Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūki ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G.,

2016 m. sausio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. T., V. G., D. G., A. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. G. skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją įpareigoti priimti naują sprendimą, kuriuo parengtas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) formavimo pertvarkymo projektas (ŽPDRIS sistemoje Nr. ZSFP-18244) (toliau- Projektas) būtų suderintas.

Skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam ir jo sutuoktinei V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas- 0,0400 ha, paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas- 0,2300 ha, paskirtis- žemės ūkio bei žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas- 0,0719 ha, paskirtis- žemės ūkio, kuris yra jų ir D. G. bei A. G. bendroji dalinė nuosavybė.

Teigia, kad aukščiau nurodyti žemės sklypai yra neracionalaus išdėstymo, turi bendras ribas, be to, norint atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su bendraturčiais, buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas- bendras ribas turinčių žemės sklypų sujungimas, racionalaus išplanavimo žemės sklypų suformavimas, atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimas ir prijungimas.

2016 m. vasario 9 d. su projektuotoja E. T., veikiančia pagal individualios veiklos pažymą Nr. 658845, buvo sudaryta projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis ir projektas užregistruotas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemoje (toliau- ŽPDRIS).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 12VĮ-161-(14.12.2) buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas- pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

2016 m. balandžio 21 d. Projekto reikalavimus Nr. 12RE-363-(14.12.36) išdavė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, o 2016 m. balandžio 26 d.- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius.

Remdamasi gauta informacija, projektuotoja E. T. parengė Projektą (brėžinį ir aiškinamąjį raštą), kurį 2016 m. gegužės 9 d. pateikė derinimui.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos D. B. 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 12SD-3015-(l4.12.4) parengtas projektas buvo suderintas.

Atlikus parengto projekto viešinimo procedūrą, projektas buvo pateiktas derinimui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Žemės ūkio skyriui bei Statybos ir kelių priežiūros skyriui.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. (5.1.22)-A5-4012 nurodė, jog Projekto nederina, nes jo rengimo metu neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies apimančios (duomenys neskelbtini) kaimų ir gretimų teritorijų vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai. Nurodė, kad gatvių plėtrai būtina numatyti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Pažymėjo, kad tai nenumatyta ir planavimo tiksluose.

Teigiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. (20.3.4) Z2-302 Projektą suderino. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius praleido derinimo terminą ir jokio atsakymo nepateikė.

Pareiškėjas nurodė, kad gavęs 2016 m. liepos 13 d. Projekto nederinimo išvadą, 2016 m. liepos 14 d. raštu jis kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, argumentuotai pareikšdamas, kad su neigiama derinimo išvada nesutinka ir prašė neigiamą derinimo išvadą pagrįsti bei Projektą peržiūrėti pakartotinai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 20 d. pateikė atsakymą, įformintą raštu Nr. (12.13) A2.5-674, kuriame buvo detaliai išdėstytos Projekto nederinimo priežastys.

2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas apsilankė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje, kur specialistė L. D. informavo, kad atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nederinimo raštą, Projekto pataisyti neįmanoma, nes keičiantis planavimo tikslams, būtina pradėti rengti naują projektą. Ji nurodė, kad keičiant sklypų paskirtį, darosi sudėtingesnis projektas, būtina įvertinti papildomus teisės aktus, atlikti papildomus darbus.

2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui apsilankius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, skyriaus vedėjas G. K. pasiūlė Projektą taisyti-gatvės plėtrai suformuotiems žemės sklypams numatyti servitutus- teisę tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei pasirašyti įsipareigojimą ateityje pakeisti gatvės plėtrai skirtų sklypų paskirtį, keičiant bet kurio iš suformuotų sklypų paskirtį. Teigė, kad atlikus šiuos pakeitimus, Projektas bus suderintas. Tokia informacija buvo perduota projektuotojai E. T., kuri Projektą (brėžinį ir aiškinamąjį raštą) pataisė ir 2016 m. spalio 2 d. pakartotinai jį pateikė derinimui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja D. B. 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. 12SD-4684-(14.12.104) pataisytą Projektą suderino. Po suderinimo pataisytas Projektas buvo viešinamas ir 2016 m. spalio 25 d. pakartotinai buvo pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Žemės ūkio bei Statybos ir kelių priežiūros skyriams.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. (20.3.4) Ž2-482 pataisytą projektą suderino.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2016 m. spalio 27 d. pateikė raštą Nr. (12.13) Ar.5-918, kuriame pakartotinai nurodė, kad pataisyto projekto nederins.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (35.90) St. 2-1, Projektą suderino.

Nesutikdamas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nurodytomis parengto projekto nederinimo priežastimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 12SD-5220-(14.12.7) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas Projektą suderinti, tačiau 2016 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. (12.13) Ar.5-946 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius nurodė, kad parengto projekto nederins ir nurodė analogišką nederinimo priežastį.

Pareiškėjas teigia, kad aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Taisyklių 2.6 punkte pažymėta, kad projektas rengiamas ir tuomet, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, o Taisyklių 46 punkte nurodyta, kad esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tai yra nėra nurodyta reikalavimo pakeisti žemės paskirtį.

Pareiškėjas teigia, kad jam yra žinoma, jog nei šiuo metu, nei artimoje ateityje jokie komunikacijų ar jų įrengimo pertvarkomų sklypų teritorijoje darbai nėra numatyti, o jų nepertvarkius, jie ir toliau liktų žemės ūkio paskirties. Nurodė, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui buvo žinomi žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto tikslai ir uždaviniai. Šios institucijos jiems pritarė ir išdavė Projekto rengimo reikalavimus, kas iš esmės reiškia, kad Projekto rengimo tikslams ir uždaviniams pritarė, tačiau po to, kai Projektas buvo parengtas, jo nederino ir reikalauja pakeisti jo tikslus, kas iš esmės reiškia, kad reikia pradėti rengti naują Projektą.

Teigiama, kad atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotus reikalavimus, laikantis specialiojo teritorijų planavimo dokumento, apimančio (duomenys neskelbtini)) kaimų ir gretimas teritorijas, sprendinių, buvo suprojektuoti du sklypai (projektiniai Nr. 4 ir 5), skirti gatvės plėtrai, jiems nustatyti servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku (kodas - (duomenys neskelbtini)) bei teisę tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas - (duomenys neskelbtini)).

Teigia, kad planuojant, rengiant ir derinant Projektą, buvo patirtos tiek finansinės, tiek laiko sąnaudos, kurios gali būti pripažintos kaip patirta žala ir ateityje galėtų būti būtų sprendžiama dėl patirtų nuostolių kompensavimo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad skundo patenkinimo atveju, Projekto įgyvendinimo metu jis įsipareigoja kreiptis su prašymu į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl suformuotų žemės sklypų, skirtų gatvės plėtrai (projektiniai Nr. 4 ir 5), paskirties pakeitimo iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo bei atlikti kitus veiksmus, kurie būtini, kad toks procesas būtų visiškai įgyvendintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundo netenkinti.

Teigiama, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką nustato Taisyklės, kurių 2 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami; <...> 2.6. kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas <...> (Taisyklių 12 punktas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 punktuose, prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje (Taisyklių - 19 punktas).

Kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jo organizatorius, atsižvelgdamas į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas <...> (Taisyklių - 24 punktas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimuose reikalavimus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą derinantys asmenys ir institucijos (Taisyklių - 25 punktas).

Organizatorius parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gavimo dienos. (Taisyklių - 62, 63 punktai).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.l2VĮ-4580(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas- pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)) savivaldybėje, suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))). Naujai suformuotą žemės sklypą sujungti su bendrą ribą turinčiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini))) į vieną žemės sklypą. Sujungtą žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 26 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus Nr.(12.13)Ar.5-463, kur be kitų reikalavimų buvo nurodyta, jog formuojamam ir pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano (patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr.Tl 1-260) sprendiniai.

Teigiama, kad Projektas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai derinimui buvo pateiktas net keturis kartus. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jį derinti atsisakė 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr.(5.1.22)-A5-4012, 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr.(12.13)Ar.5-674, 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr.(12.13)Ar.5-918, 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr.(12.13)Ar.5-946, tačiau pareiškėjas ginčija sprendimą, įformintą 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr.(12.13)Ar.5-946, nors, atsakovės nuomone, sprendžiant ginčą, turėtų būti vertinami visi nurodytos institucijos atsisakymai derinti projektą, kaip ginčijamą sprendimą lydintys dokumentai.

Vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano (patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr.Tl 1-260) sprendiniais, pertvarkomų žemės sklypų pietinėje dalyje numatyta 1-C2 kategorijos gatvė, kurios juostos tarp raudonųjų linijų plotis sudaro 20 metrų. Parengtame ir derinimui pateiktame Projekte numatyta, kad atsižvelgiant į minėto specialiojo plano sprendinius, pietinėje planuojamos teritorijos dalyje (duomenys neskelbtini)) gatvės plėtrai suformuoti žemės sklypai Nr.4 ir Nr.5 ir šiems žemės sklypams nustatomi tarnaujantys kelio servitutai (SI, S2), teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų takų (kodas - (duomenys neskelbtini)). Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr.3D-37/Dl-40, 22 punktas numato, kad susisiekimo ir (ar) inžineriniams tinklams skirti žemės sklypai, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - „kitos paskirties žemė", naudojimo būdas - „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos". Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nuomone, Projekto rengimo metu buvo neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai, nesivadovauta Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinto Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr.3D-37/D1-40 22 punktu, t.y. išskyrus žemės sklypus Nr.4 ir Nr.5 C2 kategorijos gatvės plėtrai, Projekte nebuvo numatytas šių žemės sklypų paskirties keitimas bei nustatytas naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 2 punktas numatantis, kad <...> Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dėl susiklosčiusios ginčo situacijos yra tokios pačios nuomonės, kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (2016-10-21 raštas Nr.(14.3)-D8-7954).

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka. Teigia, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015-04-04). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį, rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taisyklių 25 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai per ZPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti, atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nurodomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą derinantys asmenys ir institucijos.

Pažymi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai buvo išduoti pagal pareiškėjo prašyme nurodytą šio projekto rengimo tikslą, kuriame nebuvo numatytas naujai suformuotų žemės sklypų naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypų naudojimo būdo (-ų) keitimas. Teigia, kad žemės sklypo savininkui pageidaujant, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas gali būti keičiama į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane, o Taisyklių 7 punkto papunkčiuose nurodyti atvejai, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą privaloma keisti. Pažymi, kad ginčo atvejis į Taisyklių 7 punkto papunkčiuose nurodytų sąrašą nepatenka.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su atsakovės pozicija, kad Projekte neteisingai įvertinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimų teritorijų vietovių komunikacijų koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendiniai. Mano, kad rengiant Projektą, kurio tikslas- žemės sklypų sujungimas, jsiterpusio žemės sklypo prijungimas, žemės sklypų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą pagal žemės sklypų nustatytą pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą, padalinimas, kai nekeičiama žemės sklypo pagrindinė paskirtis, naudojimo būdas, nėra pagrindo žemės sklypų naudojimo paskirties, naudojimo būdo keitimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, žemės sklypo paskirtis turi būti keičiama tuo atveju, jei po Projekto patvirtinimo naujai suformuoti žemės sklypai būtų naudojami kitai konkrečiai veiklai, pvz., susisiekimo komunikacijoms ir (ar ) inžineriniams tinklams ar jų plėtrai.

Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin.,1994, Nr.95-1864, Nr. 155-5642), 4 punkte nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo, paskirtų teritorinių padalinių valstybės tarnautojų funkcijos, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai, atlikinėdami valstybinę žemės naudojimo kontrolę, tikrina ar žemės sklypų savininkai naudoja žemės sklypus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtj, įregistruotą nekilnojamojo turto registre.

Teigiama, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini))), esantys (duomenys neskelbtini)), yra žemės ūkio paskirties, jų naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Jie naudojami pagal paskirtį, įregistruotą nekilnojamojo turto registre ir po Projekto patvirtinimo juos toliau numatyta naudoti žemės ūkio veiklai. Žemės sklypams ar jų dalims nustačius kitą paskirtį, jie turėtų būti naudojami pagal nustatytą naują žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalo atsispindėti Projekte, tačiau žemės sklypo dalies paskirtis ir būdas keičiami, prieš tokius sprendinius pradedant įgyvendinti natūroje.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo skundą patenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka ir prašo skundą patenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinis ginčas kilo dėl atsisakymo derinti pareiškėjo parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nesutikimas derinti Projektą grindžiamas Taisyklių 2 punktu, atsakovui konstatavus, jog Projektas neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimų vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinių, nes Projekte teritorijos dalis, kuri pagal aukščiau nurodyto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius numatyta gatvės plėtrai, yra žemės ūkio paskirties.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini))), esančių (duomenys neskelbtini)), Klaipėdos rajono savivaldybėje, bendraturtis.

Atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. vasario 12 d. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 12VĮ-458-(14.12.2.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas- pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)), Klaipėdos rajono savivaldybėje. Suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))). Naujai suformuotą žemės sklypą sujungti su bendrą ribą turinčiais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini))) į vieną žemės sklypą. Sujungtą žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus.

2016 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-363-(14.12.36.), kuriuose nurodyti projekto rengimo tikslai ir formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

2016 m. balandžio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-463, kurių 4 punkte išvardinti formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, tame tarpe ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimų teritorijų vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (5.1.22)-A5-4012, 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (12.13) Ar.5-918 bei skundu ginčijamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. Ar. 5-946 Projektą derinti atsisakyta dėl neteisingai įvertintų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimų teritorijų vietovių komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinių, nurodant, kad gatvių plėtrai būtina numatyti kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus. Pažyumėta, kad tai nenumatyta ir planavimo tiksluose.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, t. y. žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl rengiant Projekto rengimo reikalavimus, turėjo būti vadovaujamasi teisiniu reguliavimu, įtvirtintu aktualios redakcijos Žemės įstatyme (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą. Šių Taisyklių 25 punkte numatyta, kad reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Taisyklių 7 punkte reglamentuoti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo (-ų) keitimo atvejai, Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1073, kurio 22 punkte pažymėta, kad susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, t.y. žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms, priskirtini kitos paskirties žemei.

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 21 d., toliau – ir Aprašas), nustatančio pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarką bei sąlygas, 10 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) <...> Aprašo 10 punkte nurodytu atveju teikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T11-260 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios (duomenys neskelbtini)) ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros specialusis planas (toliau- Specialusis planas). Jo sprendiniai yra galiojantys, todėl Projekto rengėjui yra privalomi. Specialiojo plano Bendrosiose nuostatose numatyta, kad Lietuvos krašto visų kategorijų keliai už miestų (miestelių, įteisintų kaimų gyvenamųjų vietovių) ribų, gatvių raudonųjų linijų neturi. Gatvių raudonosios linijos, nustatytos specialiajame plane, detaliuosiuose planuose pradeda galioti tik urbanizuojamas teritorijas prijungus prie Klaipėdos miesto arba suteikus joms gyvenamosios vietos statusus.<…> Įvertinant tai, kad urbanizacijos procesas vyksta už Klaipėdos miesto ribų, prie užmiesčio kelių, kurie neturi gatvių raudonųjų linijų statuso, specialusis planas nustato privalomuosius techninius parametrus planuojamos teritorijos būsimųjų susisiekimo linijų raudonosioms linijos su komunikaciniais koridoriais (STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos I skyrius 1 skirsnis). Tol, kol neparengta susisiekimo sistemos planavimo metodika, ji pasirinkta laisva. Specialiojo plano skyriuje 2. “Susisiekimo sistema” pažymėta, kad kai kuriose vietose norminės gatvių raudonosios linijos nebus realizuotos. Todėl jas siūloma fiksuoti sumažiant techninius parametrus rengiant inžinerinių tinkle techninius (statybos) projektus, koreguojant patvirtintų ir teritorijų planavimo dokumentų register įregistruoptų detaliųjų planų sprendinius, nustatant inžinerinių tinkle (viešpataujančio daikto) trasas, nustatant žemės sklypams (tarnaujančiam daiktui) servitutus, parengiant kompensacines priemones apsaugoti gyventojus nuo transport priemonių kelio triukšmo ir taršos.<…> Rengiant detaliuosius planus būtina laikytis specialiajame plane patvirtintų B, C ir D kategorijų gatvių trasų ir jų kreivumo koeficiento.

Teisės akto, į kurį nukreipia Specialusis planas- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos (toliau ir Reglamentas) III skyriaus 2.4 punkte nurodyta, kad A, B, C gatvių kategorijų reikmė ir techniniai parametrai nustatomi bendrajame plane. Tokie bendrojo plano sprendiniai detaliuoju planu yra iš esmės nekeistini, jie gali būti detalizuoti detaliojo plano sprendiniais (STR 2.06.01:1999 I skyriaus 5.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, patenka į Specialiojo plano galiojimo teritoriją.

2016 m. balandžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus parengtų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. 12RE-363-(14.12.36.) 5.9 punkte nurodyta, kad formuojamas valstybinės žemės sklypas turi būti suplanuotas iki gatvės raudonųjų linijų.

Projekto sprendiniai patvirtina, kad ginčo teritorijoje statyba ar veikla, kuriai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nėra numatyta.

Nesant duomenų, jog ginčo teritorijoje yra pažymėtos C2 kategorijos gatvės raudonosios linijos ir yra suformuotas kelias, atsižvelgiant į Projekto rengimo tikslus, reikalavimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) laikytinas nepagrįstu.

Kadangi nėra pagrindo vertinti, jog Projektas prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, sprendimas nederinti Projekto jame nurodytais argumentais laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais- administracinis aktas. Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad <...> administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi <...> išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Iš šios teisės normos matyti, kad teisė administraciniu aktu nustatyti minėtą servitutą gali būti įgyvendinta, jeigu šios rūšies servitutas (suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti) numatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame nustatyta tvarka.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą <...> centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai <...>, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus,- šių darbų užsakovas.

Byloje nėra duomenų, jog suprojektuoti servitutai bus objektyviai būtini ar bus reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, kad patvirtinus Projektą, Klaipėdos rajono savivaldybė, kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas, nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teiks prašymą dėl servituto nustatymo ir išreikš valią dėl tokio servituto reikalingumo, todėl nėra galimybių įvertinti, kokia apimtimi ši sąlyga galėtų būti realizuota Projekte.

Kadangi Specialiojo plano sprendinių realizavimas Projekto rengėjo pasirinktu būdu laikytinas netinkamu, reikalavimas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių Projektą suderinti netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (12.13) Ar.5-946 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ panaikinti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.