikatos būklę bei kitus reikšmingus duomenis, nusprendžia, ar būtinas tolesnis šios priemonės pratęsimas, taip pat ar yra pagrindas jį pakeisti ar panaikinti. Tokia tvarka ir turi būti kreipiamasi dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismui įstatymas nesuteikia teisės spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo, rūšies keitimo ar panaikinimo klausimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. priverčiamąją medicinos priemonę pagal Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė ir nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadarė. Teigti, kad šiuo konkrečiu atveju D. J. paskirta neadekvati priverčiamosios medicinos priemonės rūšis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

D. J. apeliacinį skundą atmesti.