Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-8539-650/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
2-8539-650/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07095-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
M. L.
Atsakovas
UAB „M.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8539-650/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07095-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.7; 15.3.3; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui M. L., ieškovo atstovui advokatui Ž. R., atsakovo UAB „M.“ atstovui S. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui UAB „ M.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. L. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui UAB „M.“ (1-5 b..), kuriuo prašo pripažinti ieškovo M. L. atleidimą iš darbo pagal atsakovo 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. MS/DN 306 neteisėtu, negražinant ieškovo į darbą; įpareigoti atsakovę pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę, laikant ieškovą M. L. atleistu iš darbo pagal DK 127 str. nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-08-03 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovui 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovui M. L. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad 2015 m. liepos 29 d. atsakovės darbuotoja parduotuvės direktorė D. V.-T., pasikvietusi ieškovą į kabinėtą pareikalavo užpildyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 p. Ieškovui atsisakius nutraukti darbo sutartį savo noru, direktorė nurodė, kad ieškovas bus atleistas iš darbo pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris pasireiškė 2015 m. liepos 27 d. tariamu seksualiniu priekabiavimu darbe prie darbuotojos I. N.. Ieškovas 2015 m. liepos 29 d. pateikė paaiškinimą, kad darbo drausmės nepažeidė. Darbuotojos I. N. paprašė užleisti darbo vietą, paliesdamas jos ranką. Šios darbuotojos surašyto tarnybinio pranešimo, nenurodant datos, pagrindu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtas įsakymas Nr. MS/DN 306 dėl drausminės nuobaudos skyrimo, kuriuo M. L. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, nutraukiant darbo sutartį pagal 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovo įsitikinimu jis nepažeidė darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose nurodytų darbinių pareigų, todėl ieškovui negalėjo būti taikoma drausminė atsakomybė. Skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, darbuotojo parašytą pasiaiškinimą bei į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, taip pažeidžiant DK 238 straipsnį. Tai reiškia, tad paskirta nuobauda yra neadekvati pažeidimui, jeigu toks ir būtų įrodytas. Šiuo atveju ieškovas, paprašydamas darbuotojos leisti paimti kėdę ir prie jos prisiliesdamas, tokiu elgesiu darbo tvarkos taisyklių nepažeidė. Galimai netinkamai atlikti darbą (šiuo atveju liečiant darbuotojos ranką) darbuotojas gali ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, klaidingo situacijos įvertinimo ir pan. Tokiais atvejais negalima konstatuoti darbuotojo kaltės ir dėl to taikyti drausminę atsakomybę. Šiuo atveju ieškovo pripažintu elgesiu ieškovas atsakovei nesukėlė neigiamų padarinių, nes dėl tokio veiksmo nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestą darbą. Be to iš ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo - 2015-08-03 įsakymo turinio matyti, kad atsakovė išimtinai vadovavosi darbuotojos I. N. tarnybiniu pranešimu, tačiau visiškai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus. Iš to seka, kad ieškovo atlikti ir jo pripažinti veiksmai, kuriuos savaip interpretavo darbuotoja, negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir ši sąlyga realiai egzistuoja, kadangi atsakovės direktorės tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis siekti, kad ieškovas parduotuvėje nebedirbtų, todėl jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos. Ieškovas dėl atleidimo iš darbo ir tokio atleidimo pagrindo formuluotės - dėl seksualinio priekabiavimo, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sukrėstas, kadangi apie tokį atleidimą sužinojo kiti darbuotojai, moteris, su kuria ieškovas bendrauja, ieškovo artimieji. Ieškovas atsakovės direktorės buvo pažemintas darbo metu, girdint atėjusiems klientams, kitiems darbuotojams. Dėl patirto streso ir nepatogumų ieškovas vartoja vaistus nuo depresijos. Ieškovas teismui teiks įrodymus, kad jis lankėsi pas gydytojus. Dėl patirtų dvasinio pobūdžio išgyvenimų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina simboline 500 Eur suma.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir savo paaiškinimuose iš esmės rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais, papildomai paaiškinęs aplinkybes, jog 2015-07-27 dirbant parduotuvėje ir nesant tuo metu vadybininko, jam žodžiu buvo pavesta atlikti prekių perkainojimą, todėl naujų kainų atspausdinimui jam reikėjo naudotis skyriuje esančiu vieninteliu darbiniu kompiuteriu, kuris buvo užimtas kitos pardavėjos I. N., kuri sėdėdama rašė žinutes savo mobiliame telefone. Jis priėjęs bendradarbės paprašė užleisti darbo vietą, I. N. atsisakė, pavartodama rusišką keiksmažodį (eik na...), tada jis paėmė jai už rankos liepdamas atsikelti, o po to apkabindamas už pažastų, norėjos bendradarbę pakelti nuo kėdės. I. N. staigiai pašoko ir ranka trenkė jam per veidą. Po to jis sėdo prie kompiuterio dirbti, o bendradarbė nuėjo dirbti kitur, daugiau tą dieną jie nebendravo. Iki to įvykio I. N. dirbo su juo kokias tris dienas, per tą trumpą laiką jis pastebėjo, kad bendradarbė, kaip naujokė, buvo įžūli, atsisakinėdavo dirbti jai pavestą darbą. Jis pats buvo išdirbęs toje parduotuvėje 5 metus, buvo darbdavio skatintas ir turėjo darbinių perspektyvų. Tačiau atėjus vadovauti naujai direktorei, kažkodėl jis buvo laikomas blogu darbuotoju. Todėl kilusiu konfliktu buvo pasinaudota, I. N. parduotuvės direktorės liepiama parašė ant jo tarnybinį pranešimą, apkaldindama seksualiniu priekabiavimu; taip pat buvo paveiktas ir kitas darbuotojas R. S., liudijęs, kad matė, kaip buvo apkabinta kolegė už krūtinės. Visas šias aplinkybes jis išsiaiškino dar prieš atleidimą, savo iniciatyva įrašydamas pokalbius su šiais bendradarbiais. Jis pats buvo iškviestas pas direktorę pasiaiškinti tik 2015-07-29, jam buvo įteikti du reikalavimai pasiaiškinti dėl seksualinio priekabiavimo ir nebuvimo darbe keletą valandų. Jam buvo siūloma išeiti iš darbo ir savo noru, tuo pagrindu direktorė davė užpildyti atitinkamą prašymo blanką. Pasitaręs su savo advokatu, jis atsisakė rašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru, parašė atitinkamus paaiškinimus. Mano, kad kilusia konfliktine situacija darbdavys pasinaudojo ir be teisėto pagrindo atleido jį iš darbo, apkaltinant seksualiniu priekabiavimu prie darbuotojos. Tuo jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes patyrė emocinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, nes įvykis tapo žinomas draugams, pažįstamiems (1-5 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „ M.“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais nurodė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas dėl Ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės ažeidimo, kuris pasireiškė 2015-07-27 bendradarbės I. N. atžvilgiu atliktais seksualinio pobūdžio veiksmais bei išsakytomis seksualinio pobūdžio replikomis. Įsakymu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Bendrovė, kaip darbdavys, turi įstatymų nustatytą pareigą bei pačios Bendrovės, kaip patrauklaus, aukštų standartų besilaikančio rinkos subjekto, interesą sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas. Tinkamų darbo sąlygų supratimas aktualiu atveju negali būti suderinamas su Ieškovo bendradarbės atžvilgiu atliktais fiziniais neabejotinai seksualaus pobūdžio (abiem rankomis sugriebta bendradarbės krūtinė) veiksmais bei žodine neabejotinai seksualinio pobūdžio replika. Įvertinant tai, kad seksualinio pobūdžio veiksmai bendradarbės atžvilgiu Ieškovo buvo įvykdyti viešoje Bendrovės parduotuvės prekybos salėje, stebint kitiems bendradarbiams bei galimai — parduotuvės lankytojams, tiek asmens, kurio atžvilgiu seksualiai priekabiauta, orumo pažeidimas, tiek Bendrovės interesams padaryta žala vertintini, kaip dar didesni. Pažymėtina, kad Ieškovo nurodytas faktines įvykio aplinkybes, kad Ieškovas tik prisilietė prie bendradarbės (palietė bendradarbės ranką), prašydamas leisti paimti kėdę, paneigia tiek situacijos aprašymas darbuotojos I. N. pranešime, tiek įvykį mačiusio darbuotojo R. S. paaiškinimas. Ieškovo padaryti veiksmai draudžiami tiek įstatymų, tiek Bendrovės vidinio teisės akto — Bendrovės vidaus darbo taisyklių, su kurių nuostatomis Ieškovas supažindintas pasirašytinai. Ieškovas savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes tiek Ieškovo bendradarbei asmeniškai dėl patirto pažeminimo, tiek Bendrovei dėl netinkamos darbo atmosferos bei esminio kenkimo Bendrovės, kaip civilizuoto ūkio subjekto, įvaizdžiui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jokia alternatyvi pritaikytai nuobauda neužkirstų kelio recidyvui, Bendrovė laiko Ieškovui skirtą drausminę nuobaudą adekvačia ir proporcinga Ieškovo padarytai žalai (33-36 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip neapgrįstą, savo paaiškinimais palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodė aplinkybes, kad apie ieškovo seksualinį priekabiavimą darbdavys buvo informuotas tik kitą dieną po įvykio, kai parduotuvės darbuotoja I. N. kreipėsi parduotuvės direktorę D. V. –T., žodžiu paaiškindama aplinkybes, vėliau parašydama atitinkamą tarnybinį pranešimą. Parduotuvės direktorė jai suteiktų įgaliojimų ribose taip pat paprašė pasiaiškinti ir ieškovą. Be to tiriant įvykį, buvo peržiūrėtas parduotuvės salės kameros vaizdo įrašas, apklaustas kitas darbuotojas R. S., todėl surinktų įrodymų pagrindu darbdavys ir pasielgė tinkamai, operatyviai nustatęs ieškovo veiksmuose seksualinį priekabiavimą prieš bendradarbę, apkabinant rankomis ją sėdinčią kėdėje iš nugaros ir liečiant abi krūtis, tuo pagrindu įformino 2015-08-03 įsakymu ieškovo atleidimą iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių teiktų paaiškinimų, apklaustų teisme liudytojų parodymų, taip pat surinktų byloje rašytinų duomenų nustatyta, kad I. N. tarybiniu pranešimu informavo atsakovą UAB „M. apie darbe 2015-07-27 patirtą seksualinį priekabiavimą ieškovo M. L. veiksmais (24 b.). 2015-07-29 paaiškinimu pardavėjas M. L. nurodė, kad darbo drausmės taisyklių nepažeidė (25 b.l.). 2015-07-29 R. S. pareiškime atsakovui pateikti paaiškinimai dėl 2015-07-27 įvykio darbe (37 b.l.) 2015-08-03 UAB „M.“ įsakymu Nr. MS/DN 306 pardavėjui M. L. už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo ir įsakyta nuo 2015-08-03 nutraukti darbo sutartį su pardavėju M. L. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (22-23 b.l.). Ieškovas savo reikalavimų pagrindimui su ieškiniu teikė 2013-12-23 direktoriaus įsakymu patvirtintas UAB „M.“ darbo tvarkos taisykles (6-18 b.l.), pardavėjo pareiginius nuostatus (19-21 b.l.),t eismo posėdžio metu pateikė 2015-10-28 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir kompaktiniame diske įrašytus su I. N. ir R. S. pokalbius (63-65, 66-68 b.l.). Atsakovas UAB „M.“ teismui pateikė 2015-07-27 skaitmeninio vaizdo įrašą, kuris užfiksuotas įrašo vaizdo stebėjimo sistema parduotuvėje (51-52 b.l.). Atsakovas byloje taip pat pateikė Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalą (39-40 b.l.), pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį (41-42 b.l.), tarnybinį pranešimą dėl M. L. nebuvimo darbo vietoje 2015-07-29 (61 b.l.), 2015-06-18 įsakymą dėl direktoriaus A. T. pavadavimo (80 bl.), parduotuvės direktorės pareiginius nuostatus (83-88), ginčo metu galiojančias UAB „M.“ darbo tvarkos taisykles (88-100 b.l.),

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 1 d.). Atsakovas nurodo, kad ieškovas padarė pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 d. 3 p., 4 p., 7 p., ir tai buvo jo atleidimo iš darbo pagrindas. Todėl teisme tikrinant ieškovui paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareigą įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą pirmiausia tenka atsakovui, kaip darbdaviui. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje duotais paaiškinimais argumentavo, kad visiškai pakako pagrindų vertinti ieškovo veiksmus kaip seksualinį priekabiavimą bei kvalifikuoti tai, kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas rėmėsi DK 235 str. 2 d. 5 p. nuostata, kad seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 11.4.9.p., kuriame įtvirtinta kad moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį baudžiama nutraukiant darbo. Atsakovas, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą, taip pat rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 7 str. 7 p., kuriame nustatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Aptariama norma konkretizuoja, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą. Lygių galimybių įstatymas taip pat apibrėžia seksualinio priekabiavimo sąvoką, kad tai - nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse pasisakė, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Konstatuotina, kad ieškovas ir jo atstovas ginče išreiškė poziciją, kad atsakovas ėmėsi per griežtų ir neadekvačių priemonių, reaguodamas į ieškovo veiksmus bendradarbės I. N. atžvilgiu. Ieškovas pateikė argumentus, jog jo atlikti veiksmai I. N. atžvilgiu nebuvo seksualinio pobūdžio, nes rankos palietimu ir apkabinimu už pažastų buvo siekiama sėdinčią bendradarbę tik pakelti nuo kėdės, kad jam būtų atlaisvinta darbo vieta prie kompiuterio, ir tai ieškovo nuomone, patvirtina vienas iš pagrindinių įrodymų – parduotuvės vaizdo įrašas, taip pat jo iniciatyva apklaustų liudytojų M. Č. ir M. B. parodymai. Darytina išvada, kad tokie ieškovo argumentai laikyti ginče tik gynybine pozicija, be to tiek ieškovo nurodytų liudytojų teikti paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs ir vertinti kritiškai, atsižvelgiant į jų turimus artimus draugystės ryšius su ieškovu. Teismo nuomone, liudytojas M. B. iš esmės patvirtino aplinkybę, kad apie kilusį darbe konfliktą jam, kaip tuometiniam gyvenimo draugui, liudytoja I. N. pasiguodė, emociškai išgyvendama dėl ieškovo elgesio ir klausdama draugo nuomonės dėl įvykio išviešinimo teisėsaugos institucijoms, darbdaviui. Be to kita ieškovo liudytoja M. Č. nebuvo įvykio metu šalia konfliktuojančių bendradarbių (ieškovo, I. N.), jos nurodytu 10 metrų atstumu nuo parduotuvės kasų objektyviai dėl keliomis eilėmis išdėstytų aukštų prekystalių nebuvo galima įžvelgti bendradarbių veiksmų detaliai ką tvirtino atsakovo atstovas bei apklausti kiti darbdavio iniciatyva liudytojai, be to ši liudytoja, esant muzikiniam parduotuvės aplinkos fonui, negalėjo aiškiai išgirsti ir išsakytų konfliktuojančių bendradarbių frazių vienas kitam, ko negirdėjo net ir įvykį betarpiškai stebėjęs liudytojas R. S.. Teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti konfliktinės situacijos tarp ieškovo ir liudytojos I. N. pobūdžio vien pagal pateiktą darbdavio vaizdo įrašą, nes net teismo posėdyje techninių priemonių pagalba maksimaliai padidinus parduotuvės salės vaizdą, galima įžvelgti tik dviejų žmonių (stovinčio ieškovo ir sėdinčios liudytojos I. N.) fizinį kontaktą bei ieškovo veiksmų seką keliolikos sekundžių eigoje, t.y. priėjimą prie liudytojos vieną kartą, pasilenkimą prie kėdės ir nuėjimą, po to priėjimą antrą kartą prie sėdinčios bendradarbės, pasilenkimą, apkabinimą rankomis per jos nugarą bei buvimą tokioje padėtyje kelias sekundes, po ko matyti, kaip I. N. staigiai pašokusi puola prie ieškovo ir smūgiuoja rankomis, susistumdo su ieškovu ir abu atsiduria parduotuvės salės šone. Tačiau teismo nuomone, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojos I. N. nuoseklūs parodymai apie tai, kad ieškovas to fizinio kontakto metu, apkabindamas jos nugarą savo rankomis tyčia sugriebė ir abi krūtis, turėtų būti atmesti ar vertinti kritiškai. Šią svarbiausią fizinio kontakto aplinkybę paliudijo ir šalia buvęs R. S., tiek pačiam darbdaviui teikdamas paaiškinimą (37 b.l.), tiek teismui duodamas parodymus apie tai, kad matė, kaip ieškovas paėmė sėdinčiai prie kompiuterio bendradarbei už abiejų krūtų, ir kad jam pačiam pasidarė nepatogu stebėti tokią situaciją, dėl ko jis ir pasitraukė toliau, kas matyti ir iš vaizdo įrašo. Be to teismo nuomone, tik apkabinimas per pažastis nebūtų iššaukęs I. N. pašokimo nuo kėdės ir staigaus smūgiavimo į ieškovo veidą; toks spontaniškas liudytojos elgesys gali būti vertinamas kaip socialiniame gyvenime priimtina ir normali merginos (moters) reakcija į jos orumą bei kūno neliečiamumą besikėsinančio svetimo vaikino (vyro) veiksmus. Analogiškai visą kilusią konfliktinę situaciją darbe vertino ir liudytoja D. V.-T., kuri parodė teismui, kad būdama parduotuvės direktore, tik sekančią dieną sužinojo iš pačios I. N. apie ieškovo nederamą elgesį, kad darbuotojai buvo pasiūlyta apsispręsti, ar šį seksualinio priekabiavimo atvejį ji norinti viešinti; o parašius I. N. atitinkamą tarnybinį pranešimą bei peržiūrėjus parduotuvės vaizdo įrašą, ieškovui taip pat buvo siūloma gera valia susitarti su šia bendradarbe ir išeiti iš darbo savo noru, jam įteikiant prašymo blanką dėl darbo sutarties nutraukimo, ir tik ieškovui atsisakius tai padaryti, buvo imtasi įvykio darbe tyrimo, pareikalauta atitinkamai ieškovo pasiaiškinti. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos D. V.-T., parodymais apie tai, kad teiktu pasiūlymu ieškovui išeiti iš darbo savo noru buvo siekiama optimalaus ir greito darbinio konflikto išsprendimo, atsižvelgiant į pačios I. N. interesų apsaugą bei galimų grėsmių darbe pašalinimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais teiginiais, kad jis ankstesnės tiesioginės viršininkės buvo vertinamas, kad išdirbęs 5 metus turėjo galimybių daryti karjerą bei jam žodžiu buvo pavesta vaduoti parduotuvės vadybininką, tačiau nauja parduotuvės direktorė D. V. –T. turėjo kažkokį asmeninį nusistatymą jo atžvilgiu, todėl kilęs konfliktas su I. N. buvo tik pretekstas direktorei atleisti jį iš darbo. Kaip matyti iš paties ieškovo teiktų rašytinių duomenų, jis rašydamas 2015-07-29 paaiškinimą darbdaviui (25 b.l.) visiškai neminėjo jokių tokių esminių darbinių aplinkybių, tik trumpai nurodydamas, jog 2015-07-27 nepažeidė darbo drausmės taisyklių, kolegės paprašė, kad užleistų darbo vietą, paliesdamas jos ranką. Be to atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad aplinkybę, kad įvykio metu jo veiksmais buvo dar ir bendradarbės apkabinimas per pažastis, siekiant ją pakelti nuo kėdės, ieškovas nurodė tik teismo posėdyje, t.y. tik po to, kai gavo iš darbdavio vaizdo įrašą ir turėjo galimybę pamatyti, kokie jo veiksmai visgi buvo užfiksuoti parduotuvėje. Tai, kad tiek pats ieškovas, tiek apklausti liudytojai M. B., R. S. turi gana subjektyvų suvokimą apie seksualinių veiksmų pobūdį, kas matyti iš jų teiktų paaiškinimų teismui, ir jų manymu leistiną fizinį kontaktą su kitos lyties asmenimis darbe juokaujant, išdykaujant, visgi neeliminuoja ginče aplinkybės, jog pati liudytoja I. N. buvo viešai, kitų bendradarbių akivaizdoje pažeminta ieškovo atliktais veiksmais, tiek jam sukeliant žodinį konfliktą prieš sau lygią darbinio pavaldumo prasme bendradarbę, reikalaujant atlaisvinti jam darbo vietą prie kompiuterio, tiek ir pavartojant prie ją fizinę bei seksualinę prievartą – antrą kartą priėjus prie kėdės, apkabinant rankomis iš nugaros pusės merginos krūtis ir mėginant tokiu būdu ją pakelti nuo užimtos kėdės prie darbo kompiuterio, kas ir iššaukė jos, kaip nukentėjusio asmens, gynybinę reakciją – pašokimą nuo kėdės, smūgiavimą į ieškovo veidą bei susistumdymą su juo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja I. N. neneigia, kad konflikto metu galimai pavartojusi ir nederamą frazę (rusišką keiksmažodį „eik na...“), bet tvirtina, kad taip reagavusi į ieškovo išsakytas replikas dėl jos „ištratinimo“, kas matyti ir iš teikto jos tarnybinio pranešimo darbdaviui ( 24 b.l.). Todėl teismas įvertinęs byloje pateiktus abiejų šalių sutinka su atsakovo argumentais ginče, kad surinktų įrodymų pagrindu darbdavys pasielgė tinkamai, nustatęs ieškovo veiksmuose būtent ne bet kokį, bet seksualinį priekabiavimą prieš bendradarbę, tuo pagrindu įformino 2015-08-03 įsakymu ieškovo atleidimą iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Taip pat darytina išvada, kad ieškovo pateikti į bylą slapti pokalbių su liudytoja I. N. ir R. S. įrašai, įforminti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (63-65, 66-68 b.l.) neturi įrodomos reikšmės, kadangi iš esmės nesusiję su kilusio konflikto parduotuvėje fiksavimu ir neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 177 str., 220 str.). Teismas, remdamasis asmens duomenų apsaugos įstatymu bei teisės į privatų gyvenimą užtikrinimą, sutinka su atsakovo argumentais, kad šis ieškovo pokalbių įrašinėjimas darbe, praėjus kelioms dienoms nuo kilusio konflikto su I. N., vykdytas be liudytojų žinios ir sutikimo, galimai juos provokuojant vienų ar kitų naudingų teiginių išsakymui, pačiam ieškovui jau buvus konsultuotam advokato ir turint tikslą rengtis darbo ginčo sprendimui. Be to teismas atmetau ieškovo ir jo atstovo argumentus, išsakytus teismo posėdyje, ir vertina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, atleidžiant ieškovą iš darbo. 2015-05-27 UAB „M.“ direktoriaus A. T. įsakymu patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (88-101 b.l.) ieškovui buvo žinomos, tą pagrindžia paties ieškovo parašas atitinkame žurnale (29-40 b.l.), 2015-08-03 įsakyme, kurį teisėtai pasirašė UAB „M.“ direktorių pavaduojantis asmuo - kontrolingo skyriaus vadovas A. Ž. (I t. ,80 b.l.) nurodyti atleidimo įstatyminiai pagrindai, tame tarpe ir bendrovės darbo tvarkos taisyklių 11.4.9 punktas, kuriame nurodyta, kad moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų yra šiukštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį baudžiama, nutraukiant darbo sutartį. Be to sutiktina su atsakovo argumentais, kad parduotuvės direktorė direktorė D. V. –T. turėjo įgalinimus pagal savo pareiginių nuostatų 23,25,29,39 punktus reikalauti iš darbuotojų paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, tiriant galimą drausmės pažeidimo atvejį, todėl jos reikalavimai ieškovui pasiaiškinti raštu (59-60 b.l.) laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paties ieškovo teiktas dokumentas, kaip įrodymas – 2015-07-31 paaiškinimas parduotuvės direktorei (62 b.l.), nėra net pasirašytas, todėl iš esmės neatitinka darbuotojo paaiškinimui keliamų reikalavimų, bet galimai, tokia buvo pasirinkta ieškovo pozicija darbdavio atžvilgiu, nes ieškovas atsisakė susipažinti ir pasirašyti patį 2015-08-03 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo (23 b.l.).

Todėl teismas įvertinęs byloje pateiktus abiejų šalių argumentus bei teiktus įrodymus, daro galutinę išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pagrindinio ieškovo reikalavimo dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nes atsakovas, būdamas darbdaviu, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nustatęs ieškovo veiksmuose seksualinį priekabiavimą prieš savo bendradarbę, priėmė 2015-08-03 įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo už padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, remdamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 5 p,. 237 str. 1 d. 3 p. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, atmestini ir kiti išvestiniai ieškovo reikalavimai.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus įrodymus (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad UAB „M.“ patyrė kuro išlaidas, kurios sudarė 143,99 Eur, bendrovės teisininkui S. P., atstovaujant bendrovės interesus teisme komandiruočių metu (102-105 b.l.) ir šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovo. Konstatuotina, kad tokios išlaidos gali būti vertintinos tik CPK 88 str. 1 d. 8 punkto pagrindu, kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad atsakovas pats pasirinko bylą vesti per savo darbuotoją – teisininką, kuris iš savo darbdavio gauna pajamas - darbo užmokestį, taip pat jam apmokamos nustatyta tvarka ir darbinės komandiruotės. Todėl bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl atsakovo (darbdavio, kurio pagrindinė buveinė Vilniuje), darbuotojo, kaip atstovo, atvykimo į kitos apylinkės teismą, nagrinėjant bylą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismo nuomone, negali būti pripažintinos pagal CPK 88 str. būtinomis ir pagrįstomis. Juo labiau, kad ir Darbo kodekso normos nereglamentuoja tokių darbdavio, kaip stipresnės darbo teisinių santykių šalies, susidariusių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nagrinėjant kilusius darbo ginčus su darbuotojais.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš ieškovo nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 259 str., 260 str., 263-269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškovo M. L. ieškinį atsakovui UAB „ M.“ atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė