- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-112-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00025-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nuteistasis
- P. D.
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 120 MGL dydžio (6000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 80 MGL dydžio (4000 Eur) baudos;
pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 40 MGL dydžio (2000 Eur) baudos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir P. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio (6000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 30 d. 07.40 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 13.00 val. (viena diena), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir nutarta laikyti, kad neatlikta bausmė yra 118 MGL dydžio (5900 Eur) bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68² straipsniu, P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
P. D. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, o būtent: jis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, kuriam (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3-247 patvirtintuose jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme pavesta laikytis Apsaugos ir priežiūros plane bei kituose teisės aktuose pareigūnams numatytų draudimų ir vykdyti numatytas pareigas, užtikrinant Saugumo valdymo skyriaus keliamų užduočių tinkamą vykdymą, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų priežiūros postų plano 4.17 ir 56 punktuose numatytus reikalavimus: užkardyti nuteistiesiems draudžiamų daiktų patekimą į pataisos įstaigos teritoriją; palaikyti ryšius su nuteistaisiais, jų giminaičiais ar kitais asmenimis jei tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2021 m. kovo 29 d., organizavo draudžiamų daiktų patekimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini), ten laikomam nuteistajam D. K. (D. K.). Taip pat palaikė ryšius su nuteistuoju D. K., teikdamas jam su tarnybinių pareigų atlikimu susijusią informaciją ir palaikė ryšius su nuteistojo D. K. broliu E. K. (E. K.). Tokiais savo tyčiniais veiksmais P. D., siekdamas asmeninės naudos kitiems asmenims, pasinaudojo tarnyba priešingais tarnybai interesams, diskreditavo valstybės tarnautojo (pareigūno) vardą, pakenkė valstybės tarnautojo (pareigūno) vardo autoritetui ir dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.
Taip pat P. D. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. balandžio 27 d., apie 05.00 val., būdamas viešoje vietoje Šalčininkuose, Vilniaus g. 54, šalia pastato, kur vyksta diskoteka „Elestra“, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, pašalinių žmonių akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įvykusio žodinio konflikto su V. V. (V.) metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. V. į lūpų sritį bei išmušė du priekinius dantis, nuo smūgių nukentėjusysis keliais nukrito ant žemės, nukentėjusiajam atsistojus, pribėgęs prie nukentėjusiojo kumščiais ne mažiau kaip 5 smūgius sudavė į veido, galvos, ausų sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, veido kairėje, kairėje kojoje, muštine žaizda apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, kairės pusės 1, 2 viršutinių vainikų lūžiais, odos nubrozdinimu dešinės plaštakos II piršte.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3-4 punktus ir prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas dėl P. D. nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pasisakė, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis dalykas ir laikė, jog nuteistojo veikoje šis požymis nustatytas, nes buvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip pataisos įstaigos, reputacijai, tačiau pakenkimo valstybės tarnybos autoritetui ir reputacijai masto teismas nevertino. Teismas nepakankamai išaiškino didelės žalos požymio turinį ir neįvertino jo konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Faktiškai didelės turtinės žalos dėl P. D. veiksmų neatsirado, įstaiga materialiai nenukentėjo. Didelės neturtinės žalos atsiradimas yra klaidingas ir nepatvirtintais jokiais įrodymais, nes niekas iš kitų asmenų nenukentėjo, dėl perduoto daikto neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių sunkių padarinių, nes tai nebuvo ginklas ar narkotinės medžiagos. P. D. savo veiksmais padarė pareigų pažeidimą, nekeliantį grėsmės įstaigos vidaus saugumui. Nuo įsidarbinimo 2015 m. nuteistasis tokių pažeidimų nedarė ir nors jis pasielgė netinkamai, administracija jam turėjo taikyti drausminio poveikio priemones. P. D. norėjo padaryti paslaugą kaimynui, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir neįrodė, kad jo veiksmai peržengė tarnybos pažeidimų ribas ir tapo nusikalstami.
1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ne visada tikslinga neteisėtas veikas pripažinti nusikaltimu ir taikyti griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę, tačiau šios galimybės teismas nenagrinėjo ir motyvuose dėl to nepasisakė, tik konstatavo, kad P. D. savo elgesiu pakenkė valstybės tarnybos autoritetui ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip pataisos įstaigos, reputacijai. Bausmė turi turėti neigiamas pasekmes asmeniui, auklėjamąjį poveikį, tačiau neturi žlugdyti asmens gyvenimo, sunkinti įsidarbinimo galimybes, o nuteistasis jau pajuto neigiamas pasekmes: neteko darbo, 2021 m. lapkričio 30 d. teko išeiti iš kitos darbovietės dėl paviešintos informacijos ir priekaištų dėl nepriekaištingos reputacijos stokos.
1.3. Dėl bausmės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teismas turėtų tinkamai įvertinti, kad P. D. nuo 2015 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo nuobaudų, susijusių su netarnybiniais ryšiais, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanaudiškų paskatų neįrodyta, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o didelės turtinės ir neturtinės žalos nepadaryta. Bet to, P. D. ketina savo noru įvykdyti teismo paskirtą teisingą bausmę.
1.4. Dėl BK 284 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos padarymo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, P. D. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padaryta materialinė žala buvo atlyginta, o tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dėl šių aplinkybių, bylos faktinių aplinkybių ir nuteistojo turtinės padėties teismas turi sušvelninti paskirtą bausmę. Šiuo metu P. D. objektyviai neturi galimybių sumokėti teismo paskirtos baudos per nustatytą terminą. Dėl to pagal BK 284 straipsnį paskirtą baudą tikslinga arba mažinti, arba keisti viešaisiais darbais.
1.5. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo P. D. turtinė padėtis pasikeitė, jis neturi nuolatinio darbo, neturi buto, būstą nuomoja, turi tik seną namą (duomenys neskelbtini) rajone, jo galimybės gauti gerai apmokamą darbą yra ribotos, šalyje yra sudėtinga ekonominė situacija. Be to, nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų dėl nepilnamečio sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymo (200 Eur per mėnesį). Dėl šių aplinkybių teismas turi pagal BK 54 straipsnį sumažinti P. D. paskirtą baudą iki 2500 Eur, baudos sumokėjimo terminą nustatyti – 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą didelės žalos požymį, numatytą BK 228 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtyje, taip pat nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto didelės žalos požymio
Apeliaciniame skunde nekeliamas ginčas, kad nuteistasis P. D., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdamas atitinkamus jo tarnybą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, organizavo draudžiamų daiktų patekimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ten laikomam nuteistajam D. K., jam teikė su tarnybinių pareigų atlikimu susijusią informaciją ir palaikė ryšius su nuteistojo D. K. broliu E. K.. P. D. neginčija piktnaudžiavęs tarnyba, tačiau ginčija didelės žalos požymį, teigdamas, kad dėl tokių jo veiksmų valstybė nepatyrė didelės žalos, taigi jam turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė.
P. D. buvo inkriminuotas didelės neturtinės žalos valstybei padarymo požymis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, padarytos veikos pobūdį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobūdį – ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo autoritetui ir pan. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.
Byloje nustatyta, kad P. D. įnešė draudžiamus daiktus, teikė nuteistajam D. K. su tarnybinių pareigų atlikimu susijusią informaciją ir palaikė ryšius su D. K. broliu. Pats P. D. duodamas parodymus pripažino, kad vykdydamas tarnybą, kai apeidavo kameras ar vesdavo nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius, pradėjo bendrauti su nuteistuoju D. K., kuris jau žinojo, kad jie yra iš tos pačios gyvenamosios vietos. Pastarasis vis bandė užmegzti su juo kontaktą, pradėjo prašyti atnešti mobiliojo ryšio telefoną, USB laikmenas. Šiuos daiktus P. D. turėjo perduoti nuteistojo D. K. brolis. Buvo susitikęs su D. K. broliu. Jis pabijojo atnešti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau USB laikmeną atnešė. Be to, P. D. teigimu, jis pasakojo nuteistajam D. K. kada ir kur bus kratos, aiškino kokie ir kaip dirba technikos prietaisai, skirti mobiliojo ryšio aptikimui, kur laikomi kiti nuteistieji, kur ir pas kuriuos pareigūnus nuteistieji eina. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje disponuojama informacija, kad P. D. ne tik aprūpina nuteistąjį D. K. draudžiamais daiktais, bet ir informuoja pastarąjį apie pareigūnų tarnybinę taktiką ir metodus vykdant nuteistųjų priežiūrą ir elgesio kontrolę, dalyvaudamas kratose ignoruoja aptinkamus daiktus ir tokiu būdu leidžia išvengti drausminės ir (ar) administracinės atsakomybės. Be to, iš byloje surinktų kriminalinės žvalgybos duomenų (pokalbių išklotinių) matyti, kad P. D. intensyviai telefonu bendravo su nuteistuoju D. K. nuo 2020 m. spalio 1 d., teikdamas jam tarnybinę informaciją. Taip elgdamasis P. D. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) pataisos namų priežiūros postų plane numatytus reikalavimus, teisėtumo, valstybės tarnybos etikos ir kitus principus, todėl valstybė dėl nuteistojo veiksmų neabejotinai patyrė didelę žalą, nes buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų autoritetas, diskredituotas šios institucijos tarnautojo vardas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, kurie atsirado dėl neteisėtų P. D. veiksmų, buvimą, teisingai aiškindamas didelės žalos požymį.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas ir savo kaltę dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, pirmosios instancijos teismas, sutikus proceso dalyviams, tarp jų ir pačiam P. D., vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, bylos įrodymus ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir P. D. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, P. D. kaltės prisipažinimas kartu su nuoširdžiu gailėjimusi buvo pripažintas jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Taigi, P. D. sutiko su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad dėl jo neteisėtų veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Tačiau P. D. pateiktame apeliaciniame skunde jau teigiama, kad didelės neturtinės žalos atsiradimas yra klaidingas ir nepatvirtintais jokiais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia P. D. pozicija yra nenuosekli ir ja siekiama nepagrįstai sušvelninti apelianto teisinę padėtį. Akivaizdu, kad jeigu P. D. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją būtų pateikęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tai eliminuotų galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl to jam galėjo būti paskirta ir griežtesnė bausmė. P. D. apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl jis, visiškai pripažinęs savo kaltę padaręs BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priėmus skundžiamą nuosprendį, šią savo poziciją pakeitė.
Dėl bausmių
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad P. D. neteistas, buvo baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. P. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę jau pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į ją ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad P. D. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. D. buvo paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas parinko antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – baudą, nustatydamas jos dydį artimą šios bausmės rūšies minimumui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Taip pat P. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šios teisės normos sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda, areštas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki penkerių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, tarp jų ir į nustatytą P. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į P. D. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, turi mažametį vaiką) bei tai, kad nusikaltimas truko beveik 6 mėnesius, parinko pirmą pagal griežtumą bausmės rūšį – baudą. Teismas paskyrė tokios bausmės minimumui artimą dydį (120 MGL), vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jos dydį sumažino vienu trečdaliu.
Pripažintina, kad P. D. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš tiesų yra švelnios, todėl nėra pagrindo jų dar labiau mažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
P. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada neturėjo nuobaudų, susijusių su netarnybiniais ryšiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nelaikytina teigiamai P. D. charakterizuojančia aplinkybe, nes jis buvo valstybės tarnautoju, kuriam savaime taikomi griežti nepriekaištingo pareigų atlikimo standartai. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (4 t., b. l. 43–52). Apeliantas teigia, kad jis neveikė iš savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad P. D. veiksmai nebuvo vertinami BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl aplinkybė, jog nuteistasis nesiekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos, šiuo atveju neturi reikšmės skiriant jam bausmę.
P. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie mažamečio vaiko išlaikymą (200 Eur) (6 t., b. l. 47), taip pat duomenis, iš kurių matyti, kad už buto nuomą jis kiekvieną mėnesį moka 200 Eur (6 t., b. l. 34, 43-45). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti paskirtų bausmių rūšies ar mažinti jų dydį. Nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus. Nors skundžiamu nuosprendžiu P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas, nuteistasis gali susirasti darbą privačiame sektoriuje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas baudai sumokėti nustatė ilgesnį terminą (per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), nei įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas P. D. bausmes paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai paskyrė bausmes, kurios nėra per griežtos. Nėra pagrindo manyti, kad sumažinus paskirtų baudos bausmių dydį bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo P. D. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. D. apeliacinį skundą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.