Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Ž. P., dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškiniu atsakovui Ž. P. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 32,59 Eur padarytą žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio pareiškime prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad atsakovas ieškinį su visais jo priedais gavo 2016 m. lapkričio 30 d., tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad 2016 m. vasario 1 d. atsakovui Ž. P. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kainą 32,59 Eur (b. l. 7). Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016 m. sausio 31 d. Nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo įmoką už atsakovą per 2016 m. vasario mėnesį nebuvo sumokėta.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šios straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.

Asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovas, neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išlaidų dėl jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, nors buvo raginamas tai padaryti (b. l. 9) ir tuo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė 32,59 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo teisę reikalauti 32,59 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo.

Kadangi atsakovas gera valia žalos neatlygino, tai ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti.

Nurodytos žalos dydžio atsakovas neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, žalos gera valia neatlygino, todėl padaryta žala priteistina ieškovui iš atsakovo teismine tvarka (CK 245 straipsnio 1 dalis).

Teismas mano, jog pasitvirtinus byloje surinktų įrodymų visumai, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalį, CK 6.874 straipsnio 1 dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą bei 1,69 Eur teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš Ž. P. trisdešimt du eurus 59 ct (32,59 Eur) padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš Ž. P. penkiolika eurų 00 ct (15,00 Eur) žyminį mokestį ir vieną eurą 69 ct (1,69 Eur) pašto išlaidas į valstybės biudžetą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 įmokos kodas 5660).

Išaiškinti, jog atsakovas Ž. P. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti, jog atsakovas Ž. P. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Anykščių rajono apylinkės teismui.

Ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa šį sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.