Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2009-04-01 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) keliu Alkiškiai-Menčiai automobiliu ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotu S. P. vardu, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus, o būtent 10,090 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,5 – 45,5 %.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal BK 201 str. 1 d. dėl neteisėto stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gabenimo, turint tikslą realizuoti, ir teisingai nuteisė už tai, dėl ko tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Nuteistasis R. K., nesutikdamas su apylinkės teismo konstatuotais faktais, viso baudžiamojo proceso metu ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad automobiliu gabendamas naminę degtinę, tikslo ją realizuoti neturėjo, būtų naudojęs ją savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik paminėtus nuteistojo parodymus, bet ir liudytojais apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymus, į kuriuos apeliuojama skundu, kad su sulaikytas R. K. aiškino, jog naminę degtinę gabena savo reikmėms.

Iš tikrųjų, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota, kaltinant R. K. pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 201 str. 3 d.), tačiau bylos nagrinėjimo procese prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kvalifikuojant apelianto nusikalstamą veiką pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 201 str. 1 d.,) ir apie tai buvo pranešta kaltinamajam R. K.. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 256 str.) numato kaltinimo pakeitimo teisme galimybę, ir teismas minėto straipsnio nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas, priėmęs prokuroro prašymą (b. l. 109), kam neprieštaravo ir pats apeliantas (b. l. 120), padarė pertrauką bylos nagrinėjime ir suteikė galimybę susipažinti R. K. su nauju kaltinimu, baudžiamąja byla ir atitinkamai pasiruošti gynybai (b. l. 121). Tokiu būdu apylinkės teismas, nuteisdamas R. K. pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir tinkamai užtikrino kaltinamojo teisę į gynybą.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Naujų aplinkybių, kurios būtų neištirtos ar į jas būtų neatsižvelgta priimant nuosprendį, apeliantas nenurodė. Kaip tvirtino teisiamajame posėdyje, taip R. K. nurodė ir apeliaciniame skunde, kad naminę degtinę gabeno savo reikmėms, o ne platinimo tikslu. Tą patį jis tvirtino ir jį sulaikiusiems pareigūnams. Iš tikrųjų byloje nėra nustatyta, kam R. K. gabeno naminę degtinę ir kaip būtų realizavęs. Visgi, apylinkės teismo nustatytų ir įvertintų įrodymų visuma, atsižvelgiant į konkrečios bylos specifiką, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis naminę degtinę gabeno realizavimo tikslu. Pažymėtina, kad dažnai byloje išvis nebūna tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau vien tai negali būti pagrindas teismui nevertinti kitų bylos įrodymų ir kliūtis priimti objektyvų sprendimą.

Iš bylos medžiagos yra aišku, kad R. K. neteisėtai gabenant naminę degtinę buvo sulaikytas ne atsitiktinai, o turint išankstinės informacijos apie galimą jo neteisėtą veiką (b. l. 4). Akivaizdu, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų turėta informacija pasitvirtino – R. K. vairuojamame automobilyje buvo rasta 10,090 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 44,5 – 45,5 % (b. l. 5-7; 10-11). Teisiamajame posėdyje R. K. aiškino, kad savo reikmėms nusipirkęs naminę degtinę ją tiesiog pamiršo automobilyje, ir jį, važiuojantį į (duomenys neskelbtini) pažvejoti, sulaikė pareigūnai (b. l. 104). Tokie nuteistojo aiškinimai ne tik nelogiški, bet ir paneigti liudytoja apklaustos automobilio, kuriuo naminę degtinę gabeno R. K., savininkės parodymais. Liudytoja S. P. parodė, kad R. K. iš jos automobilį pasiskolino vakare ir kitą dieną buvo sulaikytas gabenantis naminę degtinę (b. l. 105). Nelogiški apelianto teiginiai, kad jis skolinosi automobilį norėdamas pasivažinėti (b. l. 37-38). Tai reikštų, kad R. K. jau prieš dieną žinojo, kad kitą dieną jis norės, tiesiog, be tikslo pasivažinėti skolintu automobiliu. Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad R. K. numatytam tikslui – naminės degtinės gabenimui skolinosi automobilį ir degtinę įsigijęs, ją gabeno ne į namus, o į kitą, nenustatytą vietą. Taip pat nelogiški apelianto pasakojimai, kad įsigytą degtinę jis netyčia pamiršo automobilyje ir todėl vežiojosi su savim. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad R. K., pasak jo paties, degtinę įsigijo apie 17 val. (b. l. 37-38), ir tą pačią dieną buvo sulaikytas apie 18.30 val. gabenantis naminę degtinę, taigi nevalingai pamiršti apie įsigytą degtinę jis negalėjo. Tai, kad įsigijęs naminę degtinę R. K. gabeno ne į namus, o į kitą vietą, leidžia daryti išvadą, kad jis degtinę gabeno ne savo reikmėms. Beje ir pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, kad namine degtine būtų atsiskaitinėjęs už atliktus darbus, kas taip pat atitinka realizacijos tikslo turinį (b. l. 104). Kolegija atkreipia dėmesys ir į nemažą gabentos naminės degtinės kiekį (10,090 litrų), kas sudaro daugiau nei 20 standartinių 0,5 litro talpos degtinės butelių, o toks kiekis asmeniniam vartojimui aiškiai per didelis. Pažymėtina tai, kad R. K. ir ankščiau buvo nuteistas už neteisėtą nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių gabenimą, turint tikslą realizuoti (b. l. 52-54), o 2008-06-12 kratos metu jo namuose buvo rasta naminės degtinės, už ką buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas (b. l. 116-119). Visos paminėtos ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės byloja apie tai, kad R. K. vertėsi neteisėtu namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių realizavimu.

Nuteistojo teisiamajame posėdyje deklaruotą versiją, kad jis pamiršęs apie įsigytą naminę degtinę, važiavo į kitą kaimą pažvejoti, kolegija, kaip ir apylinkės teismas, vertina, kaip atitinkamą gynybos taktiką, siekiant sumenkinti savo kaltės mąstą. Elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra visiškai aišku, kad vykstant į žvejybą, paprastai, vežamasi žvejybos priemones, o ne 10,090 litrų naminės degtinės. Įvykio vietos apžiūros metu jokių žvejybos įrankių R. K. vairuojamame automobilyje nebuvo aptikta (b. l. 5-7), ir dėl to apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. K. neteigė, kad važiavo žvejoti, sakydamas, jog vyko, tiesiog, pažiūrėti, ar žvejojama dar ant ledo 2009-04-01 (b. l. 37-38).

Visuma aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų paneigia R. K. versiją apie, neva, savo reikmėms įsigytą naminę degtinę. Byloje esančiuose dokumentuose (b. l. 110-119) užfiksuota informacija neleidžia abejoti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams dar iki įvykio buvo žinoma apie R. K. neteisėtą veiką, susijusią su stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų apyvarta (įgijimas, laikymas, gabenimas, realizavimas), ir sulaikytas jis buvo ne atsitiktinai. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad R. K., 2009-04-01 gabendamas naminę degtinę, turėjo tikslą ją realizuoti.

Apylinkės teismas, skirdamas R. K. griežčiausią iš BK 201 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, kolegijos nuomone, tinkamai įvertino apelianto asmenį ir jį charakterizuojančius duomenis. BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad naują tyčinį nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui už faktiškai analogišką nusikalstamą veiką, dėl kurios Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 201 str. 2 d. buvo pripažintas kaltu (b. l. 52-54). Taigi apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad R. K. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymo paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Tai, kad R. K. jau buvo teisiamas už neteisėtą 55,575 litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gabenimą, turint tikslą realizuoti, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys. Tai, kad R. K. ir vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta piniginė bauda jam pozityvaus poveikio nepadarė – 40 MGL (5000 Lt) baudą apeliantas sumokėjo 2007-09-12 (b. l. 46), tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str.). Tokiu būdu kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti R. K. ne baudą, kaip prašo apeliantas, o laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta, nes yra žymiai mažesnė už BK 201 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Apylinkės teismas savo nuosprendyje aiškiai išdėstė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad R. K. yra tėvystės atostogose, nepalankią jo žmonos sveikatos būklę, nuteistojo atžvilgiu pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą (BK 75 str.). Tokiu būdu R. K. apylinkės teismas paliko galimybę rūpintis savo mažamečiu vaiku ir sergančia žmona, realiai neatliekant paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.