- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- II-475-240/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Pareiškėjas
- J. S.
nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo ROIK 18090160534.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nurodant, jog nėra administracinio nusižengimo sudėties (kaltės).
J. S. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimą, išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir skirti eismo įvykio ekspertizę kaltininkui nustatyti. Skunde nurodė, kad 2018-08-09, apie 12.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, V. Krėvės pr. 97, jo vairuojamas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su R. K. vairuojamu automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykio aplinkybes ir nurodė abiems vairuotojams nuvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą pateikti paaiškinimus. J. S. savo paaiškinime nurodė, kad į jo automobilį atsirėmė R. K. vairuojamas automobilis, o R. K. savo paaiškinime nurodė, kad į jos automobilį atsirėmė J. S. vairuojamas automobilis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad iš eismo įvykio schemos, nuotraukų ir vairuotojų paaiškinimų negalima nustatyti, kuris automobilis stovėjo, o kuris – judėjo, nėra įvykio liudytojų, išskyrus A. G., kuris yra R. K. pažįstamas. Pareiškėjo nuomone tiriant eismo įvykį nebuvo išnaudotos priemonės, galinčios padėti išsiaiškinti įvykio kaltininką, nebuvo atlikta eismo įvykio ekspertizė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius – atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Vairuotojai nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, iš įvykio vietos schemos, nuotraukų negalima nustatyti, kuris automobilis judėjo, įvykį matęs liudytojas A. G. yra automobilio „Audi“ vairuotojos pažįstamas, todėl nelaikytinas patikimu. Įvykio vieta nefilmuojama. Įvertinus prieštaringus įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūno pranešime esančius duomenis, automobilių apgadinimus bei aplinkybę, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kuris iš eismo įvykio dalyvių jį sukėlė, nepakakus įrodymų, kurie patvirtintų kurio nors iš eismo įvykio dalyvių kaltę, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-08-09 jo vairuojamas automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Pradėjęs judėti automobiliu iš stovėjimo vietos, jis pamatė, kad kitas automobilis staiga pajudėjo atbuline eiga. Suvokdamas, kad automobiliai gali susidurti, jis sustojo. Staiga kitas automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Įsitikinęs, kad autoįvykio kaltininkė yra R. K., kuri vairavo tą kitą automobilį. Mano, kad policijos pareigūnai iš viso netyrė autoįvykio, o nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodyti motyvai yra niekuo nepagrįsti, išgalvoti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prašo policijos įstaigos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinti, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas visiškai neištyrus jokių įvykio aplinkybių.
Liudytoja R. K. parodė, kad ji nagrinėjamo įvykio dieną automobiliu atvežė savo sūnų į kioską, esantį šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Sūnui išlipus, ji jo, sėdėdama automobilyje, laukė automobilių stovėjimo aikštelėje. Pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipusi pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė pareiškėjo vairuojamas automobilis. Liudytojos manymu J. S. nesutinka su policijos įstaigos priimtu nutarimu dėl to, kad siekia savo naudai sutvarkyti žalos atlyginimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Kaip matyti iš pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagos, atliekant tyrimą buvo priimti R. K., J. S. ir A. G. paaiškinimai, surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nurodyti duomenys apie eismo įvykį. R. K. ir J. S. paaiškinimai yra iš esmės prieštaringi. Liudytojo A. G. paaiškinime nurodyta, kad į stovintį R. K. automobilį atsitrenkė J. S. vairuojamas automobilis. Šio liudytojo parodymus institucijos pareigūnai atmetė kaip nepatikimus, kadangi liudytojas yra R. K. sūnaus pažįstamas.
Teismas konstatuoja, kad institucijos pareigūnai nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti eismo įvykio kaltininką. Išvadą, kad pagal automobilių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir mastą, negalima neabejotinai nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo, institucija padarė nesiremdama specialisto ar eksperto tyrimu, nors akivaizdu, kad tuo klausimu kompetentingai pasisakyti gali tik specialių žinių turintis asmuo. Eismo įvykio vietos schemoje turėtų būti aiškiai pažymėta, ar buvo galimi tokie manevravimai, apie kuriuos aiškina eismo įvykio dalyviai. Šios aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, tiriantys administracinį nusižengimą, turi teisę atlikti įvairius veiksmus. Taigi, šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus papildomus veiksmus ar tyrimą – nustačius faktines įvykio aplinkybes, t. y. tik surinkus objektyvius duomenis, galima spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Kadangi institucija neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, J. S. skundas tenkintinas, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimą ir bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas
nutaria:
J. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-09-23 nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.