Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovui D. P., jo atstovei advokatei Reginai Agrbai., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui D. P. su institucija, teikiančia išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei A. P. su institucija, teikiančia išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrimi dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį;

kiekvienais metais per D. P. gimtadienį -lapkričio 23 d.;

poriniais metais sekančią dieną po sūnaus D. gimtadienio - spalio 20 d., po sūnaus G. gimtadienio - gruodžio 16 d.

neporiniais metais per sūnaus D. gimtadienį - spalio 19 d., per sūnaus G. gimtadienį - gruodžio 15 d.

poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną;

neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną;

poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną;

neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną;

neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

7.3. Dalyvavimas rugsėjo 1-osios dienos šventėje kiekvienais metais bus sprendžiamas bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu.

7.4. Atostogų metu (bet kuriuo metų laiku) D. P. turi teisę praleisti su sūnumis šešias savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką D. P. praneša ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. D. P. atostogų laiką derina taip, kad jos nesutaptų su A. P. atostogomis.

7.5. Esant svarbioms priežastims (vaikų ar vieno iš vaikų liga, taip pat atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, iš anksto suplanuota kelionė ir kt.), D. P. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį, atitinkamai ieškovei su atsakovu apie tai pranešus vienas kitam iš anksto.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, ką patvirtina pateiktas į bylą A. P. ir D. P. santuokos liudijimas (2 t., b. l. 10). Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. (2 t., b. l. 12), (duomenys neskelbtini) sūnus G. (2 t., b. l. 13). Pradžioje sutuoktinių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, jie abu rūpinosi vaikais, vienas kitu, bendru sutarimu sprendė šeimos reikalus, vedė bendrą šeimos ūkį, kūrė ateities planus. Vėliau sutuoktinių santykiai pašlijo, atsirado nesutarimai ir šiuo metu sutuoktiniai daugiau nei metus gyvena skyrium. Atsakovas liko gyventi trijų kambarių jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ieškovė su vaikais persikraustė į dviejų kambarių tėvams priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4000 Lt.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu šalys abipusių nuolaidų būdu gražiuoju susitarė dėl visų reikalavimų, išskyrus reikalavimą dėl vaikų išlaikymo dydžio. Be to, atsakovas D. P., nesant ginčo dėl buto valdymo, atsisakė reikalavimo pripažinti, kad 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, taip pat atsisakė reikalavimo įpareigoti jį informuoti ieškovę A. P. apie iš esmės pasikeitusią jo turtinę padėtį dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio padidinimo.

Atsakovo atsisakymai nuo priešieškinio reikalavimų neprieštarauja įstatymui ir teismo priimami. Dalyje dėl jų civilinė byla nutrauktina.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kuriuos šalys iš esmės pripažįsta, teismas pasisako sutrumpintais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo

Abi šalys prašo nutraukti santuoką ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji iširo dėl abipusės kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. įtvirtintos sutuoktinių pareigos vienas kitam, o būtent sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktiniai įstatyme numatytas pareigas pažeidė, jų kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė lojalumo vienas kitam trūkumu, nepagarba, netinkamu prisidėjimu prie bendrų šeimos ir vienas kito poreikių tenkinimo. Esant abipusiam prašymui nutraukti santuoką, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai daugiau nei metus gyvena skyrium, nepalaiko šeimai būdingų santykių, yra pagrindas spręsti, jog santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka nutrauktina (CK 6.60 str. 2d., 3.61 str. 2d.). Ieškovei ir atsakovei jų prašymu paliktina santuokinė pavardė.

Dėl turto padalijimo

Šalys nurodo, kad santuokoje įgijo automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalys šalys dėl automobilio vertės pasiekė bendrą susitarimą ir nurodė, kad jis vertas 4000 Lt. Automobilis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas santuokos metu (CK 3.88 str. 1d. 1 p.). Kadangi automobilis nėra dalus turtas, o juo faktiškai naudojasi atsakovas D. P., automobilis skirtinas jam, ieškovei iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją, lygią pusei automobilio vertės (CK 3.116 str., 3.117 str. 1d., 3.127 str. 3d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Šalys prašo nustatyti nepilnamečių sūnų D. ir G. gyvenamąją vietą su motina. CK 3.168 straipsnis reglamentuoja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo principus, taip pat ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymą tėvų santuokos nutraukimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, jų nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su motina, kur vaikams užtikrintos geros buities, ugdymo, vystymosi, laisvalaikio sąlygos, šalių prašymas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, nepilnamečių D. P. ir G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. P.. (CK 3.169 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Atsakovas D. P. priešieškiniu reikalauja nustatyti jam bendravimo su nepilnamečiais sūnumis D. ir G. tvarką. Prašomai nustatyti bendravimo tvarkai ieškovė A. P. neprieštarauja. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1d.). Nesant ginčo tarp šalių, nustatytina tokia bendravimo su vaikais tvarka, kokios pageidauja atsakovas CK 3.170 str. 4d.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Ieškovė A. P. ir atsakovas D. P. yra nepilnamečių vaikų D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, todėl jiems kyla pareiga vaikus išlaikyti (CK 3.30str.).

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė A. P. sumažino ieškiniu prašomą priteisti 500 Lt išlaikymą D. ir 550 Lt išlaikymą G. ir nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Atsakovas nei su ieškinyje nurodytu išlaikymo dydžiu, nei su sumažintu reikalavimu nesutiko ir nurodė sutinkąs mokėti kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį. Paaiškino, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas, jo gaunamos pajamos nėra reguliarios, nefiksuotos ir tokios sumos jis mokėti negali, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, todėl ji privalanti daugiau prisidėti materialai prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vertinami vaikų poreikiai ir tėvų materialinės galimybės teikti išlaikymą.

Ieškovė A. P. nuosavybės teise valdo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas patvirtinama Nekilnojamo turto registro išduota pažyma (2 t, b.l. 15). Ieškovės paaiškinimu, apsigyvenusi skyrium nuo atsakovo, ji nuosavybėn iš skolintų lėšų, kurias pasiskolino iš savo tėvų, įsigijo automobilį. Skolos grąžinimo terminas nėra apibrėžtas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt per mėnesį, kas patvirtinama į bylą pateikta pažyma (2 t., b.l. 77). Kitokių pajamų ieškovė negauna.

Atsakovas D. P. nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą ir yra deklaravęs VMI savo pajamas (2 t., b.l. 52). Iš pateiktų 2012 metų, 2013 metų metinių pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovo individualios veiklos pajamas 2012 metais sudarė 6000 Lt, 2013 metais sudarė 7500 Lt per metus (2 t., b.l. 53, 54, 3 t., b.l. 44, 45). Atsakovas paaiškino, kad jo darbas nepastovus, sąlygojamas sezoniškumo, todėl šaltuoju metų laiku jis nedirba, registruojasi Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriuje. Toks jo paaiškinimas iš dalies patvirtintas teismui pateikta Darbo biržos Alytaus skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas registravosi laikotarpiu iki 2012-11-05, vėliau darbo paieška buvo nutraukta dėl registravimosi pažeidimų be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b.l. 38). Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad vidutinės jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 650 L. Tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad jis ne visas gaunamas pajamas deklaruoja, kadangi didžioji jų dalis gaunama grynais pinigais ir jis turi galimybę deklaruoti pajamas pagal savo sprendimą, todėl nurodė, kad jo gaunamos pajamos faktiškai sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Ieškovė tokius atsakovo paaiškinimus ginčija ir nurodo, kad atsakovas gauna žymiai didesnes pajamas ir tai jai yra žinoma, nes dar gyvenant kartu su atsakovu, nors jis dirbo tą patį stogdengio darbą, jo pajamos visada viršydavo jos gaunamas pajamas ir šeima niekada nejautė lėšų stygiaus. Ieškovė sprendžia, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, taip siekdamas nuskriausti vaikus, jai yra žinoma, kad jis atliko remontą savo bute ir dabartinės meilužės bute, iš ko sprendžia, kad jis gali dirbti ir kitokį darbą bei gauti didesnes nei nurodo pajamas. Apklausos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė patiriantis vidutiniškai 500 Lt išlaidas per mėnesį būsto išlaikymui ir 500 Lt išlaidas per mėnesį automobilio degalų įsigijimui, nes kasdien važinėja dirbti į kitus rajonus. Tačiau teismui atkreipus atsakovo dėmesį į tai, kad atliktas elementarus aritmetinis išlaidų skaičiavimas rodo, jog jo pajamos turėtų būti didesnės nei 1000 Lt per mėnesį, nes be nurodytų išlaidų būstui ir degalams jis kas mėnesį dar moka po 300 Lt laikino išlaikymo kiekvienam vaikui pagal teismo nutartį, atsakovas ėmė išsisukinėti teigdamas, kad būsto išlaidas tariamai dengianti jo pensininkė motina, nors pati gyvena kitame bute, o kuro išlaidas jis dalijasi su kitais dviem bendradarbiais, vykstančiais į statybos objektą jo automobiliu. Tačiau šios aplinkybės atsakovo nebuvo įrodinėjamos, o toks jo parodymų nenuoseklumas rodo, kad jis nėra sąžiningas ir savo parodymuose nenurodo tikrojo gaunamų pajamų dydžio, todėl teismas šią aplinkybę vertins vaikų, o ne atsakovo interesų naudai. Be to pažymėtina, kad atsakovas nurodė dirbantis vidutiniškai tik dvi savaites per mėnesį, o kitas jo laikas yra laisvas, tariamai jis neturįs pakankamo užimtumo dėl darbo pasiūlymų stygiaus. Tačiau tokios atsakovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog jis turi realią galimybę dirbti papildomai ir taip užsidirbti užtikrindamas tiek savo, tiek savo vaikų materialinius poreikius, juolab, kad pasibaigus ekonominei krizei statybų sektorius siūlo pakankamą darbo rinką, kurioje vyrauja palyginus aukštas statybininkų darbo užmokestis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad atsakovas turi visas galimybes kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, jis yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, be to, kaip pats paaiškino, be stogdengio darbo yra dirbęs ir apdailininko darbą.

Visos išanalizuotos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad šalių turtinė padėtis ir galimybė pasirūpinti vaikų išlaikymu yra lygi. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvai privalo bet kokiu atveju teikti savo vaikams išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtą poreikių tenkinimo lygį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ formuoja praktiką, kad nepilnamečiam vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Imant domėn, kad šiuo metu viena minimali mėnesinė alga sudaro 1000 litų (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543), tėvai turėtų teikti nepilnamečiams vaikams D. ir G. po 500 litų išlaikymą kas mėnesį, tačiau vertinant, kad šalys susitarė dėl palyginus plataus atsakovo bendravimo su vaikais laiko, bendravimo metu su vaikais atsakovas, suprantama, patirs materialių išlaidų, išlaikymo dydis nustatytinas pagal ieškovės patikslintą reikalavimą. Iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina po 450 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymas priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2013-08-23 įvertinant, kad iš atsakovo nepilnamečiams jo vaikams teismo 2013-10-29 nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė sumokėjo 264 Lt žyminio mokesčio valstybei, t.y. 144 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 120 Lt už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ir turėjo 2200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 21, 139-143). Atsakovas sumokėjo 304 Lt žyminio mokesčio valstybei, t.y. 144 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką, 60 Lt už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, 100 Lt už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b.l. 51, t.1, b.l. 32). Teismas apmokėjo 42 Lt pašto išlaidų. Įvertinus patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus bei tai, jog šalys be ginčo išsprendė didesnę dalį reikalavimų laikoma, jog patenkinta ieškinio ir prieišieškinio dalis sudaro po 50 %. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio daliai. Kadangi atsakovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, žyminis mokestis jam nepriteistinas.

Iš atsakovo valstybei už tenkintą reikalavimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteistinas žyminis mokestis, kurio dydis skaičuojamas pagal CPK 80 str. 1d. 16. ir 85 str. 1d. 3p. reikalavimus ir sudaro 324 Lt sumą (450x2=900 ; 900x12 = 10800 ; 10800 x 3:100 = 324).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5d., 271 str., 293 str. 4p.,

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką tarp D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) , nustatant abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, palikti buvusiems sutuoktiniams pavardes P., P..

Padalinti santuokoje įgytą autotransporto priemonę automobilį Toyota Picnic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ją asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui D. P.. Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei A. P. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) piniginę kompensaciją už atsakovui priteistą autotransporto priemonę.

Priteisti iš D. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2013-08-23 iki sūnų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įskaičiuoti į išlaikymo mokėjimą lėšas, faktiškai gautas iš atsakovo pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3429-470/2013, dėl laikino išlaikymo. Priteistų vaikams išlaikyti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P..

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. P. ir G. P. gyvenamąją vietą su ieškove A. P. pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti sekančią atsakovo D. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Kas antrą savaitgalį, kai atsakovas nedirba, D. P. paima sūnus D. P. ir G. P. iš jų gyvenamosios vietos ar, suderinus su jų motina A. P., iš kitos vaikų buvimo vietos penktadienį 18.00-19.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 15.00-16.00 val.

2. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu, jei atsakovas nedirba, sūnus D. P. ir G. P. paima iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 10.00 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val., sekančiai:

kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį;

kiekvienais metais per D. P. gimtadienį -lapkričio 23 d.;

poriniais metais sekančią dieną po sūnaus D. gimtadienio - spalio 20 d., po sūnaus G. gimtadienio - gruodžio 16 d.

neporiniais metais per sūnaus D. gimtadienį - spalio 19 d., per sūnaus G. gimtadienį - gruodžio 15 d.

poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną;

neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną;

poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną;

neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną;

neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

3. Dalyvavimas rugsėjo 1-osios dienos šventėje kiekvienais metais bus sprendžiamas bendru ieškovės ir atsakovo susitarimu.

4. Atostogų metu (bet kuriuo metų laiku) D. P. turi teisę praleisti su sūnumis šešias savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką D. P. praneša ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. D. P. atostogų laiką derina taip, kad jos nesutaptų su A. P. atostogomis.

5. Esant svarbioms priežastims (vaikų ar vieno iš vaikų liga, taip pat atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, iš anksto suplanuota kelionė ir kt.), D. P. bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį, atitinkamai ieškovei su atsakovu apie tai pranešus vienas kitam iš anksto.

Priimti atsakovo D. P. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine jo nuosavybe bei dėl D. P. įpareigojimo teikti informaciją ieškovei apie jo pasikeitusią turtinę padėtį ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš atsakovo D. P. 324,00 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo D. P. 1232,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. P..

Priteisti iš ieškovės A. P. 105,00 Lt (vieną šimtą penkis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. P..

Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą apeliacine tvarka.