- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 1-744-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25970-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- D. G.
nukentėjusiajai D. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė lenkas, gyvenamoji ir deklaruota vieta sutampa – (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, nustatytas II grupės invalidumas, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1) 2016-09-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buvęs pavadinimas Vilniaus rajono apylinkės teismas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;
2) 2016-11-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi (buvęs pavadinimas Vilniaus rajono apylinkės teismas) V. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buvęs pavadinimas Vilniaus rajono apylinkės teismas) 2016-05-09 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G.
(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilės), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – sutuoktinę D. G. ir nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia sudavė vieną kartą D. G. dešinės rankos delnu į viršutinę galvos dalį bei spyrė D. G. vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į pilvą ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukeldamas nekentėjusiesiems fizinį skausmą.
V. G.
(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,99 promilės), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, plastikiniu kibiru trenkė vieną kartą per galvą bei sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vakaro nelabai atsimena. Teigia, kad gal ir sudavė sutuoktinei D. G., bet prisimena, kad įspyrė vieną kartą į koją ir į pilvą bei kumščiu sudavė į pilvą savo nepilnamečiui sūnui D. G.. (duomenys neskelbtini) įvykio irgi nelabai pamena, teigė, kad savo nepilnamečiui sūnui D. G. sudavė kumščiu į veidą, su kibiru per galvą, smaugė. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš sūnų smurtavo todėl, kad pastarasis prie jo lindo ir barėsi, kad geria. Dabar 4 mėnesius negeria ir viskas yra gerai, susitaikė su žmona, santykiai su sūnumi D. G. normalūs. Nusprendė negerti, pradėjo gydytis, kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, kuris paskyrė gydymą tabletėmis. Sutinka gydytis priklausomybės ligas, ketina toliau vartoti paskirtus vaistus. Kaltę pripažįsta. Dėl padarytų veiksmų gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. G. parodė, kad kai V. G. blaivas, pas juos namuose tokių dalykų nebūna, tačiau kai išgeria per daug, atsiranda pyktis ir neapykanta, bei konfliktai. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis gerti negali ir jie abu apie tai kalbėjo, jog gėrimas prie gero neprives. Kaltinamasis sutiko gydytis ir jau gydosi 4 mėnesius. D. G. pretenzijų V. G. neturi, susitaikė, dabar viskas gerai. Parodė, kad sūnus D. G. prie girto kaltinamojo pats lenda, ji ne kartą yra sakiusi sūnui, kad nelįstų jam (V. G.) į akis, nes tai iššaukia kaltinamojo pyktį. Dabar sūnus ant tėvo nepyksta, tėvas jam nupirko telefoną ir kompiuterį. D. G. parodė, kad V. G. padeda kaimynams atlikti kasdieninius darbus: pašienauja, remonto darbus padeda. Visi labai patenkinti, jam kaimynai už atliktus darbus sumoka. Kartais, kai grįžta po darbų pavargęs, jam skauda galvą, paprašo tabletės, kurią jam duoda D. G.. V. G. namuose atlieka visus darbus.
Iš pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019-01-14 apklausto nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos parodymų, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis D. G. su mama to įvykio metu sėdėjo kambaryje, tada tėvas atėjo namo girtas, sakė mamai negražius žodžius. Jis gynė mamą, tada bandė nustumti tėtį, kad jis prie jos nelįstų, tada tėtis pradėjo jį smaugti, sudavė jam su koja. Tada jis iškvietė policiją ir policija atvažiavo. Tada tėtis išvažiavo ir jo 1-2 dienas nebuvo namie. Jam dar uždraudė 3 mėnesius būti jų namuose. Tada dar jiems pasakė, kad bus teismas. Šis įvykis buvo 2018 m., o tikslesnės datos nepamena. Jie tuo metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jo namuose yra trys kambariai. Jie buvo mamos kambaryje. Namuose buvo mama, jis ir tėtis. Be jų trijų daugiau nieko namuose nebuvo. Buvo dienos metas. Kad tėtis buvo išgėręs jis suprato iš to kaip jis kalbėjo, kaip stovėjo ant kojų. Jis gali ką nori padaryti būdamas išgėręs. Tėtis vartojo necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, sakė, kad mamos mama gyvena Baltarusijoje, sakė, kad „Važiuok pas ją“. Tėtis tada atėjo, pradėjo keiktis, po to pradėjo lįsti prie mamos, norėjo mamai suduoti. Jis stovėjo ir neleido jam, tada tėtis pradėjo lįsti prie jo. Tėtis pradėjo jį smaugti suėmęs už kaklo rankomis, tada spyrė su koja į koją, po to jis iškvietė policiją. Jis galvojo, kad mirs, kai jį smaugė. Jam tuo metu skaudėjo. Po to jam liko randas ant kaklo. Tas randas atrodė kaip linija, rausvos spalvos. Jis po įvykio priėjo, pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė tą randą. Po to ir mama pamatė tą randą. Dar trys jo draugai matė tą rausvą liniją: M. J., A. P., N. G.. Jam skaudėjo tą koją, nes tėvas į ją stipriai spyrė. Jis stovėjo, sakė tėvui: „Eik iš čia“, už tai jis spyrė jam su koja į koją. Jam skaudėjo, toje vietoje buvo raudona. Turbūt mama matė tą vietą. Po to atėjo laiškas, kad teismas nusprendė, kad tėtis negali tris mėnesius artintis prie jų namų. Policiją iškvietė jis. Jis įvykio metu sakė tėvui, kad „Kviesiu policiją“ ir mama jam tada pasakė, kad „Kviesk“. Kai su tėčiu kalbėjosi apie šį įvykį, jis su mama pasakė, kad jis jį smaugė ir spyrė jam su koja į koją, o tėvas pasakė, kad „Nereikia lįsti“. Praeityje iki įvykio yra buvę tokių atvejų, kad tėtis lindo prie mamos, mušė ją, bet nesmaugė. Vieną kartą, kai jis buvo dar mažas, o tėtis irgi buvo girtas, jis lindo prie mamos. Jis tuo metu buvo kūdikio vežimėlyje ir tėtis numetė tą vežimėlį nuo laiptų ir jeigu ne jo sesuo, jis būtų numiręs. Tai ką papasakojo, buvo paskutinis kartas, kai tėtis prieš jį smurtavo. Po tos dienos tėtis nebegeria ir jo elgesys normalus. Prisiminė, kad dar buvo taip, kad jis metė į tėtį kibirą, kai jis su mama ėjo laukti policijos, nes jie jo tuo metu bijojo. Policiją jis iškvietė, kai dar buvo namuose, tėtis iš pradžių jį smaugė, po to paleido, tada jis pasakė, kad policiją iškvies, tada iškvietė policiją. Tada tėtis jam pasakė, kad „Tau bus galas“, jis tėčiui pasakė „Tau bus blogai“, tėtis tada jam su koja į koją sudavė, jis su mama pradėjo nuo jo bėgti ir jis paėmė kibirą ir numetė į tėtį ir užtrenkė duris. Dabar tėvas normaliai elgiasi, džiaugiasi, kad jis nebegeria. (b. l. 139-141, I t.)
Iš byloje esančio 2018-06-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. G. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) bute neblaivus sutuoktinis V. G. puolė ją ir norėjo suduoti kumščiu į galvą. Nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), bandant sutrukdyti, spyrė jam į koją ir kumščiu sudavė į petį. (b. l. 5-11, I t.)
Iš byloje esančio 2018-06-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bute. Butas yra trijų kambarių. Įvykis buvo kambaryje, kuriame kairėje pusėje stovi sekcija su įvairiais daiktais, dešinėje sofa-lova. Butas tvarkingas. (b. l. 6-13, I t.)
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio O. G. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad mušasi neblaivus pranešėjo tėvas (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą jie nustatė, kad policiją kvietė D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) V. G., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, mušė kojomis savo vaiką D. G., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą ir į koją. D. G. patyrė fizinį skausmą, taip pat grasino jam fiziniu susidorojimu. Žmoną D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tampė už plaukų, trenkė ranka į petį. Smurtą patyrę asmenys: D. G. ir D. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė: smūgiais koja sūnui D. G. į pilvą ir į koją, D. G. tampė už plaukų, trenkė į petį. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant nukentėjusiojo D. G. matėsi sužalojimai: mėlynė (paraudimas) ant kairės kojos šlaunies ir mėlynė (paraudimas) pilvo srityje. Smurtu įtariamas asmuo V. G. įvykio vietoje grasino susidorojimu. Dėl šio įvykio į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 2 PK budėtojų dalį buvo pristatytas V. G.. Pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi agresyviai. (b. l. 57-58, I t.)
Iš byloje esančio 2018-06-06 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymo į paklausimą užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. (b. l. 54, I t.)
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsk. VPK KP NVRS tyrėjo V. G. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1.99 promilės), naudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) tuo jam sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 20-23, I t.)
Iš byloje esančio 2018-07-30 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos E. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs vaikas D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant nukentėjusiojo D. G. matėsi sužalojimai: nubrozdinimas kaklo srityje. Smurtu įtariamo asmens – V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būklė įvykio vietoje - akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, nustatytas 1.99 promilės girtumas. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos vyras V. G. sukėlė konfliktą, kurio metu sukėlė fizinį skausmą savo nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė kelis smūgius plastmasiniu kibiru pastarajam per galvą, o vėliau paėmęs už kaklo smaugė. Aplinka tvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo V. G. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. (b. l. 87-90, I t.)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius. Adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kurio antrame aukšte yra butas Nr. 6. Įėjus į butą patenkame į koridorių, kuriame kairėje yra įėjimai į kambarius, spintelė su veidrodžiu, dešinėje nuo įėjimo durų yra spintelė, ant kurios stovi baltos spalvos kibiras, ant sienos yra kabykla su drabužiais, priešais įėjimą yra praėjimas į virtuvę. Daiktai bute sudėti tvarkingai, grumtynių žymių nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas baltos spalvos plastmasinis kibiras. (b. l. 91-94, I t.)
Iš byloje esančio 2018-07-31 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog baltos spalvos plastmasinis kibiras apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 2018-07-31 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas baltos spalvos plastikinis kibiras yra 5 litrų talpos, su baltos spalvos rankena. Kibiras apibraižytas. Ant kibiro nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (b. l. 95-96, I t.)
Iš byloje esančio 2018-08-06 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymo į paklausimą užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką. (b. l. 84, I t.)
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja jog kaltinamojo V. G. kaltė, jog jis (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narius: sutuoktinę D. G. ir nepilnametį sūnų D. G., tai yra tyčia sudavė vieną kartą D. G. dešinės rankos delnu į viršutinę galvos dalį bei spyrė D. G. vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į pilvą ir vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į kairį petį, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą, įrodyta pilnai. Be to V. G. kaltė, jog jis (duomenys neskelbtini), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų D. G. tai yra tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, plastikiniu kibiru trenkė vieną kartą per galvą bei sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, įrodyta pilnai.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. G. ir nukentėjusioji D. G. yra vyras ir žmona. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusysis D. G. yra tėvas ir sūnus. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas vienodą praktiką, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Trečia, LAT yra nurodęs, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusieji D. G. ir D. G. dėl fizinio skausmo sukėlimo į medikus ar teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Teismas vertindamas byloje surinktus nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kitus bylai reikšmingus duomenis ir svarbiausia kaltinamojo visišką prisipažinimą smurtavus prie sūnų ir žmoną, daro pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas kaltinamojo atžvilgiu pritaikytas teisingai. Jo veiksmai dėl abiejų nusikalstamos veikos epizodų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
V. G. charakterizuojantys duomenys tai, kad daug kartų ir už įvairius pažeidimus baustas administracine tvarka; teistas už analogiškų veikų padarymą, ypatingai akcentuotina, jog smurtą savo šeimos narių atžvilgiu vartoja nebe pirmą kartą, kas akivaizdu, kad nenori keisti gyvenimo būdo. Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu dėl analogiškos veikos paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista areštu, bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl smurtavo šeimos narių atžvilgiu. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį smurtauti prieš savo artimuosius, gyvenimo būdą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę. V. G. padarė dvi nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmės bendrintinos iš dalies sudedant.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini), BPK 140 straipsnio tvarka.
Teismas visgi, vertindamas aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Teismo posėdyje parodė, jog susitaikė su žmona, su sūnumi santykiai tapo normalūs, 4 mėnesius nevartoja alkoholio, po įvykių pradėjo gydytis priklausomybės ligas ir sutinka toliau gydytis priklausomybės ligas, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį gydytis priklausomybės ligas, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei įzoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Teismo vertinimu, bausmės tikslai pasiektini bausmės vykdymą kaltinamajam atidėjus ir paskyrus įpareigojimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos aplinkybes ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertizės akte pateiktą išvadą, kurioje kaltinamajam konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu, be to kaltinamasis nurodė, jog sutinka gydytis priklausomybės ligas, todėl skirtini įpareigojimai gydytis priklausomybės, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, be priežiūrą vykdančios institucijos ribų, rūpintis ir išlaikyti nepilnametį vaiką.
Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Baltos spalvos 5 litrų talpos plastmasinis kibiras saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas, 2 CD laikmenas su garso įrašais iš BPC ir nepilnamečio apklausa, saugomas prie bylos viršelio, paliktinos saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2018-06-01 nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2018-07-30 nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu 9 (aštuonių) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi bausmes iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64/1 straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada V. G. buvo sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)
Pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 4, 6, 8 punktus, ir V. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: gydytis priklausomybės ligą alkoholiui, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – baltos spalvos 5 litrų talpos plastmasinis kibiras saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, 2 CD laikmenas su garso įrašais iš BPC ir nepilnamečio apklausa, saugomas prie bylos viršelio, palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.