- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- A2-474-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00633-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- A. Č., Šiaulių miesto savivaldybę
- Trečiasis asmuo
- R. Č., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centrui, Valstybės įmonei valstybės turto fondui
dalyvaujant atsakovo, pareiškusio prašymą atnaujinti procesą, A. Č. atstovui advokatui A. K. (b.l. 4),
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. Č. prašymą atnaujinti proceso dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių civilinėje byloje Nr.2-203-357/2010 pagal ieškovo, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybę atstovaujančiai savivaldybės administracijai, A. Č., tretiesiems asmenims R. Č., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ Registrų centrui, Valstybės įmonei valstybės turto fondui dėl viešojo aukciono rezultatų panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 dienos sprendimu ieškovo Šiaulių miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį bei patikslintą ieškinį patenkinto ir panaikino 1998 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės vykdyto pastato – skaityklos, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo viešajame aukcione rezultatus;
pripažino negaliojančia ir panaikino 1998 m. rugsėjo 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo tarnybos ir A. Č. dėl privatizavimo objekto – pastato, esančio(duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo;
panaikino pastato, esančio(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 116,75 kv.m., teisinę registraciją VĮ Registrų centre Šiaulių filiale, įregistruotą A. Č. vardu ir taikė restituciją, grąžino Šiaulių miesto savivaldybei pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakovui A. Č. 10 000 Lt ir priteisė iš atsakovo A. Č. 60,26 Lt pašto išlaidų valstybei (civilinė byla Nr. 2-203-357/2010, b.l. 21-29).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011m. vasario 21 dienos nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėjo, nors kasacine tvarka ir buvo skundžiamas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2011 m. gegužės 31 dienos nutartimi Nr. 3P-
Žemesnės instancijos teismas
749/201, paduotą atsakovo A. Č. kasacinį skundą, atsisakė priimti ir nurodė, kad kasaciniame skunde nekeliama jokių teisės klausimų, kurie atitiktų LR CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą kasacijos pagrindą.
Šalies argumentai
Advokatas A. K., atstovaudamas atsakovo A. Č. interesus, pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Atstovas nurodė, kad, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme, teismas pareikalavo Kultūros paveldo departamento pateikti visą turimą informaciją ir medžiagą dėl privatizuojamų ir privatizuotų objektų, esančių (duomenys neskelbtini) parke. Kultūros paveldo departamentas pateikė į bylą tik savo sutikimą leisti privatizuoti „Šiaulų naujienų“ pastatą. Pareiškėjas nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas pateikė ne visą medžiagą susijusią su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad atsakovo atstovui 2011-10-28 susipažinus su Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio 1997-1998 metų archyvine siunčiamų ir gaunamų dokumentų medžiaga, paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio siunčiamų dokumentų žurnale yra Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio 1997-11-03 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotas VĮ „Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Šiaulių filialui, kurio padalinys pateikia Akmenės ir Joniškio rajonų nekilnojamųjų kultūros vertybių ir objektų, esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, sąrašą, nurodydamas biurui, kad įsigyjant objektus, esančius kultūros vertybių apsaugos teritorijose, techninės apskaitos bylose turi būti daromi atitinkami įrašai dėl objektų, esančių kultūros vertybių teritorijose, nurodant, kad valdomas objektas yra kultūros vertybės teritorijoje bei pažymint, kad sandoris dėl objekto, esančio kultūros vertybės teritorijoje, per tris mėnesius turi būti įregistruotus KVAD Šiaulių teritoriniame padalinyje. Kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek VĮ Registrų centras buvo patraukti trečiaisiais asmenimis, tačiau jokių sąrašų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas yra priskirtas prie objektų, esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, nepateikė, vadinasi teritorija, kurioje buvo ir yra A. Č. privatizuotas statinys jo privatizavimo metu nebuvo apibrėžta kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Paaiškėjus šiai informacijai A. Č. atstovas LITLEX duomenų bazėje surado 2002-04-17 d. LR Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. 082, kuriuo buvo patvirtintas įrašomų į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą objektų sąrašas, iš kurio matyti, kad į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą Šiaulių (duomenys neskelbtini) įtraukta tik 2002-04-17 d. (eilės Nr. 310). Susipažinus su minimu įsakymu informacija buvo patikrinta Lietuvos dvarų duomenų bazėje, iš kurios paaiškėjo, kad būtent aukščiau minimo įsakymo pagrindu (duomenys neskelbtini) sodyba buvo įrašyta į Dvarų registrą. Bylos nagrinėjimo metu Kultūros paveldo departamento buvo prašoma pateikti dokumentą ar norminį aktą, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) sodyba buvo įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau aukščiau minimi norminiai aktai sąmoningai į bylą pateikti nebuvo bei klaidinant teismą buvo nurodyta, kad dokumentas, kurio pagrindu dvaro (duomenys neskelbtini) į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įrašyta 1991-12-23 d. Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad privatizavimo metu, būtent Kultūros vertybių apsaugos departamentas buvo atsakingas už objektų ir teritorijų priskyrimą nekilnojamosioms kultūros vertybėms, todėl akivaizdu, kad, nesant duomenų apie teritorijos priskyrimą nekilnojamosioms kultūros vertybėms, aukciono rezultatai ir A. Č. sudarytas privatizavimo sandoris negali būti laikomi neteisėtais ir pripažinti negaliojančiais, todėl mano, kad šios naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės yra esminės ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes byloje nebuvo ištirtos visos aplinkybės ir sprendimas yra neteisėtas (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
Šiaulių miesto apylinkės prokuroras, gindamas viešąjį interesą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyti dokumentai kaip proceso atnaujinimo pagrindas – Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio 1997-
11-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) , LR Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002-04-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant bylą tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismuose jau buvo priimti ir per visą šį laiką atsakovas A. Č. bei jo atstovas advokatas A. K. turėjo galimybę susipažinti su minimais dokumentais, tačiau tai padarė tik 2011-10-28, nors niekas netrukdė su minimais dokumentais susipažinti ir anksčiau. Atsakovo atstovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo jam būti žinomos nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dienos t.y. jau nuo 2008 metų. Kadangi atsakovo atstovas apie nurodytas aplinkybes turėjo žinoti nuo 2008 m. jis praleido LR CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti (b.l. 47-50).
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad paaiškėjus faktui, kad (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių komplekso sąrašą buvo įtraukta tik 2002-04-17, o ne 1991-12-23 padarė išvadą, kad atsakovo sudarytas sandoris negali būti laikomas neteisėtu, nes privatizavimo sandoris įvykdytas 1998 -09-28, t.y. kai privatizuojamas objektas nebuvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių komplekso sąrašą, todėl atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 51-53).
Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Departamentas procesiniuose dokumentuose nenurodė minėto Departamento direktoriaus 2002-04-17 įsakymo Nr. 082. Departamentas atsiliepime į ieškinį Šiaulių apygardos teismui nurodė, kad Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro 1993-12-20 protokolo Nr. 113.1 punktu buvo nuspręsta Šiaulių buvusio (duomenys neskelbtini) fragmentus (IP 705 At) įrašyti į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą. Remiantis LR įstatymo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsniu į Lietuvos Respublikos vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklų sąrašus įrašyti objektai, kol bus nuspręsta dėl jų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą turi būti saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. 2002-02-07 Kultūros paveldo centro direktorius patvirtino patikslintą (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų planą. Lietuvos. Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002-04-17 įsakymu Nr. 082 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kodas(duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu Šiaulių Dvaro sodyba (G310K) buvo pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės ne tik neatitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, bet pareiškėjas, remdamasis jomis daro klaidingas teisines išvadas dėl kurių tiek pirmosios instancijos tiek Lietuvos Apeliacinis teismai jau pasisakė. Prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkinti (b.l. 34-35).
Trečiojo asmens VĮ Valstybės turto fondas, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūrą (b.l. 45).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus reikalavimus ir prašė patenkinti atsakovo A. Č. prašymą. Nurodė, kad byloje nebuvo pateikti visi dokumentai, dėl ko teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo įvertinti visų įrodymų.
Atsiliepimas
Ieškovas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, nurodė, kad prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkintinas, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas Z. S. prašo prašymo netenkinti, nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tinkamu pagrindu proceso atnaujinimui. Visi pareiškėjo nurodyti norminiai aktai buvo skelbiami viešai Valstybės žiniose ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
Lietuvos Respublikos LR CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, t.y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus LR CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą bei ar prašymas pagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nurodo, kad vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra tai, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Kaip naujas aplinkybes pareiškėjas įvardija, tai kad Kultūros paveldo departamentas, nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme, pateikė ne visą medžiagą susijusią su bylos nagrinėjimu, ir nurodė, kad 1997 metų Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio siunčiamų dokumentų žurnale yra Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio 1997-11-03 d. raštas Nr. 125, adresuotas VĮ „Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ Šiaulių filialui, kuriuo padalinys pateikia Akmenės ir Joniškio rajonų nekilnojamųjų kultūros vertybių ir objektų, esančių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, sąrašą nurodydamas biurui, kad įsigyjant objektus, esančius kultūros vertybių apsaugos teritorijose, techninės apskaitos bylose turi būti daromi atitinkami įrašai dėl objektų, esančių kultūros vertybių teritorijose, nurodant, kad valdomas objektas yra kultūros vertybės teritorijoje bei pažymint, kad sandoris dėl objekto, esančio kultūros vertybės teritorijoje, per tris mėnesius turi būti įregistruotas KVAD Šiaulių teritoriniame padalinyje. Atsakovo atstovas prašyme nurodė, kad šią informaciją rado LITLEX duomenų bazėje. Atstovas surado ir 2002-04-17 d. LR Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymą Nr. 082, kuriuo buvo patvirtintas įrašomų į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą objektų sąrašas, iš kurio matyti, kad į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą Šiaulių Dvaro sodyba (vad. Didždvariu) įtraukta tik 2002-04-17 d. (eilės Nr. 310).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką civilinėse bylose, tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, būtina nustatyti, kad, 1) naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios tapo žinomos pareiškėjui, buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, 3) naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtame apibendrinime nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomos įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Šioje byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Teismas nurodė, kad preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikoma tinkamu pagrindu proceso atnaujinimui. Atsakovo atstovo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti jam žinomos nuo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tai yra nuo 2008 metų. Kadangi atsakovo atstovas apie nurodytas aplinkybes turėjo žinoti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme 2008 metais, jis praleido LR CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, nuo tos dienos, kurią jis sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš pareiškėjo išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra LR CPK 366 str. 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo.
Atsakovo atstovo nurodyti dokumentai, kaip proceso atnaujinimo pagrindas – Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio 1997-11-03 d. raštas Nr. 125 ir 2002-04-17 d. LR Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymas Nr. 082, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, jau buvo priimti. Atsakovo atstovas turėjo galimybes susipažinti su jo minimais dokumentais ir teisės aktais, tačiau tai padarė, kaip jis pats nurodo, tik 2011-10-28, nors niekas netrukdė jam to padaryti ir anksčiau. Apie šias aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, atsakovas A. Č. bei jo atstovas turėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu.
Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad tiek pareiškėjui, tiek bylą nagrinėjančiam teismui prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.
Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas taip pat praleido LR CPK 368 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau gali būti atnaujinamas tik esant motyvuotam prašymui (LR CPK 78 straipsnis).
Atmetant pareiškėjo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, iš jo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro 29,04 Lt (b.l. 31)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290-291, 368 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Atsakovo A. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. Č. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 29,04 Lt (dvidešimt devynis litus 04 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.