- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- I-5528-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. D., viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Teisingumo ministerija), 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Teisingumo ministerija neteisėtai nepervedė jam 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, kurią jam priteisė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 4390-281/2013. Pasak pareiškėjo, Teisingumo ministerija, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas) reikalavimus, neteisėtai pinigus pervedė į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą. Pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį, turėjo palikti 1 minimalaus mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio sumą minimaliam pragyvenimui. Pareiškėjas nurodė, kad Teisingumo ministerijos atlikti neteisėti veiksmai jam sukėlė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, kitas neigiamas emocijas, jis prarado pasitikėjimą ne tik valstybinėmis institucijomis, bet ir savimi. Dėl tokių Teisingumo ministerijos veiksmų patyrė didelę turtinę bei moralinę žalą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 11–12).
Atsiliepime nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu Teisingumo ministerija neatliko, todėl nėra pagrindo ir valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.
Teisingumo ministerija 2014-02-03 gavo pareiškėjo 2014-01-31 prašymą išmokėti jam 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, 2014-02-26 gavo ir antstolio V. M. 2014-02-24 patvarkymą, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas bei nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2014-05-06 raštu. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija privalėjo įvykdyti antstolio patvarkymą. Nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėto veiksmo (neveikimo).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, nepervedant teismo sprendimu priteistų pinigų.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-12-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 4390-281/2013 buvo priteista 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas įsiteisėjo 2014-01-11, o 2014-01-27 sprendimas įvykdytas.
Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2014-02-03 gavo pareiškėjo 2014-01-31 prašymą išmokėti jam priteistus 579,24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, pervedant į jo prašyme nurodytą sąskaitą (b. l. 15).
Teisingumo ministerija 2014-02-26 gavo antstolio V. M. 2014-02-24 patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas (arešto mastas 1 555,24 Eur (5 369, 94 Lt) bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą (b. l. 16). Minėto rašto kopija persiųsta ir pareiškėjui.
Teisingumo ministerijos 2014-05-06 raštu Nr. (1.34.)7R-3216 „Dėl priteistos žalos“ pareiškėjas buvo informuotas apie gautą patvarkymą ir pinigų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 14).
Teisingumo ministerija 2014-05-12 mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) į antstolio V. M. sąskaitą pervedė 579,24 Eur (2 000 Lt; b. l. 18).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas neteisėtais Teisingumo ministerijos veiksmais nurodo pinigų pervedimą į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą ir teigia, kad dėl tokių veiksmų jam atsirado turtinė ir neturtinė žala.
Nustatyta, kad Teisingumo ministerija, vykdydama antstolio V. M. 2014-02-24 patvarkymą, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjo lėšas bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, pervedė 579,24 Eur (2 000 Lt) į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Antstolio V. M. patvarkymas Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2014 m. vasario 26 d. ir jame nurodyta, kad areštuojamos visos pareiškėjui priklausančias lėšos bei prašoma jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teisingumo ministerija teismo sprendimu priteistą sumą 579,24 Eur (2 000 Lt) pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą, kadangi įstatymas įsakmiai įpareigoja vykdyti antstolio patvarkymą.
Pažymėtina, kad patvarkyme, kurio kopija buvo siųsta ir pareiškėjui, buvo išaiškinta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turėjo teisę juos skųsti Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau ja nepasinaudojo. Be to, ir Teisingumo ministerijos 2014-05-06 raštu pareiškėjas buvo informuotas apie lėšų pervedimą į antstolio depozitinę sąskaitą. Jis šio rašto neskundė jame nurodyta tvarka. Todėl minėti sprendimai yra įsiteisėję ir įvykdyti. Kadangi įstatymas įsakmiai įpareigoja atsakovą vykdyti antstolio patvarkymą, jis buvo įvykdytas 2014-05-12 (b. l. 18).
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, remiantis Civilinio proceso kodekso 668 straipsniu, jam turėjo būti palikta 1 MMA dydžio suma būtina pragyvenimui. Pažymėtina, kad teismo priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nepatenka nei į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Taigi, minėta norma šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“ yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokį teisės aktą pažeidė Teisingumo ministerija, pervesdama lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Konstatuotina, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų kitų būtinųjų sąlygų nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui teismo sprendimu priteista suma teisėtai buvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdant teisėtą antstolio patvarkymą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
V. D. skundą atmesti kaipo nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.