- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-828-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00429-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. C., V. B.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Rolandas Jakonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam T. C., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, civilinio ieškovo atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. C. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. C. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 183 straipsnio 1 dalį (dėl turto pasisavinimo panaudojant jo žinioje buvusią kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl turto pasisavinimo panaudojant kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
pagal LR BK 183 straipsnio 3 dalį bauda 5 MGL dydžio - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų);
pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;
pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo svetima elektronine mokėjimo priemone Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenimis) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmės subendrintos, skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 5 MGL dydžio - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų ) bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas V. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
T. C. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) , įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingas, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 28 d., pasinaudodamas AB(duomenys neskelbtini) pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) duota ir jo žinioje buvusia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją turėdamas teisę įgyti kurą jam priskirtam UAB(duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-12-224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse per 5 kartus įgijo 736,64 litrus dyzelino, su UAB(duomenys neskelbtini) už jį neatsiskaitė, pasisavino, tuo padarė bendrovei 2490,45 Lt turtinę žalą.
T. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 21 d. 13 val. 54 min., pasinaudodamas AB (duomenys neskelbtini) išduota ir jo žinioje buvusia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją turėdamas teisę įgyti kurą jam priskirtam UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-12-224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) degalinėje įgijo 152,26 litrus dyzelino, su UAB(duomenys neskelbtini) už jį neatsiskaitė, pasisavino, tuo padarė bendrovei 451,09 Lt turtinę žalą.
T. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 23 d. 17 val. 10 min., pasinaudodamas AB (duomenys neskelbtini) išduota ir jo žinioje buvusia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją turėdamas teisę įgyti kurą jam priskirtam UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-12-224, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) degalinėje įgijo 102,28 litrus dyzelino, su UAB (duomenys neskelbtini) už jį neatsiskaitė, pasisavino, tuo padarė bendrovei 303,01 Lt turtinę žalą.
T. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 1 d. 22 val. 38 min., pasinaudodamas AB (duomenys neskelbtini) išduota ir jo žinioje buvusia kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją turėdamas teisę įgyti kurą priskirtam UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-8-163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės ja naudotis, neteisėtai ją pagrobė iš minėto automobilio, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą ir (duomenys neskelbtini). degalinėje apgaule įgijo 202,74 litrus dyzelino, su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, tuo padarė bendrovei 708,80 Lt turtinę žalą.
T. C. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB (duomenys neskelbtini) išduotą kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priskirta UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-12-224, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) perdavė V. B. kartu su transporto priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, t. y. kortelės atpažinimo kodu, kurią pastarasis 2008 m. kovo 22 d. 16 val. 57 min. panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitant už įgytą dyzeliną.
T. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1d. iki 2008 m. balandžio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, AB (duomenys neskelbtini) išduotą kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priskirta UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui MAN-8-163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio jis neteisėtai ją pagrobė, t. y. įgijo ir perdavė V. B., kartu su kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – kortelės atpažinimo kodu, kuris ją laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 5d. panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) degalinėse, (duomenys neskelbtini)., atsiskaitant už įgytą dyzeliną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. C. prašo nuosprendį pakeisti, skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog kaltę pripažino ir gailisi, veika nepriskiriama prie sunkių, todėl teismas neteisingai vertino aplinkybes ir skyrė per griežtą bausmę. Teigia, jog šiuo metu ieško darbo, iš pašalpos išlaiko du mažamečius vaikus, o skyrus laisvės atėmimo bausmę, vaikai liktų be pragyvenimo šaltinio. Teigia, jog ankstesni teistumai išnykę, todėl atsižvelgti į juos nebuvo pagrindo. Nuteistasis taip pat nurodo, jog nepagrįstas teismo argumentas, kad jis nesiėmė priemonių žalai atlyginti, nes, nuteistojo teigimu, niekas nenustatė žalos dydžio. Be to, teigia, jog iš įmonės negavo atlyginimo už du mėnesius, todėl mano, kad dalį žalos padengė. Duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, negali pateikti, nes ant algalapių nepasirašė, negavo atsiskaitymo.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija nuteistojo kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegijos manymu, tiek bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai. Nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra aiškiai neteisingos ar per griežtos.
Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, vykdė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir įvertino įstatyme nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. C. anksčiau penkis kartus teistas, tarp jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nes tai nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, į kurią teismas, remdamasis LR BK 54 straipsniu, privalo atsižvelgti skirdamas ir individualizuodamas bausmę bei įvertindamas nuteistojo pavojingumą. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. C. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo tam tikras laiko tarpas, tačiau jokių priemonių atlyginti žalą nuteistasis nesiėmė. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nevienkartinės, tarp jų yra apysunkis nusikaltimas, nesunkūs nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas.
Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl neapskaičiuotos žalos dydžio. Byloje nustatytas padarytos žalos dydis ir jis patvirtintas bylos duomenimis. Be to, T. C. dalį nusikalstamų veikų padarė pats tiesiogiai, tai yra neteisėtai pasinaudojo jo žinioje buvusiomis kortelėmis, taigi jis negalėjo nežinoti, už kokią sumą prisipylė degalų. Žalos dydis nurodytas ir kaltinamajame akte, kurį apeliantas yra gavęs. Tačiau nei dalies padarytos žalos civiliniam ieškovui apeliantas neatlygino, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyta aplinkybė dėl negauto atlyginimo negali būti laikoma žalos padengimu, nes nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo santykiai negali būti tapatinami su darbo santykiais ir su jų nutraukimu susijusiomis pasekmėmis.
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad T. C. padarė ne vieną, tačiau keletą nusikalstamų veikų, veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei. Vertindamas asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi faktinę šeimą, mažametę dukrą, taip pat sūnų ankstesnėje santuokoje, jiems privalo teikti išlaikymą. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir tą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, šią aplinkybę laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, įvertino ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šias aplinkybes teismas teisingai įvertino parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, tinkamai įvertino kiekvienos iš jų reikšmę ir svorį skiriant bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į tai, kad nuteistojo veikos nepriskiriamos prie sunkių, jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi išlaikyti šeimą, nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie sunkių, tačiau T. C. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, visos jos tyčinės, padarytos per trumpą laiko tarpą, jas nuteistasis padarė pasinaudodamas savo darbiniais santykiais, be to, anksčiau T. C. taip pat teistas, tame tarpe už analogiško pobūdžio veikas. Nors apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tačiau pastangų atlyginti žalą nedėjo, iniciatyvos nerodė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir įvertinus tai, jog nuteistasis turi šeimą, mažamečių vaikų, bet esant kitoms anksčiau minėtoms aplinkybėms, teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė užtikrintų įstatyme numatytų tikslų (nubaudimo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo, teisingumo principo įgyvendinimo) realizavimą. Todėl laisvės atėmimo bausmė T. C. skirta teisingai. Bausmių dydžiai nuteistajam T. C. skirti teisingi. Nustatydamas bausmių dydžius, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, ir pagrįstai šią aplinkybę laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad veikos, dėl kurių padarymo T. C. pripažintas kaltu, nepriskiriamos prie sunkių, taip pat įvertino tai, kad jis turi faktinę šeimą, mažamečių vaikų. Pagrįstai teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, o už baudžiamąjį nusižengimą tik 5 MGL dydžio baudą (įstatymas numato iki 50 MGL). Be to, teismas pagrįstai bausmes subendrino, nes toks reikalavimas keliamas LR BK 63 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles, kuomet asmuo nuteisiamas už kelias nusikalstamas veikas.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė bausmes nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka nuteistojo padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, jos yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, todėl skirti švelnesnes bausmes nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog įvertinus padarytų veikų kiekį, pobūdį, nuteistojo asmenybę, ta aplinkybė, kad jis turi išlaikyti mažamečius vaikus, atsižvelgiant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę bei su tuo susijusius suvaržymus ir apribojimus šeimos, vaikų atžvilgiu, nepažeidžia proporcingumo principo ir nelaikytina, jog paskirtąja bausme siekiamas tikslas bei taikomi suvaržymai būtų akivaizdžiai neproporcingi apribotoms nuteistojo galimybėms rūpintis vaikais ir šeima.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistojo T. C. apeliacinį skundą atmesti.