- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- P-442-271-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(63)-167/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3015,68 Lt turtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo vaikystės augo asocialioje šeimoje, motina juo visiškai nesirūpino. Tokią padėtį jo šeimoje gerai žinojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Baisiogalos seniūnija, tačiau Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie tai nepranešė. Todėl jam pavėluotai, tik sulaukus 18 metų, buvo nustatyta invalidumo nuo vaikystės trečia grupė. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu būtų buvę laiku pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai, jam anksčiau būtų buvusi paskirta invalidumo nuo vaikystės grupė ir jis būtų galėjęs ne tik kad anksčiau gauti invalidumo pensiją, bet taip pat jam būtų buvusi paskirta ir šalpos našlaičių pensija. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro negautos pensijų sumos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl to, jog sirgo psichine liga.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad faktai, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu neatliko, yra nustatyti kitoje administracinėje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartimi. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, jog atsakovas savo veiksmais įstatymo reikalavimų nepažeidė, 3015,68 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui yra negalimas.
III.
Pareiškėjas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš atsakovo veiksmų ir neveikimo iki pareiškėjui sulaukiant pilnametystės, tai yra iki 2001 m. kovo 3 d.. Todėl šiuo atveju taikytinas Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 485 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustatė, kad žala, padaryta neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais ar neveikimu, atlyginama bendraisiais pagrindais. Tokiai atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: netinkamas pareigų atlikimas arba jų neatlikimas, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei pareigūno kaltė. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą šiuo atveju grindžia abstrakčiais samprotavimais. Pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo konkrečiais faktais ir teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyta Baisiogalos seniūnijos darbuotojų kaltė. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo kaltės yra pagrįsti prielaidomis. Prielaidomis teismo sprendimo grįsti negalima. Nesant įrodymų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytos žalos atsiradimo kalta Baisiogalos seniūnija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino.
IV.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant šią bylą, nebuvo įtraukti į bylos procesą Vaiko teisių apsaugos kontrolierius bei Šiaulių apygardos prokuratūra. Šios institucijos, pareikšdamos savo nuomones, būtų padėjusios teismui teisingai išspręsti bylą. Be to, byloje nebuvo apklausta daug liudytojų, kurių parodymais būtų buvę nustatytos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjant šią bylą, jis dėl savo psichinės būsenos negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo prašyme iš esmės nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, patvirtinančių Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Pareiškėjas iš esmės prašo dar kartą peržiūrėti visą bylą, tačiau toks prašymas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Iš tam tikrų pareiškėjo prašymo argumentų galima suprasti, jog pareiškėjas savo prašymą bando sieti su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.10 straipsniu, dėl psichinės ligos buvo pripažintas neveiksniu ir jam buvo paskirtas globėjas. Todėl procesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 6 punktą šioje byloje negali būti atnaujintas.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(63)-167/2009).
Nutartis neskundžiama.