Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-21 · Byla Nr. N1-92-547/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
N1-92-547/2013
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00482-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Nukentėjusysis
E. A.
Kaltinamasis
E. K., V. B.
Civilinis atsakovas
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.N1-92-547/2013Teisminio proceso Nr.1-55-1-00482-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.;2.1.15.3.3.2 (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjams adv. Sigitai Černienei, adv. Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiajam E. A., kaltinamojo E. K. įstatyminei atstovei – civilinei atsakovei A. K., kaltinamojo V. B. įstatyminei atstovei L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje 11 klasėje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. ir 284 str. 1d.;

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12 klasėje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

E. K. 2012 m. spalio 5 d. apie 23.30 val. Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 2, viešoje vietoje - prie Varėnos kultūros centro, tyčia, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, kartu su D. B., g. (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nėra nusikalstamos veikos padarymo subjektas, prikibo prie E. V., jį pagriebę už drabužių stumdė, D. B. vieną kartą ranka sudavus E. V. į kairę ausį, jį pargriovė, E. V. gulinčiam ant žemės įspyrė į kairę šlaunį, dešinį kelio sąnarį, veidą, padarydamas odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko lūžimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II dantų išnirimus, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. V. sveikatą.

Tokiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

E. K. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2012 m. spalio 6 d. apie 02.00 – 03.00 val. viešoje vietoje - ant šaligatvio prie Varėnos kultūros centro, esančio Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 2, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia, be priežasties prikibo prie V. R., pagriebęs už striukės tampė, grasindamas sumušti, du kartus dešiniu kumščiu sudavė V. R. į veidą, tuo padarė kraujosruvą ir muštinę žaizdą apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės I, II dantų šoninius išnirimus, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties šaknies lūžimą, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą, nes dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžimo, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I, II dantų šoninio išnirimo bei apatinio žandikaulio kairės pusės II danties šaknies lūžimo V. R. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

V. B. 2012 m. spalio 6 d. apie 02.20 val. Varėnoje, viešoje vietoje – prie Dzūkų g. 34 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia, be priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį, pavijęs nuo jo bėgusį ir nugriuvusį E. A., ne mažiau trijų kartų jam įspyrė į galvą, padarydamas kraujosruvą apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tuo nukentėjusiajam E. A. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad V. R. pažįsta iš matymo, ankščiau su juo nekonfliktavo. 2012-10-06 buvo prie Varėnos kultūros centro ir matė V. R., bet su juo nekonfliktavo, jo nemušė. Jis nurodė, kad buvo išgėręs, tačiau nesijautė apsvaigęs. Kaltinamasis paaiškino, kad gerai net nepažįsta nukentėjusiųjų ir nežino kuris yra kuris. Jis paaiškino, kad buvo konfliktas su viduryje sėdinčiu nukentėjusiuoju (parodė į V. R.), nurodė, kad V. R. jam tris kartus trenkė ir kažkas R. nuo jo patraukė. Kaltinamasis nurodė, kad su kitais asmenimis jis nekonfliktavo.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2012-10-06 apie 02.00 val. Varėnoje, prie Varėnos kultūros centro D. B. jam pasakė, kad prie jo ( D. B.) kibo E. A. ir už kultūros centro parodė jaunuolį, kurio jis ankščiau nepažinojo. Tas jaunuolis pradėjo bėgti, o jis jį vijosi. E. A. bėgdamas Dzūkų gatvėje nugriuvo. Jis pribėgęs nugriuvusiam E. A. apie 3-4 kartus įspyrė į kojas, šonus; kur tiksliai pataikė, nežino. Kaltinamasis patvirtino, kad jis pats nematė, kaip E. A. kibo prie D. B.. Kaltinamasis nurodė, kad suprato jog pasielgė netinkamai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tvirtino, kad ateityje taip nesielgs.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2012-10-06 apie 01.00 val. kartu su V. J. ir E. A. nuėjo prie Varėnos kultūros centro. Prie jo prikibo E. K., kuris pagriebė rankomis už striukės, pagrasinęs sumušti, dešiniu kumščiu du kartus sudavė jam į veido priekį, į lūpas. Nukentėjusysis paaiškino, kad kažkas iš buvusių asmenų juos išskyrė ir jis pajuto burnoje dantų gabaliukus. E. K., suduodamas jam smūgius į veidą, išmušė dantis, praskėlė lūpas. Nukentėjusysis nurodė, kad prie E. K. buvo D. B., kitų buvusių asmenų neatsimena. Iki šio įvykio su E. K. nekonfliktavo, su juo nebendravo, žinojo tik iš matymo. Aplinkybių, kuriomis buvo sumušti E. A. ir E. V., nežino. Nukentėjusysis paaiškino, kad šio konflikto metu jam buvo sužalota burnos sritis: dantys , lūpos, skaudėjo smakrą. Apie 2 mėnesius turėjo gydytis, 2 savaites nešiojo įtvarą. Gydymas kainavo 1350 Lt. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl ilgo gydymosi , jis negalėjo tęsti dieninių studijų, turėjo pereiti į neakivaizdinį skyrių, kurį laiką negalėjo valgyti įprasto maisto. Visus patirtus nepatogumus jis įvertino kaip patirtą neturtinę žalą ir prašo priteisti iš kaltinamojo 20 000 Lt. Nukentėjusysis patvirtino, kad nors kaltinamasis E. K. nepripažįsta padaręs jam sužalojimus, tačiau jis tvirtai įsitikinęs, jog smūgius jam sudavė būtent E. K..

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2012-10-05 apie 23.30 val. buvo nuėjęs prie Varėnos kultūros centro. Automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kad yra grupė jaunuolių, vyksta kažkoks konfliktas, nuėjo pasižiūrėti, ar ten nėra jo draugų. Kai ėjo pro jaunuolių būrelį, prie jo prikibo E. K., pagriebė už drabužių, tuomet jis pagriebė E. K. už pečių, o jį patį už striukės sugriebė D. B. ir sudavė vieną kartą ranka į kairę ausį. Kiti jaunuoliai buvo apstoję juos. Nukentėjusysis paaiškino, kad nuo pastūmimo jis nugriuvo, o nugriuvusiam jam keletą kartų įspyrė į kojas, veidą. Girdėjo kaip kažkas sakė ,,gana“ ir visi nuėjo. Nukentėjusysis paaiškino, kad K. prie jo prikibo, pasakydamas kažkokią repliką, jsi pats atsakė jam kažką ir tada E. K. sudavė jam ranka į veidą, spyrė į koją, po ko nukrito. Nukritusiam E. K. spyrė į veidą ir pabėgo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam buvo nuskeltas dantys, jis turėjo išlaidų dėl gydymosi. Nukentėjusysis E. V. patvirtino, jog pats jis niekam smūgių nesudavė. Anksčiau su tais jaunuoliais nebendravo ir nekonfliktavo.

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2012-10-06 kartu su V. R. ir V. J. nuėjo prie Varėnos kultūros centro, kur kalbėjosi su draugais. Stovėdamas ant laiptų, matė kaip E. K. pagriebė V. R. iš priekio už striukės ir dešiniu kumščiu šiam sudavė į veido priekinę dalį. Po to E. K. ir V. R. susikibo ir nugriuvo, grūmėsi, juos kažkoks jaunuolis atitraukdamas išskyrė. V. R. prie nieko nekibo, smūgių niekam nesudavė, būtent V. R. užpuolė ir sumušė. Jis paaiškino, kad kai nulipo nuo laiptų ant šaligatvio, prie jo kibo D. B., grasino sumušti. Pasakęs, kad nenori problemų, su G. S. ėjo namų link. Užėjus už kultūros centro pastato, pamatė būrelį jaunuolių, pradėjo bėgti į namus, o jaunuoliai jį vijosi. Bėgdamas matė, kad jį vejasi D. B. ir dar vienas jaunuolis. Šalia savo namo jis paslydęs griuvo, į žemę atsirėmė ranka. Jam suklupusiam keletą kartų įspyrė į galvą, veidą, prarado sąmonę. Kai atsigavo, prie jo jaunuolių nebuvo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam buvo žaizda lūpoje, sumušta galva. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas, nežino. Pats jis prie nieko nekibo, nestumdė ir niekam smūgių nesudavė. Po to susitiko V. R., su juo nuėjo į policiją. Kas sumušė E. V., jis pats nematė, tik V. R. sakė, kad E. V. sumušė E. K.. Nukentėjusysis paaiškino, kad iki šio įvykio V. B. jis nepažinojo.

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-06 vakare su V. R. ir E. A. nuėjo prie Varėnos kultūros centro. Būdamas nuo V. R. 2-3 m atstumu, matė kaip E. K. buvo pagriebęs už striukės V. R. ir kumščiu du kartus šiam sudavė į veidą. Tuomet V. R. pagriebė E. K. už kaklo ir abu nuvirto į gėlyną, juos išskyrė E., kurio pavardės nežino, patraukė E. K. į šalį. Kai V. R. atsistojo, jo veidas buvo kruvinas, išmušti dantys. V. R. mušė tik vienas E. K., kiti nesikišo. Vėliau eidamas Dzūkų gatvėje išgirdo riksmus, pribėgęs matė E. A., kurio buvo kruvinos lūpos. Šis pasakė, kad jį sumušė, bet konkrečiai kas, nenurodė ( b. l. 86-87 ).

Liudytojas E. M. parodė, kad 2012-10-05 į 2012-10-06 naktį buvo nuėjęs į šokius Varėnos kultūros centre. Kai apie 2.30-3.00 val. išėjo iš kultūros centro, matė, kad J. Basanavičiaus gatve link centro ėjo susiėmęs už veido V. R.. E. A. pasakė, kad E. K. išmušė V. R. dantis. Jis E. A. patarė būti arčiau jo, reikalui esant, padės apsiginti. E. A. norėjo eiti į namus, nes nenorėjo konfliktų. Kai kartu su juo užėjo už Varėnos kultūros centro pastato, pamatė atbėgant grupelę jaunuolių. Jis sulaikė vieną iš jų-D. B., po to paleido. E. A. pradėjo bėgti į namus, jį vijosi keletas jaunuolių. Ar D. B., kai šį palaikęs paleido, vijosi toliau E. A., negali pasakyti. Eidamas Dzūkų gatve pro pirmus nuo kultūros centro namus, pamatė sugrįžtantį jaunuolį, vardu V., kurį prieš tai matė prie kultūros centro. Šis pasakė, kad jo čia nebuvo ir nuėjo. Vėliau aikštelėje pamatė E. A., kuris pasakė, kad jam sudavė į galvą, nugriuvusį spardė, kas tai padarė nežinojo. E. A. skundėsi galvos skausmu .

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-06 apie 2 val., išėjusi iš Varėnos kultūros centro, J.Basanavičiaus gatvėje pamatė stovintį E. A.. Šis jai pasakė, kad jo draugą V. R. sumušė, bet kas sumušė, nepasakė. Ji ir E. M. ėjo kartu su E. A. pro Varėnos kultūros centro pastatą, pamatė atbėgančius gal 5 jaunuolius. Ji E. A. pasakė bėgti į namus, jis ir nubėgo. Ji nusivijusių jaunuolių nepažino. Kas sumušė V. R. ir E. A., nežino ( b. l. 94-95 ).

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2012-10-06 apie 2 val. prie Varėnos kultūros centro jis matė nugriuvusius ir besigrumiančius V. R. ir E. K., tačiau nematė, kad jie vienas kitą muštų. Dėl ko šie grūmėsi, nežino, įvykio pradžios nematė. Vėliau matė, kad nuo Varėnos kultūros centro bėgo E. A., o jį pirmas vijosi V. B., kas dar bėgo, neatsimena. Pačių muštynių nematė. Vėliau V. B. gyrėsi, kad jo visa ranka sutinusi, todėl pagalvojo, kad V. B. ir sumušė E. A., nes V. B. E. A. nusivijo už namų.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2012 m. spalio mėn. pradžioje buvo Varėnos kultūros centre. Kai išėjo iš šokių salės, matė prie Varėnos kultūros centro V. R., kuriam iš burnos bėgo kraujas, buvo išmušti dantys, bet kas jį sumušė-nematė. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusįjį palydėjo iki ligoninės.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2012 m. spalio mėn. pradžioje buvo nuėjusi į šokius Varėnos kultūros centre, kai išėjo iš salės, jai V. J. padavė du gabaliukus, panašius į nuskeltus dantis, ir pasakė, kad jų V. R. kitą dieną dar prireiks. Pati ji įvykio nematė, V. R. jai sakė, kad prie jo priėjęs E. K. be jokios priežasties sudavė jam į veidą. Liudytoja nurodė, kad R. veidas buvo kruvinas.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2012-10-05 vakare apie 23 val. buvo su E. V. prie Varėnos kultūros centro. Vyko kažkokie konfliktai tarp jaunuolių, E. V. nuėjo pasižiūrėti konfliktuojančių jaunuolių už pastato kampo, todėl pats jis nematė, kas ten vyko. E. V. grįžo po kelių minučių pro kitą pastato pusę kraujuotu veidu, jam buvo išmuštas dantys, pasakė, kad jį sumušė E. K. .

Liudytojo D. B. parodė, kad 2012-10-06 buvo nuėjęs į Varėnos kultūros centrą. Tą vakarą jis nei V. R., nei E. V. nemušė, kas juos sumušė-nežino. Jis matė prie laiptų stovintį E. A., priėjęs stuktelėjo šiam į petį, E. A. jį stumtelėjo. Tuomet V. B. kvietė muštis E. A., bet šis atsisakė. G. S. pasisiūlė palydėti E. A. į namus, abu nuėjo, jiems iš paskos nubėgo V. B.. Pats jis taip pat bėgo iš paskos, bet už kultūros centro pastato jį sulaikė E. M., liepė niekur nesikišti. Matė, kad E. A. nubėgo, o paskui jį nubėgo ir V. B., ar dar kas bėgo, nematė, nes kalbėjosi su E. M.. Po to matė grįžtantį V. B., kuris iškėlęs rankas, šaukė, kad nieko nedarė. V. B. tą vakarą buvo neblaivus. Po keleto dienų jam V. B. pasakojo, kad E. A. už namo nugriuvo, tada jis (V. B.) šį spardė. Liudytojas nurodė nematęs, kad tą vakarą E. K. būtų sudavęs kam smūgius. Jis patvirtino, kad vakare, prieš ateinant prie kultūros centro jis su L. G. ir R. A. gėrė degtinę.

Liudytojas L. G. parodė, kad 2012 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, naktį matė prie Varėnos kultūros centro sumuštus V. R. ir E. A., jų veidai buvo kruvini. Pats jis nematė, kas juos sumušė. Iš kalbų žino, kad E. A. galėjo sumušti V. B. ir D. B., o V. R. sumušė E. K.. Jis patvirtino, kad pats muštynių nematė, dabar jau gerai nepamena įvykių, bet patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 109-110, T1).

Liudytojas E. L. parodė, kad 2012-10-06 apie 02.00 val. prie Varėnos kultūros centro matė ant žemės besigrumiančius du jaunuolius. Kol priėjo, jie atsistojo. Vienas iš jų buvo V. R., o antrojo vardas E.. V. R. veidas buvo kruvinas. Kas pradėjo konfliktą ir dėl ko, nematė. V. R. ir E. A. pažįsta, juos gali charakterizuoti kaip nekonfliktiškus, ramius žmones.

Liudytojas E. A. parodė, kad jis 2012-10-05 vakare su draugais buvo prie Varėnos kultūros centro. Kaip buvo sumuštas E. V. ir V. R., jis nematė, tik matė prie kultūros centro kruvinu veidu V. R.. Stovėdamas prie „Draugų“ kavinės, esančios tame pačiame pastate, kaip ir Varėnos kultūros centras, matė nubėgantį E. A., kurį vijosi V. B. ir D. B..

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2012-10-06 naktį buvo Varėnos kultūros centre, vienu metu matė, kad prie laiptų vyko kažkoks konfliktas, bet jis nekreipė dėmesio, nematė, kas galėjo muštis. Matė, kad V. R. su kažkuo barėsi. Vėliau jis susistumdė ant laiptų su E. V., bet iš karto su juo susitaikė. E. V. veidas buvo kruvinas. Kas ir kada galėjo jį sumušti, nežino.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2012-10-06 dirbo Varėnos kultūros centre apsaugos darbuotoju. Liudytojas nurodė, kad pats jokių muštynių nematė. Prisimena, kad matė kruvinu veidu E. V., dar jį įleido į tualetą nusiprausti. Vėliau sužinojau, kad sumuštas ir V. R..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė, nors kaltinamasis E. K. ir nepripažįsta savo kaltės, o V. B. – pripažįsta, patvirtinama ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiųjų protokolais-pareiškimais policijai, kuriame nurodė, kad buvo sumušti E. K. (b. l. 6, 16, 17, T1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur 2012-10-06 užfiksuota įvykio vieta prie Varėnos kultūros centro, esančio J. Basanavičiaus g. 2, Varėnos m., kur buvo sumuštas V. R. , taip pat įvykio vieta prie Dzūkų g. namo Nr. 34, Varėnos m. , kur buvo sumuštas E. A. (b. l. 8-14, T1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 5-958/13 ( 06 ), kurioje nurodyta, kad V. R. padaryti sužalojimai: kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų lūžimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir apatinio žandikaulio kairės pusės I, II dantų šoninis išnirimas, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties šaknies lūžimas; sužalojimai padaryti, veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35-40, T1).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 7-957/12/13(06), kurioje nurodyta, kad E. A. padaryti sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti , veikiant galvą kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 65-69, T1).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 962/12(06), kurioje nurodyta, kad E. V. sužalojimai: odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko lūžimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II dantų išnirimas- padaryti , veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 73-74, T1).

Nukentėjusiojo E. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota pagal jo parodymus įvykio, kurio metu buvo sumuštas V. R. ir jis pats, vietos ir eiga ( b. l. 52-54, T1).

Nuketėjusiojo E. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota pagal jo parodymus įvykio eiga, kurio metu buvo jis buvo sumuštas (b. l. 77-82, T1).

Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. K. veika dėl konflikto su E. V. ir V. B. veika teisingai yra kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d.

Kaltinamieji fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo viešoje vietoje. Vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra arba turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jaunuolių muštynes matė kiti prie kultūros centro buvę ir visai pašaliniai asmenys. Kaip nurodė liudytojai žmonių tuo metu įvyko vietoje buvo daug, nes buvo susirinkę daug jaunimo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Akivaizdu, jog nukentėjusiųjų draugai buvo šokiruoti, jie jautėsi labai nejaukiai ir nesaugiai, nes nesuvokė dėl ko įvyko užpuolimas.

Smūgių sudavimas žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartis Nr.2K-652/2007). Kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems, tad tokie jų veiksmai laikytini įžūliais. Kaltinamieji ir E. K. , ir V. B. nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, t. y. jie suprato, kad smūgius nukentėjusiesiems suduoda viešoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams, įvykio liudininkai patirs neigiamus išgyvenimus, sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo taip elgtis.

Nors kaltinamasis E. K. nepripažįsta, kad jis konfliktavo su nukentėjusiuoju E. V., nepripažįsta sudavęs jam smūgius, ko pasekoje buvo nuskeltas dantys, padaryti odos nubrozdijimai lūpoje, veido odoje, tačiau teismas laiko, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. K. tokius veiksmus atliko. Nukentėjusysis E. V. nuo pat pareiškimo policijai pateikimo, viso bylos ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, iš karto įvardindamas asmenį, kuris jį sumušė tai – E. K.. Nukentėjusysis ir kaltinamasis patvirtino, kad jų santykiai nebuvo blogi, jie praktiškai nebuvo pažįstami, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis turėjo kokį motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Faktą, kad nukentėjusysis V. buvo sumuštas E. K. patvirtino, kiti nukentėjusieji, liudytojas D. K.. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas matė ir daugiau asmenų. Tad byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad E. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam E. V. viešoje vietoje.

E. K. veika dėl nukentėjusiojo V. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. , nes jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nebuvo jokių santykių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir jis be jokios priežasties prie jo kibo, o vėliau ir sudavė keletą smūgių kumščiu į veidą, kitas kūno vietas. Nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad nuo E. K. smūgio V. R. nukrito ant žolės lauke. Teismo medicinos specialistas paaiškino, kad dantų išmušimas įvyko dėl suduoto smūgio kietu buku daiktu. Liudytojai E. L., I. J., V. J. patvirtino, kad K. sudavė nukentėjusiajam R. smūgius. Liudytojas K. Ž., kuris buvo kartu su E. K., patvirtino, kad vyko konfliktas tarp V. R. ir E. K., bet nepastebėjo ar buvo suduoti smūgiai. Liudytojas L. G., kuris taip pat buvo iš kaltinamojo E, K. kompanijos patvirtino, kad matė sužalotą V. R., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. R. sužalojo E. K., teisme nurodė, kad savo parodymus patvirtina. Tad faktą, kad kaltinamasis E. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. R. ir padarė jam sveikatos sutrikdymą patvirtino, ne tik nukentėjusieji, liudytojai, nukentėjusiųjų bičiuliai, bet ir kaltinamojo aplinkos vaikinai, K. Ž., L. G.. Tad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. K. sudavė smūgius V. R. ir dėl suduotų smūgių ir atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas .

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

V. B. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3d.). V. B. administracine tvarka nebaustas (b. l. 169, T1), gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas ( b. l. 171, T1). (duomenys neskelbtini) vidurinės mokykla V. B. charakterizuojama neigiamai, nurodo, kad vaikinas nesistengia, turi neigiamų pažymių, namų darbų neatlieka. Per pamokas gauna pastabų dėl elgesio, dažnai pabėga iš pamokų. Jis ne kartą svarstytas mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose ( b. l. 173, T1). Nepilnametis kaltinamasis neįrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 179, T1). VTAS nurodo, kad L. K. šeima įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos (b. l. 176-177, T1). Skiriant nepilnamečiams bausmes yra siekiama jų perauklėjimo tikslų. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo itin jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį, kaltinamajam gali būti skiriama artimesnė minimaliai bausmė, paskiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie skatintų nepilnametį apsvarstyti savo elgesį ir kurie skatintų jį keisti savo gyvenimą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis - užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Tačiau teismas laiko, kad negali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, nes yra duomenų, kad kaltinamasis yra padaręs dar naujų nusikalstamų veikų, kurios jau nagrinėjamos Kauno apygardos teisme.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

E. K. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Jo padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis (LR BK 11 str. 3d. ir 4d.). E. K. administracine tvarka baustas, gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 150, T1). (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykla jį charakterizuoja neigiamai: nurodo, kad mokinys neturi jokio pareigos jausmo, pamokų metu yra nedrausmingas, trukdo kitiems mokiniams, į mažiau mėgstamus dalykus – apskritai neina. Daug kartų svarstytas rajono nepilnamečių komisijoje, tačiau išklausęs, toliau elgiasi pagal aplinkybes ir savo norus (b. l. 152, T1). Nepilnametis kaltinamasis įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, jam Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-13 įsakymu buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės, kurios buvo nuolat tęsiamos iki 2013 metų ugdymo proceso pabaigos (b. l. 156, T1). VTAS nurodo, kad A. K. šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 154, T1). Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, tai jo atžvilgiu turi būti taikomos įstatymo normos, reglamentuojančios nepilnamečio atsakomybę. Tačiau kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios abi yra labai įžūlios, nusikalstami, smurtiniai veiksmai padaryti prieš asmenis, viešoje vietoje. Todėl esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtinas, jo elgesį kontroliuojant.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis - civilinis ieškovas V. R. pareiškė ieškinį dėl turtinės 1350 ir neturtinės 20 000 Lt žalos atlyginimo ir nurodė, jog prašo priteisti iš kaltinamojo 1350 Lt turtinei žalai atlyginti, nes jam teko gydytis, sutvarkyti išdaužtus bei nuskeltus dantis. Tokias nukentėjusiojo patirtas turtinės žalos išlaidas patvirtina gydytojo išrašyti dokumentai (b. l. 43, T1). Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais padarė žalą, tad jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d.).

Nukentėjusiojo - civilinio ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas iš kaltinamojo, ir jo įstatyminės atstovės, jei nepilnametis neturi pakankamų savo pajamų. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje yra svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Nukentėjusieji nurodė, kad kurį laiką jautė pasekmes dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, tačiau šiuo metu sveikata jau yra atsistačiusi. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir byloje nebuvo pateikta objektyvių rašytinių įrodymų, kad jo padariniai gali būti ilgalaikiai ir išliekamieji. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, tai yra nustatyta neginčijamai. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, nes dar mokosi Varėnos technologijos ir verslo mokykloje ir dar yra nepilnametis. Todėl yra pagrindas žalos atlyginimą priteisti ir iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės A. K.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, ir nukentėjusiajam V. R. priteistina 1200 Lt. Neturtinė žala priteistina ne tik iš kaltinamojo, bet ir subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės motinos, vadovaujantis LR CK 6.276 str. 2d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 297-308 str. teismas

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydimusi.

E. K. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1d. ir LR BK 138 str. 2d. 8p. ir jam paskirti

pagal LR BK 284 str. 1d. – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 2d. 8 p. - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams. Taikyti LR BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir taikyti elgesio apribojimą dvylikai mėnesių tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios , nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti iš E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint pakankamai pajamų subsidiariai iš civilinės atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1350 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė