- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 2YT-19300-294/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13471-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo G. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme buvo gautas pareiškėjo 2018-04-26 skundas dėl antstolės A. S. veiksmų, kuriuo skolininkas V. M. prašo anstolės sprendimą nutraukti bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą laikyti negaliojančiu; imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos laikymasis, nes ją G. Ž. pažeidinėja nuo pat 2016 m. rudens. Skunde nurodo, kad 2018-04-25 gavo anstolės A. S. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-177-2487. Su tokiais anstolės veiksmais nesutinka ir vertina juos, tiek kaip anstolės pareigos – užtikrinti, kad teismo nutarčių būtų laikomasi, neatlikimą, tiek jo, kaip išieškotojo ir skyrium gyvenančio mažametės U. M. tėvo, teisių pažeidimą. Anstolė rašo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-21 nutartimi Nr. 2YT-11779-608/2018 panaikino antstolės A. S. 2018-02-05 patvarkymą Nr. S018-2271, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553, dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį ir todėl byla nutraukiama. Atkreipia dėmesį į tai, kad: minėtos nutarties, jokia forma, nėra matęs, todėl nežino jos turinio. Anstolė jam, asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, neišaiškino, ką bendro turi 2018 m. kovo mėnesio nutartis ir 2013 m. išduotas vykdomasis raštas. Anstolė, sprendžiant iš jos veiksmų, apylinkės teismo nutarties neapskundė apygardos teismui, nors, pareiškėjo įsitikinimu, tokią teisę ir pareigą (žinant skolininkės veiksmų istoriją) turėjo. Anstolė taip ir neatsakė į užklausą, kodėl nėra paisoma 2018-04-03 teismo nutarties, kurioje aiškiai įvardinta, jog jo ir dukters susitikimas, praėjus 8 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2016 m. spalio, turi vykti betarpiškai. Anstolės nuo 2016 m. rudens raštu ne kartą buvo prašoma imtis veiksmų užtikrinti, kad skolininkė G. Ž., jau gavusi tris baudas už piktybinį teismo nutarčių nevykdymą, laikytųsi teismo nutartyse numatytos bendravimo tvarkos. Anstolė, sprendžiant iš jos veiksmų, du metus teikiamus prašymus, ignoravo. Trečia bauda už teismo nutarčių nevykdymą G. Ž. buvo skirta 2017 m. rudenį. Anstolė neapteikė jokio paaiškinimo, kodėl iki pat 2018 m. kovo nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų užtikrintas jo ir dukters bendravimą numatančios tvarkos laikymasis.
Antstolė A. S. 2018-05-03 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti išieškotojo skundą dėl antstolės veiksmų ir vykdomosios bylos persiuntimo teismui Reg. Nr. S018-7372 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad ji vykdė pareiškėjo V. M. 2018-05-03 pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. N2-39624-726/2013, išduotą 2013-11-06, dėl įpreigojimo skolininkei G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – skolininkė). 2018-04-25 patvarkymu byla baiga. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553 gautas išieškotojo V. M. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, tęsti vykdymo veiksmus. Antstolė su skundu nesutinka. Pirma, skunde teigiama, kad antstolė nepaaiškino „ką bendro turi 2018 m. kovo mėnesio nutartis ir 2013 išduotas vykdomasis raštas“. Antstolė pažymi, kad antstolei vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos vykdymo nebuvo pateiktas, pateikta tik nutartis dėl nustatyto laikino bendravimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-21 nutartyje Nr. 2YT-11779-608/18 pažymėjo, kad ginčas tarp šalių yra baigtas taikos sutartimi, o šios taikos sutarties pagrindu vykdomasis raštas nėra išduotas, nors laikinos bendravimo tvarkos galiojimas yra pasibaigęs, t. y. tvarka galiojo iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Šiuo pagrindu antstolė išieškotojo skundžiamu patvarkymu grąžino Vilniaus miesto apylinkės teismui vykdytą nutartį, kurios galiojimas pasibaigęs. Skunde teigiama, kad antstolė turėjo pareigą tokią teismo nutartį skųsti, tačiau teisės aktai antstolei pareigos skųsti pirmos instancijos teismo sprendimą aukštesniam teismui nenumato. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytas laikinas bendravimas – panaikintas atsižvelgiant į tai, jog priimtas galutinis sprendimas byloje, antstolė privalėjo vykdomąją bylą bylą nutraukti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 str. 1 d. 5 p.) – todėl tenkintis skolininko skundo ir panaikinti šį patvarkymą nėra pagrindo. Antra, skunde teigiama, kad „antstolė, sprendžiant iš jos veiksmų, du metus teikiamus mano prašymus ignoravo“. Šis išieškotojo teiginys prieštarauja pirmajai pastraipos daliai, kur nurodyta, kad skolininkei teismas tris kartus, pagal antstolės teikimą, yra skyręs baudą už nutarties nevykdymą. Priešingai, antstolė nuolat siekia taikaus konflikto sprendimo, ne sykį siūlė mediaciją, taip pat pasitelkti psichologą ar vaiko teisių apsaugos atstovą, siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį, tačiau visus siūlymus išieškotojas ignoruoja teigdamas, kad tik teismo skiriama bauda yra vienintelė priemonė, leisianti pasiekti rezultatų. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdomoji byla iš esmės nuolat yra teisme – arba dėl antstolės prašymo skirsti skolininkei baudą, arba dėl skolininkės arba išieškotojo skundo. Visi procesiniai veiksmai atliekami laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau svarbu akcentuoti, jog visuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose, įskaitant paskutinį nurodoma, kad nepilnametė nenori, jog išieškotojas užeitų į jos namus, nurodo, jog neatsižvelgiama į mergaitės pasiūlymus dėl laiko praleidimo; rašte nurodoma, kad tokio sprendimo vykdymas priklauso ir nuo vaiko, ne tik nuo skolininkės valios. Iš vykdomojoje byloje esnačios pažymos apie bendravimo tvarką spręstina, kad vaikas jau susitikimo pradžioje reiškia neigiamas emocijas išieškotojo atžvilgiu, todėl antstolė yra įsitikinusi, kad vaiko ir išieškotojo santykiams atkurti būtina profesionali – psichologo ar vaike teisių apsaugos specialisto – pagalba, tačiau išieškojas šį siūlymą ignoruoja. Antstolio funkcija apsiriboja tik veiksmų su skolininku atlikimu ir vienintelė priemonė – pareiškimas teismui dėl baudos skyrimo, tačiau bauda skolininkei nereiškia, jog bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad vykdymo veiksmai buvo atlikti laiku, vykdomasis dokumentas grąžintas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CPK 510 str., 613 str., išieškotojo V. M. skundą dėl antstolės veiksmų antstolė A. S. tenkinti atsisakė ir skundą kartu su vykdomąją bylą Nr. 0177/14/00553 (trys bylos tomai, 365 lapai) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).
Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0177/14/00553, iš kurios medžiagos nustatyta, kad antstolė A. S. vykdė pareiškėjo V. M. jai 2018-05-03 pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį Nr. N2-39624-726/2013 dėl įpreigojimo skolininkei G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018-04-25 patvarkymu vykdomąją bylą užbaigė. Antstolių kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553 2018-04-26 gautas išieškotojo V. M. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, prašoma panaikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei tęsti vykdymo veiksmus.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; etc.). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
Antra, pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, be kita ko, galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuriuo yra grindžiamas įrodinėjimas civiliame procese (nagrinėjant bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena), t. y. teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Taigi, kaip minėta aukščiau iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė, vadovaudamasi CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, neviršydama savo įgaliojimų, priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, o gavusi 2018-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarį Nr. 2YT-11779-608/2018, kuria teismas panaikino antstolės A. S. 2018-02-05 patvarkymą Nr. S018-2271, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/00553, dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį, teisėtai bei pagrįstai vykdomąją bylą nutraukė bei vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nagrinėjamoje byloje papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas antstolei buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl nustatyto laikino bendravimo, bet ne vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-03-21 nutartimi Nr. 2YT-11779-608/18 nustačius, kad ginčas tarp šalių yra baigtas taikos sutartimi, antstolė, kaip minėta, teisėtai ir pagrįstai nutraukė vykdomąją bylą, nes minėtos taikos sutarties pagrindu vykdomasis raštas nėra išduotas ir antstolei nėra pateiktas, taigi laikinos bendravimo tvarkos galiojimas pasibaigė. Šioje vietoje pažymėtina, kad antstolė teisingai nurodo, jog teisės aktai antstolei pareigos skųsti pirmos instancijos teismo sprendimą aukštesniam teismui nenumato. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatytas laikinas bendravimas – panaikintas atsižvelgiant į tai, jog priimtas galutinis sprendimas byloje, antstolė privalėjo vykdomąją bylą bylą nutraukti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai (CPK 629 str. 1 d. 5 p.) – todėl tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti antstolės 2018-04-25 patvarkymą Nr. S-18-177-2487 nėra jokio pagrindo.
Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0177/14/00553 matyti, jog antstolė nuolat siekė taikaus vykdymo proceso šalių konflikto sprendimo (siūlė mediaciją, taip pat pasitelkti psichologą ar vaiko teisių apsaugos atstovą, siekiant atkurti vaiko ir tėvo ryšį), tačiau minimoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas būtų pasinaudojęs bent vienu antstolės pasiūlymu (CPK 178 str.). Be kita ko, pažymėtina, kad visuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodoma, kad nepilnametė nenori, jog išieškotojas užeitų į jos namus; taip pat nurodo, jog neatsižvelgiama į mergaitės pasiūlymus dėl laiko praleidimo; rašte nurodoma, kad tokio sprendimo vykdymas priklauso ir nuo vaiko, ne tik nuo skolininkės valios. Iš vykdomojoje byloje esančios pažymos apie bendravimo tvarką matyti, kad vaikas jau susitikimo pradžioje reiškia neigiamas emocijas išieškotojo atžvilgiu, todėl sutiktina su antstolės padaryta išvada, jog vaiko ir išieškotojo santykiams atkurti yra būtina profesionali – psichologo ar vaiko teisių apsaugos specialisto – pagalba, kurią, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, išieškojas ignoruoja.
Taigi, anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolė, priimdama 2018-04-25 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-177-2487 elgėsi pagrįstai ir teisėtai, pagal CPK reikalavimus, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.
Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.