- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-535-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00238-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Turto bankas, Prienų rajono savivaldybės administracija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1687-939/2023 pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Pareiškėjai minėtą nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį ir pareiškimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies reikalavimų, kadangi pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ji neturi kitos galimybės įteisinti nuosavybės teisės į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. kad buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į minėtas patalpas įregistravimo ir toks prašymas buvo išnagrinėtas.
5. Teismas pareiškėjai taip pat pasiūlė pateikti įrodymų, kad P. S. gyveno pastato dalyje, į kurią pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, bei įrodymų, kad P. S. buvo leista išsipirkti iš žemės ūkio bendrovės likusią 1/2 dalį gyvenamojo namo patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, esančių minėtame pastate bei kad ji minėtą dalį gyvenamojo namo išsipirko. Taip pat pareiškėjai siūlytina pateikti įrodymų, kad pastato dalis, į kurią pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nebuvo perleista kitiems asmenims, valstybės institucijoms priėmus sprendimus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja A. D. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2023 m. vasario 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį dėl ir perduoti klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet ne pačio pareiškimo priėmimo klausimo. Teismas nurodė svarstyti ne pareiškimo priėmimo klausimą, nes pareiškimo priėmimo klausimas jau yra išspręstas, teismo posėdžiuose ištirti visi įrodymai, pasakytos baigiamosios kalbos ir teismas buvo išėjęs priimti sprendimą iš esmės dėl pareiškėjos reikalavimo. Nėra teisinio pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo instituto, kadangi jis gali būti taikomas tik pareiškimo priėmimo svarstymo metu.
1.2. Šiuo atveju dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo aktualūs ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 447 straipsnyje išdėstyti reikalavimai, kaip nurodyta teismo nutartyje, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Toks teismo reikalavimas verčia apeliantę keisti pareiškimo dalyką iš nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į palikėjos patalpų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymą. Teismas, nustatydamas nurodytus pareiškimo trūkumus, iš esmės apriboja apeliantės teisę pačiai laisvai pasirinkti jai tinkamiausią savo civilinių teisių įgyvendinimo būdą ir įrodinėjimo priemones. Šiuo atveju reikšmingos kitos faktinės aplinkybės, t. y. sąžiningas bei teisėtas turto įgijimas ir valdymas, bet ne nuosavybės teisės įgijimas, kuris, perdavus palikėjai P. S. patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2, 2-3, esančias adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai dar nebuvo įvykęs, lėmusios pareiškimo dalyko suformulavimą.
1.3. Nesutiktina su teismo reikalavimu pateikti pagrindžiančius įrodymus, kad palikėjai P. S. buvo leista išsipirkti patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir ji šias patalpas išsipirko. Pareiškėja ginti savo teises pasirinko nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo institutą, bet ne siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo patalpas.
1.4. Teisėtas daikto užvaldymas gali būti įrodinėjamas ne vien rašytiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais. Teismo posėdyje liudytojos A. P. ir O. Š. paliudijo P. S. įsikėlimo gyventi į patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybes, jos dalyvavo Kašonių ŽŪB susirinkime, kai buvo priimtas sprendimas perduoti P. S. už pajus patalpas 2-1, 2-2 ir 2-3. Liudytoja A. Š. atsiminė, kad pati pildė susirinkimo protokolą ir davė jo nuorašą P. S.. Vis dėlto šis nuorašas nėra išlikęs nei pas palikėją P. S., taip pat nėra išlikęs Kašonių ŽŪB likvidacinės komisijos susirinkimo protokolas archyvuose. Tokio sandorio sudarymą patvirtina tiek liudytojai, dalyvavę likvidacinės komisijos ir narių susirinkime, tiek kitų žemės ūkio bendrovės narių elgesys, kada niekas nuo 1994 m., kuomet sustabdyta bendrovės veikla ir padalintas turtas Kašonių ŽŪB nariams, nesiekė įgyti nuosavybės teisės į patalpas bei nereiškė prieštaravimų dėl palikėjos P. S. valdymo teisės įgyvendinimo. Reikalavimas pateikti įrodymus, kad palikėjai buvo leista išsipirkti ir ji išsipirko įvardintas patalpas, yra neįgyvendinamos ir savyje turi užprogramuotą aiškų pagrindą atmesti reikalavimą dėl palikėjos patalpų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Įstatymai nereikalauja, kad nekilnojamo turto valdymo perdavimo sandoris būtų įformintas raštu. Palikėja P. S. priėmė patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama jas naudoti asmeniniams poreikiams ir atliko remonto darbus tose patalpose.
1.5. Pareiškėjos įrodinėjimo dalykas yra faktinės aplinkybės, nesusijusios su nuosavybės teisės egzistavimu, bet sietinas su pareiškėjos atviro, teisėto, sąžiningo ir nepertraukiamo daikto valdymu netrumpiau nei dešimt metų. Pareiškėja neturi pagrindo kreiptis dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nes nėra duomenų apie palikėjos nuosavybės teise įgytas patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais: 2-1, 2-2 ir 2-3. Teismas, reikalaudamas pateikti įrodymus, kurie nėra susieti su pareiškimo dalyku, t. y. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja, senatį fakto nustatymo, ir nustatydamas tai pareiškimo trūkumais, netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą pašalinti pareiškimo, nagrinėjamo ypatingosios teisenos tvarka, trūkumus.
10. Nustatyta, kad apeliantė teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje suformuluotą reikalavimą, pagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė nereiškia reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikėja ginčo patalpas valdė nuosavybės teise. Priešingai – apeliantė teigia, kad nei ji, nei ginčo patalpas valdžiusi palikėja P. S. nuosavybės teisės į ginčo patalpas neįgijo, tačiau jas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė. Teisme pareikštu reikalavimu apeliantė būtent ir siekia nekilnojamojo daikto valdymo teisę transformuoti į nuosavybės teisę. Dėl to šioje byloje nustatinėtina, ar yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Apeliantė byloje neįrodinėja, kad ji nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo kitokiu pagrindu.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies reikalavimų. Teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ji neturi kitos galimybės įteisinti nuosavybės teisės į patalpas, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, esančias pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., t. y. kad buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į minėtas patalpas įregistravimo ir toks prašymas buvo išnagrinėtas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pareikšto materialaus reikalavimo kontekste, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pateikti duomenis apie tai, jog apeliantė (arba palikėja) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas įregistravimo. Apeliantė pareiškime nurodo, jog jokiu kitokiu būdu, nei prašomu teismo nustatyti, nei ji, nei palikėja nuosavybės teisių į ginčo patalpas neįgijo, pareiškimu aiškiai deklaruojamas siekis valdymo teisę transformuoti į nuosavybės teisę. Apeliantei deklaruojant, kad nėra teisinio pagrindo į ginčo turtą įregistruoti jos nuosavybės teisių ir dėl to tokios teisės nerealizavus, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl tokių teisių įregistravimo pripažintinas nepagrįstu. Sutiktina, jog apeliantė turi pareigą įrodyti, jog kitokia, nei teisminė, tvarka negali įteisinti savo nuosavybės teisių į ginčo patalpas, tačiau tai nesukuria pareigos kreiptis į viešą registrą su prašymu registruoti nuosavybės teises vien tam, kad toks prašymas būtų atmestas. Įstatymas tokios aplinkybės, kaip įgyjamosios senaties sąlygos, nenumato.
13. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kitokių pareiškimo trūkumų, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies reikalavimų.
14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pasiūlė pateikti įrodymų, kad P. S. gyveno pastato dalyje, į kurią pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, įrodymų, kad P. S. buvo leista išsipirkti iš žemės ūkio bendrovės likusią 1/2 dalį gyvenamojo namo patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, esančių minėtame pastate, kad ji minėtą dalį gyvenamojo namo išsipirko; įrodymų, kad pastato dalis, į kurią pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nebuvo perleista kitiems asmenims, valstybės institucijoms priėmus sprendimus. Iš skundžiamos nutarties teksto formuluotės matyti, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasiūlė pateikti trūkstamus įrodymus, tačiau to nevertino, kaip pareiškimo trūkumų CPK 135 straipsnio prasme, o šių įrodymų nepateikimas nebūtų pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtu.
15. Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pareiškimo reikalavimo pagrįstumas ir atitikimas įgyjamosios senaties taikymo sąlygoms, aktualūs sprendžiant pareiškimo reikalavimo pagrįstumą, o ne vertinant pirmosios instancijos teismo veiksmus priimant netinkamos formos procesinį sprendimą ginčo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.
16. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškimo neatitiktį CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 2 dalies reikalavimams savo išvadą iš esmės pagrįsdamas viena, jo vertinimu, teisiškai reikšminga aplinkybe, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines pareiškimo trūkumų pašalinimo teisės normas byloje pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis panaikinama ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.