Utenos apylinkės teismo nutartis

2011-01-11 · Civilinė byla Nr. 2-217-356/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-11
Bylos Nr.
2-217-356/2011
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02131-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
J. C.
Atsakovas
R. G.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr.2-217-356/2011(proceso Nr. 2-50-3-02131-2010-0)procesinio sprendimo kategorijos:
78.2.1.; 113.1; 118.5 (S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 11d.

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. C. ir atsakovo R. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui R. G. ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė J. C. prašė priteisti iš atsakovo nuo ieškinio padavimo išlaikymą jų sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-05-23 iki ieškinio padavimo – 6.080,00 Lt.

Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla dalyje nutrauktina.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini.

Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgia, užtikrina jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių sūnus A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, o atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko ir nuo ieškovės.

Šalys – ieškovė J. C. ir atsakovas R. G., - atsižvelgdami į sūnaus poreikius, savo turtinę padėtį, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl nepilnamečiam vaikui – sūnui A. priteistino išlaikymo dydžio ir laikotarpio, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims taip pat paaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo nepilnamečiui vaikui forma ar dydis gali būti keičiami (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 584 str. 1d. 4 p., LR CK 3.201 str., 6.985 str.).

Šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo , atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Šalys taikos sutartimi aptarė, kad jie nepadengs vienas kito patirtų bylinėjimosi išlaidų, o pašto išlaidas padengs lygiomis dalimis. Kitų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio paskirstymo klausimas spręstinas pagal LR CPK 93 str., 96 str. nuostatas.

Pagal LR CPK 87 str. 2 d., šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio už išlaikymo vaikui priteisimą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistino žyminio mokesčio suma yra 36,00 Lt ( 400,00 Lt x 12 mėn. = 4.800,00 Lt x 3 proc. = 144,00 Lt ; 144,00 Lt x 25 proc. = 36,00 Lt (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 82 str., 85 str. 1d. 6p., 96 str.).

Nors išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys susitarė padengti lygiomis dalimis, tačiau ieškovė yra atleista ne tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir nuo minėtų išlaidų (LR CPK 83 str. 1d. 2p.), todėl 5,31 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išieškotinos į valstybės biudžetą tik iš atsakovo (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 140 str. 3d., 87 str. 2 d., 93 str., 94 str., 96 str., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

nutaria:

1. Patvirtinti šalių - ieškovės J. C. ir atsakovo R. G. - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo nutarties, kuria patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į J. C. nurodytą asmeninę sąskaitą. Motina J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteistą sumą tvarko uzufrukto teisėmis. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.2. Šalys - ieškovė J. C. ir atsakovas R. G. pareiškia, kad atsisako visų kitų savo reikalavimų, pareikštų ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, susitaria, kad pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų vienas kitam neturi, pareiškia, kad sutartimi yra visiškai išsprendžiamas tarp jų civilinėje byloje Nr.2-2532-356/2010 (šios bylos numeris 2011 metais yra 2-217-356/2011) kilęs ginčas.

2. Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

3.Civilinę bylą Nr.2-217-356/2011 nutraukti.

4. Šios nutarties nuorašus įteikti šalims ir trečiajam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė