- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- A-143-918-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kybartų pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 8 – 9), kurį patikslino (b. l. 16 – 18), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kybartų pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1.6-92/1053 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo perkeliant jį iš vienos grupės į kitą“.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nutarimu buvo nutarta perkelti jį iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Pažymėjo, jog 2008 m. spalio 21 d. apie 14.00 val. jam buvo duotas nurodymas iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą, vykdant Kybartų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1.6-92/951 paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Pabrėžė, kad vykdyti nurodymo jis neatsisakė, tačiau negalėjo jo atlikti, nes visą spalio mėnesį buvo traumuota dešinė ranka, dėl to jokio fizinio darbo šia ranka nepajėgė atlikti fiziškai. Šis faktas, pareiškėjo manymu, užfiksuotas Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – Sveikatos priežiūros tarnyba) 2008 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 216, tačiau, nepaisant to, jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamą nutarimą apskundė trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) direktoriui, tačiau jo skundas buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 39 – 40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1.6-92/951 pareiškėjui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 dalies nuostatomis, trečio nuteistųjų būrio viršininkas Ž. M. 2008 m. spalio 21 d., vykdydamas paminėtą nutarimą, nuteistajam davė nurodymą iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą. Vykdyti pareigūno nurodymą pareiškėjas atsisakė. Kaip atsisakymo motyvą jis nurodė tai, kad yra pasitempęs ranką, buvo nuėjęs į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam davė vaistų. Tačiau nustatyta, kad 2008 m. spalio 21 d. nuteistasis pas gydytojus nesilankė, nuo darbo atleistas nebuvo, o iš pridėtų medicininių dokumentų kopijų matyti, kad kitą dieną po to, kai atsisakė atlikti jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, joks susirgimas jam nebuvo diagnozuotas, jokie vaistai nebuvo skirti, buvo patarta mažinti svorius arba sportuoti be jų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti paskirtą drausminę nuobaudą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje deklaruota, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – Kriterijai) 3.2. punkte nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. drausmės komisija, įvertinusi pareiškėjo padarytą pažeidimą, išklausiusi jo paaiškinimo bei gydytojo išvadų, nutarė rašyti teikimą įstaigos direktoriui, siūlant skirti nuteistajam pareiškėjui drausminę nuobaudą – perkelti nuteistąjį iš lengvosios grupės į paprastąją, t. y. panaikinti anksčiau paskirtą paskatinimo priemonę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 52 – 53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės – atsisakė vykdyti nepagrįstai, neturėdamas atleidimo nuo darbo lapelio, todėl nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę – paskirta pagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 87 – 89) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1.6-92/951 nuteistajam pareiškėjui, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Šios nuobaudos Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka pareiškėjas neapskundė. Teismas taip pat nustatė, kad, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 dalies nuostatomis, trečio nuteistųjų būrio viršininkas Ž. M. 2008 m. spalio 21 d., vykdydamas paminėtą nutarimą, nuteistajam pareiškėjui davė nurodymą iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą, tačiau vykdyti pareigūno nurodymą nuteistasis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad traumuota dešinė ranka, dėl to jokio fizinio darbo šia ranka atlikti fiziškai negali, o nurodymą įvykdys, kai pasveiks ranka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos kreipėsi 2008 m. spalio 2 d. bei 2008 m. spalio 22 d. ir nėra informacijos, kad pareiškėjas negalėjo atlikti Kybartų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1.6-92/951 paskirtos nuobaudos, jam buvo paskirta ginčijama nuobauda. Teismas, įvertinęs medicininį pažymėjimą Nr. 216, 2008 m. spalio 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2008 m. spalio 21 d. nuo darbo nebuvo atleistas, gydytojo įrašus pareiškėjo ligos kortelėje, liudytojos A. B., kuri yra Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkė, parodymus, jog nuo darbo pareiškėjas nebuvo atleistas, pagal sveikatos būklę jis galėjo iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą, nuo darbo jis nebuvo atleistas ir 2008 m. spalio 22 d., kai kreipėsi į medikus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą. Tuo jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Kybartų pataisos namų direktoriaus 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 7-10/10 patvirtintų Nuteistųjų elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.7 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje deklaruota, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Kriterijų 3.2 punkte nurodyta, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismo nuomone, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus anksčiau paskirtų nuobaudų pobūdį ir kiekį (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 2 d.), buvo pagrįstas pagrindas skirti nuteistajam pareiškėjui drausminę nuobaudą – perkelti nuteistąjį iš lengvosios grupės į paprastąją, t. y. panaikinti anksčiau paskirtą paskatinimo priemonę (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, procedūros nepažeistos (Bausmių vykdymo kodekso 143 str.), todėl paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Jos pagrįstumą pripažino ir Kalėjimų departamentas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 97 – 98, 99 – 101) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio nuostatas. Teismas rėmėsi liudytojos A. B. parodymais, neįvertinęs, jog 2008 m. spalio 2 d. jį apžiūrėjo kita medikė – I. U., kuri teismo posėdyje nebuvo apklausta. Teismas taip pat neįvertino jo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neprašė pateikti atleidimo nuo darbo pažymos. Be to, buvo pažeistos ABTĮ 82 straipsnio 6, 7 dalys, nes jo paaiškinimai teismo posėdžio metu nuolat buvo pertraukiami. Teismas rėmėsi nepagrįstu Kalėjimų departamento prašymu atmesti skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjo nuomone, dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106 – 107) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės – atsisakė vykdyti nepagrįstai, neturėdamas atleidimo nuo darbo lapelio, todėl nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę – paskirta teisėtai, nepažeidžiant bausmių vykdymo įstatymų nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamos drausminės nuobaudos nepagrįstumą pareiškėjas sieja su jo nurodyta aplinkybe, jog dėl sveikatos būklės (dešinės rankos traumos) jis 2008 m. spalio 21 d. negalėjo vykdyti pataisos namų administracijos nurodymo iššluoti antro lokalinio sektoriaus kiemą. Pažymėtina, kad šio nurodymo teisėtumo pareiškėjas neskundžia.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų įvertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad, išskyrus pareiškėjo nurodytą teiginį, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti paminėto nurodymo. Priešingai, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai, tarp jų ir teismo apklaustų liudytojų parodymai, paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų įvertinimu bei teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie galėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas arba suabejoti jų pagrįstumu.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.