- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-244-348/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00031-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad ši 2012-12-21 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio ir kliudė kitą stovėjusį automobilį VW, nesustojusi eismo įvykio vietoje, nesant nukentėjusiojo asmens apie tai nepranešė policijai ir nuvažiavo, apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė KET 9, 133, 231.1., 234 p. reikalavimus. Tuo ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 16 d. nutarimu A. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jai 100 Lt baudą, administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013-01-16 Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikinant paskirtą administracinę nuobaudą - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 3 metams. Apeliantės nuomone, teismas skirdamas administracinę nuobaudą jos neindividualizavo, neatsižvelgė į aplinkybes, lengvinančias jos padėtį ir leidžiančias skirti mažesnę nei įstatyme numatytą administracinę nuobaudą. Skundo autorės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji pati gyvena tam name, toje pat laiptinėje kaip ir nukentėjusysis, kurio automobilį apgadino, su juo susitaikė. Be to, nurodo, jog iš įvykio vietos nepabėgo. Nors manevruodama prie laiptinės apgadino kitą automobilį, tačiau sekančią dieną ketino eiti pas kaimyną dėl transporto priemonės apgadinimo, o savo automobilį kaip įprasta pastatė kitoje namo pusėje. Tačiau to padaryti nespėjo, nes iš ryto atvyko policijos pareigūnai. Apeliantės teigimu, ji neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivi, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nesant jos veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio buvo teisinis pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas to nepadarė. Dėl to, apeliantė prašo įvertinti jos nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu nutarimą pakeisti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kadangi ji yra išsituokusi, viena augina sūnų, kuris nors ir pilnametis, tačiau dar mokosi 12 klasėje. Jis neturi savarankiško uždarbio. Ji dirba dvejose darbovietėse, kur charakterizuojama teigiamai. Slaugo nusenusį, ligotą tėvą. Dėl to, teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013-01-16 nutarimą nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantė sutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau tikina, kad apylinkės teismas neįvertino jos logiško paaiškinimo dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. B. nubausta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.
Iš policijos pareigūno M. K. tarnybinio pranešimo, nukentėjusiojo P. M., liudytojų I. M. bei E. P. paaiškinimų matyti, kad 2012-12-21 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namu buvo apgadintas automobilis VW Caravelle, kurį galėjo apgadinti automobilis Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešimas apie eismo įvykį buvo gautas 2012-12-21 19.30 val. Pažeidėja A. B. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad 2012-12-21 apie 18 val. manevruodama kliudė automobilį VW Caravelle bei jį apgadino. Kadangi buvo vakaras, tai nutarė ryte ieškoti kam priklauso apgadinta transporto priemonė, tačiau nespėjo, nes ryte atvyko policijos pareigūnai. Savo automobilį kaip įprastai pastatė kitoje namo pusėje.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. B., manevruodama kliudė automobilį VW Caravelle bei jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešusi policijai. To, kad pasišalino iš įvykio vietos, suvokdama, jog sukėlė eismo įvykį, A. B. neneigia. Pripažįsta, kad apie įvykį policijai nepranešė, tačiau tvirtina nenorėjusi išvengti atsakomybės. Taigi, nustatyta, kad A. B. neatliko to, ką ją įpareigoja Kelių eismo taisyklės, tai yra apie įvykį ir apgadintą automobilį pranešti policijai, kai įvykio vietoje nėra apgadinto automobilio savininko.
Remiantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B., suvokdama, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pažymima, tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009). Be to, eismo įvykį A. B. sukėlė 2012-12-21 18 val. Policijos pareigūnams apie eismo įvykį nukentėjusysis pranešė tik 19.30 val. Tad, pažeidėja pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį, būdama rūpestinga ir sąžininga, galėjo kreiptis į pareigūnus ir paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
A. B. nepagrįstai prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
Apeliantės nurodytos aplinkybės (tai, kad ji dirba dvejuose darbuose, turi pilnametį sūnų, kuris mokosi 12 klasėje, rūpinasi nusenusiu tėvu) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisė vairuoti, kuri reikalinga administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuvykti į darbą, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nepripažįstama. Pažeidėja turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai ir jos šeimai, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. A. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti Kauno apylinkės teismo nutarimą įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.