Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas niekur oficialiai nedirbęs ir buvęs registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006m. vasario 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., tačiau LR BK 93 str. 1d. pagrindu, kaip nepilnametis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2007m. rugsėjo 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-5 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 3) 2008m. vasario 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-2m. ir 7 mėn. l/a; 4) 2012m. vasario 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu vieneriems metams; 5) 2012m. kovo 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 6) 2012m. lapkričio 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 187 str. 1d., 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-5 mėn. l/a; 7) 2012m. gruodžio 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.-areštu 60(šešiasdešimčiai) parų; 8) 2012m. gruodžio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 180 str. 1d., 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-2m. ir 1 mėn. l/a; 9) 2013m. vasario 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-2m. ir 4 mėn. l/a; 10) 2015m. rugpjūčio 11d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2015m. lapkričio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; 11) 2016m. vasario 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-2m. ir 3 mėn. l/a; 12) 2016m. kovo 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 178 str. 2d., 187 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m. ir 4 mėn. l/a, 2016m. gegužės 27d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir, pritaikius LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d., galutinė bausmė nustatyta-3m. ir 5 mėn. l/a; 13) 2020m. gegužės 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 149 str. 2d.-5m. ir 6 mėn. l/a; 14) 2023m. gruodžio 05d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal LR BK 259 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-1m. 2 mėn. ir 16d. l/a, sugrąžintas į laisvės atėmimo vietą; 15) 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025m. gegužės 12d., apie 20⁰⁵ val., vakare, kaltinamasis A. K., būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kuriam alkotesteriu buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, daugiabučiame name adresu: (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto su pil. R. L. metu tyčia purškė dujas ir kilusių tarpusavio grumtynių su nukentėjusiuoju R. L. metu koridoriuje ant nugaros pargriuvusiam nukentėjusiajam R. L. su kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą bei į galvą ir vieną kartą su koja spyrė į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo R. L. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies audinių patinimu ir kraujavimu, kas nukentėjusiajam R. L. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies ir teisme parodė, kad vyriškis, su kuriuo įvyko konfliktas, jis net vardo nežino, o pažįsta tik iš matymo, kuris pastoviai jį šmeižė, kaltindamas nebūtais dalykais, tačiau anksčiau su minėtu asmeniu jokių artimesnių santykių neturėjo. Įvykį atsimena, tačiau tikslios datos, kada tai įvyko, pasakyti negali, nes neatsimena. Visa situacija prasidėjo vakare, apie 19⁰⁰ val., kada jis ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Einant link parduotuvės pro daugiabučio namo kiemą, pro pravirą langą jį pastebėjo penktame aukšte gyvenantis vyriškis, kuris į jį metė plastikinį butelį, kuriame buvo kažkoks skystis. Vyriškis į jį metė butelį, norėdamas pataikyti, o mesdamas, dar kažką pradėjo ant jo rėkti. Kartu su tuo vyriškiu šūkavo ir mergina, vardu L., kurią jis pažinojo iš matymo. Mestas butelis į jį nepataikė, kuris nukrito ant šaligatvio. Būdamas supykęs, jis nusprendė nueiti išsiaiškinti, kodėl tas žmogus į jį metė butelį. Kodėl tas vyriškis taip pasielgė, jis negali pasakyti, galimai dėl neblaivumo, nes tame bute vyko išgertuvės. Tą dieną jis taip pat buvo išgėręs, nes buvo išgėręs 4-5 skardines alaus „ Carlsberg “. Įėjęs į namo laiptinę, užlipo į penktą aukštą ir pasuko link buto, esančio pačiame koridoriaus gale, durų. Kažkada seniau tame bute jis jau yra buvęs, kur girtavo, o kompanijoje buvo ir L., tačiau pastarosios sugyventinis, su kuriuo įvyko konfliktas, tada tame bute dar negyveno. Jam dar nespėjus prieiti prie buto, butelį pro langą metęs vyriškis jį jau pasitiko viduryje koridoriaus, kuris iš karto jį užsipuolė ir pradėjo ant jo šaukti: „ kur čia vaikštai, gaidy “. Tas vyriškis buvo visiškai girtas. Tas vyriškis jį stvėrė už drabužių ir pradėjo tampyti. Jie tarpusavyje susistumdė, įvyko grumtynės. Grumtynių metu rankomis atsistūmęs nuo to vyriškio, jis vieną kartą su kumščiu pastarajam trenkė į nosį, kuriam po suduoto smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Su kuria ranka buvo suduotas smūgis, jis dabar pasakyti negali, tačiau tam vyriškiui buvo suduotas tik vienas smūgis, kuriam daugiau jokių smūgių nesudavė ir iš kojos nespyrė. Viskas įvyko labai greitai. Vykusių grumtynių metu jį užsipuolęs vyriškis pargriuvęs nebuvo. Grumtynių metu tas vyriškis, galimai gindamasis, ir jam sudavė į veidą, nes buvo patinęs jo žandas. Konflikto metu į koridorių buvo išėję ir kiti asmenys iš to buto, galimai pažiūrėti, kas vyksta, tačiau jie visi, stovėdami koridoriuje, į konfliktą nesikišo ir jų išskirti nebandė. Ten buvo daug triukšmo ir šurmulio. Moterys rėkavo, jog kvies policiją. Po grumtynių tas vyriškis nuėjo į butą, o jis, nulipęs žemyn, kieme, prie namo laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Įvykusio konflikto su L. sugyventiniu metu jis dujų nepurškė, nes su savimi jokio dujų balionėlio neturėjo ir jo niekada nesinešioja, kurio nerado, ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, atlikę jos asmens apžiūrą. Galimai bute girtavę asmenys patys pripurškė dujų, nes tame bute yra landynė, kur pastoviai vyksta „ baliai “.

Liudytojas A. Kuosa, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2025m. gegužės 12d., apie 20⁰⁰ val., tarnybos metu pagal gautą pranešimą dėl galimo smurtavimo kartu su kolega-pil. Lina Jakštu vyko adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, prie pirmos laiptinės, esančios nuo (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pil. A. K., kuris paaiškino, jog jis buvo užpultas. Minėtas asmuo aiškino, kad jis pats nieko nemušė, nes tik gynėsi ir esą buvo užpultas. Be to, bendravimo su A. K. metu, pastarasis nurodė, jog nukentėjusysis pats susižalojo, o sužalojimai atsirado, pastarajam griūvant. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas pil. A. K. blaivumas, kuriam, kiek jis atsimena, buvo nustatytas apie 1,7 promilių neblaivumas iškvėptame ore. Įėjus į laiptinę ir kylant laiptais, maždaug trečiame aukšte, pajuto nemalonų pojūtį kvėpavimo takuose, t.y. pradėjo graužti gerklę, atsirado noras kosėti, juto specifinį kvapą, panašų į ašarinių ar pipirinių dujų kvapą. Užlipus į penktą aukštą ir pasukus į koridoriaus dešinę pusę, paskutinio buto durys buvo atidarytos. Ant koridoriaus sienų matėsi tekantis raudonas skystis, galimai kraujas, o ant grindų buvo išmėtyti asmens plaukai. Užėjus į patalpas kartu su kolega L. Jakštu, pajuto dar stipresnį kvapą ir nemalonų jausmą kvėpavimo takuose, t.y. graužė gerklę, kosėjo, buvo sunku kvėpuoti. Bute juos pasitiko nukentėjusysis-pil. R. L., kuris paaiškino, jog A. K. į buto patalpas pripurškė dujų, dėl ko tiek jam pačiam buvo nemalonu, nes akivaizdžiai jautė dujų kvapą ir kosėjo, tiek ir jo kolega L. Jakštas irgi patvirtino, kad jautė nemalonų kvapą, kuriam graužė gerklę ir šis kosėjo. Bute buvo ir kitų asmenų, kurie akivaizdžiai jautė dujų poveikį, t.y. visi kosėjo, skundėsi kvėpavimo takų graužimu, ašarojimu. Nukentėjusysis R. L., kuris buvo neblaivus, sėdėjo virtuvės patalpoje, prie lango, o virtuvės patalpos langai buvo atidaryti dėl juntamų dujų kvapo. Matėsi, jog R. L. akivaizdžiai buvo sumuštas, kurio veidas buvo sužalotas, t.y. matėsi sumušimai ties nosies sritimi, o veidas buvo paraudęs, vietomis patinęs, o pats nukentėjusysis skundėsi dėl padarytų sužalojimų patyręs fizinį skausmą, ką patvirtino ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys. Nukentėjusysis R. L. ir kiti bute buvę asmenys paaiškino, kad konfliktas įvyko bendro naudojimo koridoriuje, prie buto durų įėjimo. Į įvykio vietą atvykę iškviesti medikai taip pat jautė specifinį nemalonų kvapą buto patalpose, kosėjo, dengėsi burną ir nosį, ašarojo akys, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį R. L. ir pastarajam suteikė būtinąją pagalbą. Visi bute buvę asmenys taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo kurių sklido stiprus alkoholio kvapas, asmenys tarpusavyje konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Daugiau apie įvykį jis nieko paaiškinti negali.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojo T. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykis, dėl kurio jis yra apklausiamas, nutiko 2025 metais, kiek jis atsimena, galimai buvo gegužės mėn. pabaigoje, kažkur apie 21⁰⁰ val. vakaro. Viskas įvyko jų name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Jis su sutuoktine-pil. L. Č. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai jokio konflikto nematė, t.y. negirdėjo nei šauksmų, nei riksmų, nes tuo metu buvo savo bute ir per televizorių žiūrėjo filmą. Kažkuriuo tai momentu atėjusi sutuoktinė, kuri tuo metu buvo pas kaimynę, jam pasakė: „ Žiūrėk, kas koridoriuje darosi “. Jam kartu su sutuoktine išėjus į koridorių pažiūrėti, kas ten vyksta, jokių muštynių jau nebebuvo, kurios buvo pasibaigusios. Koridoriuje tuo metu matė keturis asmenis, t.y. šlubą kaimyną(vardo nežino), kuris gyvena pas kaimynystėje gyvenančią L., kuri yra jo sugyventinė, kaimynę L., vyrą su barzda ir dar kažkokią vieną moterį. Kadangi pats konflikto veiksmas jau buvo pasibaigęs, vyko tik apsižodžiavimas, šūkavimai, kažkas panašaus: „ ateik čia...“, tačiau tiksliai žodžių neatsimena. Tai buvo banalūs riksmai. Matė, jog šlubo kaimyno veidas yra kruvinas, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo sužalotas. Kaimynas sėdėjo koridoriuje, ant grindų, šalia sugyventinės L. buto, kur jis gyvena, durų. Jie su sutuoktine, pamatę tokią situaciją, pasakė, kad bus kviečiama policija. Vyras su barzda tuo metu jau buvo atsitraukęs, kuris buvo lyg išeinantis iš laiptinės, todėl, kiek jis sprendžia, tai buvo konflikto pabaiga. Jie su sutuoktine sugrįžo į savo butą ir uždarė duris. Neužilgo sutuoktinė jam pasakiusi, jog ji eis į bendro naudojimo balkoną pasiimti skalbinių, kuriuos ten džiovino. Jis nusprendė sutuoktinę palydėti, nes norėjo pasižiūrėti, ar viskas ramu, ar koridoriuje dar kas nors nevyksta. Kai jie išėjo iš buto į koridorių, sutuoktinė pirmoji pajuto stiprų dujų kvapą, nuo kurio pradėjo kosėti, čiaudėti, jai buvo labai nemalonus jausmas gerklėje, net sunku buvo kvėpuoti. Jis pats tokio stipraus kvapo, kaip sutuoktinė, nejautė, tačiau ore taip pat juto nemalonų, dirginantį kvapą. Išėjus į koridorių, jis jau buvo tuščias, nes žmonių jame nebebuvo, konfliktas jau buvo visiškai pasibaigęs. Tik po to į buvusio konflikto vietą atvyko policijos pareigūnai. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti(b.l. 98-101, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2025m. gegužės 12d., 20¹¹ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. L. L. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad pažįstamas-pil. A. K. sumušė pranešėjos sugyventinį R., kuris yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vyras kraujuoja iš nosies, o mušeika pasišalino iš buto. Informuotos Vilniaus apskrities VPK ir greitoji medicinos pagalbos tarnyba(GMP)(b.l. 33, 102, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025m. gegužės 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, tiriant įvykio(ROIK: 0125000265243) aplinkybes, įvykio vietoje buvo nustatyta, jog apie 20⁰⁵ val. adresu: (duomenys neskelbtini), atėjęs prie buto durų neblaivus pil. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, kurias(buto duris) atidarė pil. L. L., kilusio konflikto metu užsipuolė tame bute gyvenantį pil. R. L. ir, susistumdymo metu pastarajam pargriuvus ant grindų, ant grindų gulinčiam pažįstamam-pil. R. L., kuriam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, su rankos kumščiais smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį ir vieną kartą iš kojos spyrė į nosies sritį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ko pasekoje R. L. patyrė fizinį skausmą. Nukentėjęs R. L. apžiūrai buvo pristatytas į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Įvykio vietoje, t.y. bute, tuo metu buvo ir viską matė liudytojas -pil. S. A., kuris ir L. L. buvo apklausti kaip liudytoja. Vėliau tyrimo eigoje paaiškėjo, jog įvykio metu bute dar buvo ir pil. G. M., kuriai buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, tačiau moteris buvo visiškai neblaivi, neadekvati, todėl jos apklausti nebuvo galimybės, o įvykio vietoje buvę kiti liudytojai apklausų metu apie pil. G. M. nieko neminėjo. Ligoninės priėmimo skyriuje laukiant atsakymo dėl R. L. sužalojimų, pralaukus apie valandą laiko, medikai nurodė, jog rentgeno nuotrauką aprašys kitame mieste budintis gydytojas, todėl atsakymas ateis po kelių valandų. Vėliau iš priėmimo skyriaus paskambinęs gydytojas pranešė, jog R. L. jokie rimti sužalojimai ar lūžiai nustatyti nebuvo(b.l. 28-29, t. 1).

Iš byloje esančio 2025m. liepos 14d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 14⁰⁰-14³² val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, kompiuterinės programos „ VLC Media Player “ pagalba buvo tiek perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo apie įvykį garso įrašas, tiek ir peržiūrėti pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai.

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iš pil. R. L. ligos istorijos Nr. 25PR-5146 pateikto medicininiuose dokumentuose gydytojo daryto įrašo išrašo matyti, kad 2025m. gegužės 12d., 20⁵⁴ val., su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos(GMP) automobiliu į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas neblaivus nukentėjusysis R. L., pasak kurio, kilusių muštynių metu jam iš kojos buvo spirta į nosį, o paciento apžiūros metu buvo matoma patinusi, vizualiai deformuota-galimai dėl tinimo nosis, kuri, palpuojant, yra jautri, stebimos kraujo žymės ant kūno ir drabužių dėl kraujavimo iš nosies (b.l. 30, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. K., būdamas išgėręs, 2025m. gegužės 12d., vakare, buvo atėjęs prie daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)ieškodamas kažkokios savo pažįstamos moters, kuri anksčiau šiuo adresu gyveno. Bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvykio metu gyveno parodymus byloje davusi liudytoja L. L. su savo sugyventiniu-nukentėjusiuoju R. L., vyko išgertuvės, nes buvo švenčiamas vienos iš sugėrovių G. M. gimtadienis. Pasirodžius kaltinamajam A. K., tarp kaltinamojo ir buto duris atidariusios parodymus byloje davusios liudytojos L. L. įvyko žodinis konfliktas, kurį išgirdo tuo metu tualete buvęs nukentėjusysis R. L.. Tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo R. L. kilęs konfliktas, kurio pradžioje kaltinamasis su turėtu dujų balionėliu į buto vidų pripurškė dujų, peraugo į grumtynes prie buto esančiame bendro naudojimo koridoriuje. Vyrams susistumdžius, po to, kai nukentėjusysis R. L. buvo pargriuvęs koridoriuje, ant grindų, prieš gulintį nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas, pastarajam su rankos kumščiu suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvos sritį. Į galvą vieną kartą buvo spirta ir iš kojos, smūgiui tekus į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Tą aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo juntamas pripurkštų dujų kvapas, patvirtina tiek nukentėjusiojo R. L., tiek ir kitų byloje buvusių apklaustų liudytojų L. L., L. Č., T. Č. ir A. Kuosos parodymai, o paties nukentėjusiojo R. L. aiškinamas fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį aplinkybes patvirtina tiek byloje apklaustos liudytojos L. L. ir L. Č., buvusios įvykio vietoje ir bendrojo naudojimo koridoriuje mačiusios vykusias grumtynes, tiek ir įvykio vietos apžiūros metu rasti nusikaltimo pėdsakai, t.y. ant bendro naudojimo koridoriaus sienų ir grandų, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), rastos kraujo dėmės ir paimtas kuokštas(galimai kaltinamojo A. K. barzdos) plaukų(b.l. 19-27, 127-128, t. 1), bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas, 2025m. liepos 14d. kitų objektų apžiūros protokolas ir priedas prie minėto protokolo, t.y. DVD-R kompaktinis diskas(laikmena) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo apie įvykį garso įrašas ir pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai(b.l. 33, 43-46, 102, t. 1, baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1). Tiek nukentėjusiojo R. L., tiek ir liudytojų L. L., L. Č. ir A. Kuosos duoti parodymai byloje, kurie vieni kitus papildo, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Be to, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo R. L. asmenį patvirtina ir VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iš pil. R. L. ligos istorijos Nr. 25PR-5146 pateiktas medicininiuose dokumentuose gydytojo daryto įrašo išrašas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną, t.y. 2025m. gegužės 12d., 20⁵⁴ val., su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos(GMP) automobiliu į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas neblaivus nukentėjusysis R. L., pasak kurio, kilusių muštynių metu jam iš kojos buvo spirta į nosį, o paciento apžiūros metu buvo matoma patinusi, vizualiai deformuota-galimai dėl tinimo nosis, kuri, palpuojant, yra jautri, stebimos kraujo žymės ant kūno ir drabužių dėl kraujavimo iš nosies(b.l. 30, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis ir įvertinęs pateiktą medicininį dokumentą, t.y. išrašą iš pil. R. L. ligos istorijos Nr. 25PR-5146, su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, nustatė, jog nukentėjusiajam R. L. konstatuotas kūno sužalojimas, t.y. nosies sumušimas, pasireiškęs nosies audinių patinimu ir kraujavimu, galėjo būti padarytas, paveikus kietu buku daiktu, ir vienu trauminiu poveikiu nurodyto įvykio, t.y. 2025m. gegužės 12d., metu(b.l. 34-40, t. 1).

Tokiu būdu, teisminio bylos proceso metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam R. L. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 32-40, t. 1), laikytina, jog kaltinamojo A. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1d., požymius, t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą(nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinio ieškovo-Valstybinės ligonių kasos, kaip Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjo(pagrindas: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024m. lapkričio 29d. įsakymas Nr. V-1190/1K-335 „ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo “), civilinis ieškinys 62,79 Eur.(šešiasdešimt dviejų eurų ir 79 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo R. L. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 50-52, t. 1).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. K. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo R. L. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 53, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo-Valstybinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo A. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkiolika kartų asmuo, pagrinde ne tik už nusikalstamas veikas nuosavybei, bet ir už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 2d. ir 180 str. 2d., tačiau kaltinamasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau tęsė savo amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo smurtinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 26-49, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo A. K. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kaltinamojo A. K. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis visas jam inkriminuojamas veikas padarė ne tik turėdamas neišnykusius ar nepanaikintus teistumus už praeityje padarytas veikas, t.y. kaip recidyvistas(pastaba: kaltinamasis A. K. recidyvistu BK 27 str. 1d. pagrindu jau buvo pripažintas 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų apkaltinamuoju nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal BK 281¹ str. 1d.), bet ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. K. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Nuo 2025m vasario 01d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis A. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025m. vasario 01d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamasis A. K. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, kuris šiuo metu nuo 2025m. rugpjūčio 11d. yra laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka kitoje ikiteisminio tyrimo byloje, o šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų apkaltinamasis nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kuris dar nėra pradėtas vykdyti(b.l. 39-40, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į nebe pirmą kartą nusikalstančio ir administracine tvarka bausto kaltinamojo A. K. asmenybę(b.l. 19-25, t. 1) ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi(BK 41 str.), kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kaltinamojo A. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Tokiu būdu kaltinamajam A. K., kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskiriant ne mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę(BK 61 str. 1-3d.d.). Kaltinamajam A. K. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, yra pridėtina 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis(BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.). Be to, kaltinamajam A. K. paskyrus subendrintą galutinę bausmę šioje baudžiamojoje byloje, pastarajam yra paliktinos ir bendrintinu 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvusios paskirtos ir neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, turto, t.y. automobilio „ BMW 520 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Kaltinamojo A. K., kaip kitoje ikiteisminio tyrimo byloje kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka suimto asmens, interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu pagal paskyrimą atstovavo advokatas(b.l. 83, 99-100, 105, t. 2).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2025m. rugsėjo 22d. ir 2025m. rugsėjo 26d. buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 423,30 Eur.(keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 30 eur/ct.)(b.l. 126-128, 146-149, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija)(toliau-ir BPK) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis A. K., iki būdamas suimtas, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, kuris buvo sulaikytas ir nuo 2025m. rugpjūčio 11d. yra laikomas suimtas kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo A. K. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir subendrintą galutinę bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės atėmimo.

BK 42 str. 6d. ir 67 str. 3d. pagrindu kaltinamajam A. K. palikti ir bendrintinu 2025m. liepos 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvusias paskirtas ir neįvykdytas baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, turto, t.y. automobilio „ BMW 520 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo A. K., kuriam baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, sulaikymo dienos, jį suimant.

Baudžiamojoje byloje pareikštą civilinio ieškovo-Valstybinės teritorinės ligonių kasos, kaip Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėjo, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. K. 62,79 Eur.(šešiasdešimt dviejų eurų ir 79 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo R. L. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo A. K. interesus byloje, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-popierinį voką su asmens plaukais, perduotą saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio pranešimo apie įvykį garso įrašu ir pagal pranešimą į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis

„ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. K.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.